Technokolonializmo pakilimas

 

 

"1853 m. prezidento Millardo Fillmore'o įsakymu JAV karinio jūrų laivyno komodoras Matthew Perry nuplukdė keturis karo laivus įtikinti Japonijos nutraukti savo 200 metų vykdytą izoliacinę politiką. Atvykęs į dabartinę Tokijo įlanką, M. Perry pateikė Tokugavos šiogūnatui ultimatumą – pradėkite prekiauti su JAV arba susidursite su pasekmėmis.

 

Šių „juodųjų laivų“ (jie buvo taip pavadinti dėl tamsių dūmų, kurie veržėsi iš anglimis varomų garo variklių) atvykimas buvo labai svarbus. Susidūręs su taip įspūdingai pademonstruotu technologiniu meistriškumu ir pramonine galia, šiogūnatas nenoriai sutiko su M. Perry reikalavimais ir 1854 m. buvo pasirašyta Kanagavos sutartis.

 

Nors technologijos gali kelti grėsmę, jos taip pat yra labai svarbios visai esminei infrastruktūrai, kaip antai mokykloms ir ligoninėms. Per pastarąjį šimtmetį nepriklausomas individas tapo labai susijęs su daugybe technologijų, įskaitant tarpusavyje sujungtas sistemas, tokias kaip energijos tinklai, internetas, mobilieji telefonai ir dabar dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai.

 

Kaip parodė M. Perry ekspedicija, technologijos taip pat yra valstybės karinio suvereniteto pagrindas. Technologijų srityje dominuojančios JAV tapo pirmaujančia karine galia pasaulyje, turinčia daugiau nei 750 bazių 80-yje šalių – tris kartus daugiau, nei tokių bazių yra visose kitose šalyse kartu paėmus.

 

Tačiau šis valstybės suvereniteto vaizdas greitai keičiasi. Nors JAV finansinė nepriklausomybė išlieka nepakitusi, šalies ekonominiam suverenitetui vis didesnį iššūkį kelia auganti Kinija. Pagal perkamosios galios paritetą Kinija aplenkė JAV ir 2014 m. tapo didžiausia pasaulio ekonomika. Jos gamybos apimtis siekia maždaug JAV ir Europos Sąjungos bendrą produkciją.

 

Šiuo metu abi šios supervalstybės konkuruoja siekdamos kontroliuoti svarbiausių technologijų, tokių kaip puslaidininkiai, DI, sintetinė biologija, kvantinė kompiuterija ir blokų grandinė, projektavimą, kūrimą ir gamybą. 2023 m. Kinija pirmauja prieš JAV daugiau nei 80% šių sričių. Augant JAV ir Kinijos konkurencijai technologijų srityje, viso pasaulio šalys bus priverstos pasirinkti vieną arba kitą pusę ir taikyti skirtingas savo pasirinktų sąjungininkų technologijas, standartus, vertybes ir tiekimo grandines. Taip galime įžengti į naują technologinio kolonializmo erą, kuri gali pakenkti stabilumui pasaulyje.

 

Įdomu tai, kad puslaidininkių pramonėje nei JAV, nei Kinija nesugebėjo tapti dominuojančia šalimi, nes „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ ir „Samsung“ iš Pietų Korėjos yra vieninteliai gamintojai, galintys gaminti mažesnius nei penkių nanometrų puslaidininkius.

 

Skirtingai nei senasis kolonializmas, technokolonializmas yra ne teritorijos užgrobimas, o technologijų, kuriomis grindžiama pasaulio ekonomika ir mūsų kasdienis gyvenimas, kontrolė. Siekdamos šio tikslo, JAV ir Kinija vis dažniau susigrąžina į kitas šalis perkeltus novatoriškiausius ir sudėtingiausius pasaulinių tiekimo grandinių segmentus, taip sukurdamos strateginius mazgus.

 

Europa irgi nori įsitvirtinti šiame sparčiai besivystančiame sektoriuje. ES ne tik priėmė Nyderlandų įmonę ASML, kuri gamina ekstremalias ultravioletinių litografijų sistemas, būtinas pažangių lustų gamybai, bet ir siekia pritraukti talentų, dirbančių DI tyrimų srityje. Čia taip pat gyvena daugiau gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos bei matematikos studentų ir kompiuterių mokslininkų bei sukuriama daugiau startuolių nei JAV.

 

Kai neįmanoma susigrąžinti į kitas šalis perkeltos veiklos, technologijų suvereniteto ciklai veikia kaip kita, subtilesnė prievartos forma. Jie sukuria giliai įsišaknijusias asimetrines priklausomybes, kurios veiksmingai įstumia šalis į technoekonominę vergiją.

 

Puikus pavyzdys yra Jungtinė Karalystė. 2020 m. grasindamos nutraukti prieigą prie JAV žvalgybos aparato ir lustų projektavimo programinės įrangos JAV privertė JK iš savo 5G tinklo pašalinti Kinijos technologijų įmonę „Huawei“. Panašiai Nyderlandai sausio pradžioje buvo spaudžiami nustoti tiekti Kinijai ASML įrangą. Reaguodama į tai, Kinija sugriežtino svarbiausių medžiagų tiekimą apribodama svarbiausių mikroschemų ir saulės baterijų gamybos žaliavų – galio ir germanio – eksportą.

 

Netrukus visos šalys gali susidurti su savo „juoduoju laivu“. Tos, kurios neturi ypatingos svarbos technologijų teikiamos apsaugos, rizikuoja tapti technologinėmis kolonijomis, tenkinančiomis savo technologinių valdovų poreikius, – jos gamins paprastą elektroniką, apdirbs retuosius metalus, ženklins duomenų rinkinius ar teiks debesijos paslaugas – nuo ??fizinių kasyklų iki duomenų kasyklų. Šalys, kurios neprisišlies nei prie JAV, nei prie Kinijos, taps technologiniais skurdžiais ir užkampiais.

 

Išaugus geopolitinei įtampai, naujai atsirandančios technologijos, tokios kaip kvantinė kompiuterija, DI, blokų grandinės ir sintetinė biologija, žada išplėsti žmogaus atradimų ribas. Dabar svarbiausias klausimas yra tas, ar šias technologines naujoves kontroliuos keli išrinktieji ir ar jos taps pavergimo priemonėmis, o gal bus demokratizuotos siekiant skatinti bendrą gerovę. Užuot pradėjusios destruktyvaus technokolonializmo erą, naujosios technologijos galėtų padėti atgaivinti mūsų taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir patobulinti kolektyvinį valdymą.

 

Technokolonializmas yra naujausia amžinos kovos už pasaulinį dominavimą forma. Ar tapsime savo pražūties architektais, o gal kausimės už šviesesnę ateitį? Kad ir kaip būtų, atsakymas yra mūsų rankose.

 

Komentaro autorius – Hermannas Hauseris, vienas iš „Amadeus Capital Partners“ įkūrėjų, Europos inovacijų tarybos narys."