"Vokietijoje viena iš keturių pramonės įmonių nori sumažinti gamybą arba jau tai daro. "Vokietija neturi patikimos strategijos", - sako DIHK (Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų) vadovas.
Vokietijos ekonomikos nepasitenkinimas federalinės vyriausybės ekonomine politika apskritai ir energetikos politika ypač pasiekė naują aukštumą. Ketvirtadienį Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) paskelbtos 3300 įmonių apklausos duomenimis, 37 procentai pramonės įmonių planuoja apriboti gamybą Vokietijoje arba persikelti į užsienį arba tai jau daro.
Prieš dvejus metus ši dalis siekė 21 proc. Norinčiųjų persikelti dalis ypač didelė tarp pramonės įmonių, kuriose dirba daugiau, nei 500, darbuotojų: 51 procentas nori apriboti savo veiklą Vokietijoje, 14 procentinių punktų daugiau, nei prieš dvejus metus.
DIHK generalinio direktoriaus pavaduotojas Achimas Dercksas mano, kad energijos perėjimas yra pagrindinis šios plėtros veiksnys.
„Kitos šalys turi patikimesnę strategiją“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė jis. Dercks minėjo Skandinavijos šalis, kurios gamina elektrą iš atominės ir hidroelektrinės. „Įmonės tiki, kad tai veiks ir 2030 m. Pagrindų sąlygos geresnės ir Prancūzijoje, kur jos branduolinė energija, kurią valstybė išlaiko pigiai. „Vokietijoje įmonės nemato koncepcijos“, – sakė Dercks.
„Deindustrializacija neįvyks per naktį“
Federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas (žalieji) viską mato kitaip. Jo ministerija neseniai pristatė elektrinių strategiją, pagal kurią statyti naujas dujų ir vandenilio elektrines, kad būtų užtikrintas elektros tiekimas, esant silpnam vėjui ir saulei. Kituose strateginiuose dokumentuose aprašoma vandenilio tinklo statyba ir šio energijos šaltinio importas.
DIHK skaitikliai: vandenilio tiekimas yra neapibrėžtas, o rezervinės elektrinės elektrai gaminti dar labiau padidina energijos sąnaudas.
Kanclerio Olafo Scholzo (SPD) teigimu, verslo bendruomenės skundai yra perdėti. Dercksas teigė, kad užuominos apie mažesnes elektros biržos kainas yra „gudrybės“, kuriomis šviesoforų koalicija bando paremti jos pasakojimą apie žaliąjį ekonomikos stebuklą. – Tačiau įmonės mato, kad konkurentai kitose šalyse turi mažesnes kainas. Prieš kelerius metus daugelis įmonių energijos perėjimą vis dar matė, kaip galimybę. Dabar tai pirmiausia suvokiama, kaip rizika. „Deindustrializacija neįvyksta per naktį“, – perspėjo Dercksas. "Tai vyksta palaipsniui."
„Elektros kainos yra pramonės darbo vietų problema“
Jam pritarė antrasis IG Metall sąjungos pirmininkas Jürgenas Kerneris. „DIHK tyrimas dar kartą parodo tai, kas jau seniai buvo akivaizdu: elektros kainos Vokietijoje kelia darbo vietų problemą pramonėje“, – Vokietijos spaudos agentūrai sakė R. Kerneris.
DIHK nepaklausė, kiek įmonių iš tikrųjų apribojo savo gamybą Vokietijoje ir kiek tik svarsto tai padaryti. Daugybė atskirų pranešimų pastarosiomis savaitėmis rodo, kad tai ne tik grasinimai. Vienas iš dalykų, sukėlusių ažiotažą, buvo iki 14 000 darbo vietų praradimas automobilių tiekėjoje ZF. Darbus mažina ir automobilių gamintojas „Volkswagen“ bei chemijos įmonė BASF. Remiantis Vokietijos ekonomikos instituto (IW) pavasarį paskelbtu skaičiavimu, per pastaruosius trejus metus grynasis investicijų nutekėjimas iš Vokietijos siekė daugiau, nei 300 mlrd. eurų. IW kalbėjo apie „pirmuosius deindustrializacijos simptomus“. Ekonomistai susirūpinę dėl pastaruoju metu išaugusio nedarbo skaičiaus.
Liepos pradžioje Kanceliarija, Ekonomikos ir Finansų ministerija pristatė augimo paketą, kuriuo kitais metais numatomas augimo tempas – paskutinis federalinės vyriausybės vertintas 1,0 proc. – 0,5 procentinio punkto. Tačiau daugelis punktų, pavyzdžiui, didesnis spaudimas piliečių pašalpų gavėjams ir mokesčių priemoka kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio, valdančiojoje koalicijoje yra prieštaringi. Atsižvelgdamas į šią savaitę pasirodžiusias naujienas, kad bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį sumažėjo, Habecko atstovas perspėjo, kad visos ministerijos, Bundestagas ir Bundesratas turi „traukti tą pačią virvę“. DIHK turi mažai vilčių dėl augimo paketo. „Nematome, kad tai atneš potencialų 0,5 proc. augimą“, – sakė Dercksas. Neaišku, ar kai kurie punktai pasiteisins, o kiti mažai duos. „Bent jau paketas rodo, kad federalinė vyriausybė mato, kad reikia imtis veiksmų. Tai jau sėkmė." [1]
Vokietijos kancleris Scholzas yra blogesnis už Hitlerį. Jam pavyko nužudyti Vakarų pramonę. Hitleris sukūrė Volkswagen. Scholzas sunaikino Volswagen. Amerikiečiai juk irgi buksuoja.
1. Für die Wirtschaft ist die Energiewende gescheitert: DIHK: "Deutschland hat keine glaubwürdige Strategie" / Jeder vierte Industriebetrieb plant Verlagerung
Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Aug 1, 2024. Von Julia Löhr. Berlin
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą