"Vienos žada juos didinti, kitos siūlo „netaisyti to, kas nesugedo“. Verslo
atstovai tikina: Lietuva, siųsdama signalą, kad mokesčių sistema keičiama
nebus, galėtų pagerinti savo konkurencinę aplinką.
Peržvelgus partijų programas-pasižadėjimus ir paklausius jų
svarstymų bei ginčų šią savaitę LRT surengtuose debatuose, nepadaugėjo aiškumo,
kas mokesčių srityje Lietuvos lauktų atėjus naujai valdžiai.
Tiesa, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neslepia
ryžto kibti iš esmės – pasak jos vadovės
Vilijos Blinkevičiūtės, partija-nugalėtoja išsyk imtųsi mokesčių
reformos. Ir ne bet kokios – socdemai (
„mes, socialdemokratai“) eilinį kartą eina vaduoti Lietuvos iš „skurdo spąstų“.
Metodas tas pats – atimti padalinti. Senas, kaip bolševikų
pasaulis.
„Gelbėtojai“ savo mokestinę misiją sieja su „teisingesniu ir
solidaresniu viešųjų gėrybių ir mokestinės naštos paskirstymu“.
Kitaip tariant,
„teisingumo kardas“ atsirinks.
„Mes, socialdemokratai, pirmiausia kokių sprendimų imsimės,
tai tuos pačius turtingiausius GPM tikrai apmokestinsime“, – aiškina
socialdemokratų pirmininkė. Kokius turtus V. Blinkevičiūtė skaičiuoja tokio
apmokestinimo planuose?
„Tai pirmiausia prabangaus turto apmokestinimas – prabangūs
automobiliai, prabangios jachtos, lėktuvai“, – tvirtina LSDP sąrašo Seimo
rinkimuose lyderė.
Ar Lietuvos padangėse jau stebime privačių lėktuvų
spūstis, o vandenyse – nebesutelpančias
„prabangias jachtas“? Kurių (ne)buvimą socialdemokratai jau kalkuliuoja eurais.
Tai iš kur V. Blinkevičiūtė traukia mistinius 3 mlrd. eurų,
mėgindama lengvatikiams pūsti miglą apie teisingumą, solidarumą etc?
Kita vertus stebina ir pats principas.
„Verslą visada gąsdina bandymai apmokestinti „kapitalą“,
„prabangą“, „turtinguosius“ ar kitaip atimti iš užsidirbusių ir neva padalinti
vargšams. Tokie siūlymai lemtų kapitalo bazės mažėjimą ir mažesnes
investicijas, kurių kaip niekada reikia. Gąsdina, kai vieniems žadamas kone
visiškas atleidimas nuo mokesčių, o kitiems siūloma įvesti naujus mokesčius“, –
politikų deklaruojamus siekius komentuoja Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo
konfederacijos prezidentas.
Sociologinių apklausų duomenimis šiuo metu populiariausia
LSDP žada apmokestinti viršpelnį, pratęsti bankų solidarumo mokestį.
„Kas turi nuspręsti, koks pelnas laikomas normaliu, o koks
jau viršpelniu? Kodėl reikėtų bausti pelningai dirbančias įmones? O ką reikėtų
daryti bendrovėms, kurių pelnai, priklausomai nuo rinkos sąlygų, labai svyruoja
ir pelningais metais jos susikuria rezervų išgyventi nuostolingiems?“ – apie
šią iniciatyvą VŽ kalba Mantas Juozaitis, advokatų kontoros „Motieka ir
Audzevičius“ advokatas, mokesčių teisės ekspertas.
Socialdemokratai, skaičiuodami dar negautus milijardus, jau
„dalina“ didesnes pensijas, atlyginimus pašalpas ir kt. Tai gal kas nors
girdėjo ką nors konkretaus, t.y., skaičiavimus ir konkrečius rodiklius, kuriuos
rinkėjai galėtų aiškiai įvertinti?
„Kokia būsimų gėrybių
sudėtis ir šalutinis poveikis? Pagaliau, kur garantijos, kad partijos sutartis
su rinkėjais bus įvykdyta?“, – klausia Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios
rinkos instituto prezidentė.
Tai, beje, klausimas visoms partijoms (atmetus marginalus,
kurių svaičiojimų ir blėnių net neverta imti domėn).
O tai, regis, yra neįmanoma misija. Štai ekspremjeras,
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, įsitikinęs,
kad beprasmiška konkrečiais skaičiais įvardinti, kiek kainuotų vieno ar kito
rinkiminio pažado įgyvendinimas.
Paklaustas, ar yra paskaičiavęs, kiek šimtų milijonų ar
milijardų kainuotų jo partijos programoje įrašyti pažadai „didinti
finansavimą“, „gerinti“ ir „užtikrinti“, atsakė: „Dabar konkrečiais skaičiais
sakyti, kiek tas kainuos, yra beprasmis dalykas, kadangi nesu pirmas ir ne
paskutinis politikas, kuris atsineša savo programas, savo pažadus, ką stengsis
padaryti, kad kuo geriau gyventume. Bet po rinkimų susidariusi dauguma turės
susidėti tuos savo pažadus ant bendro stalo ir pažiūrėti pirmiausia tai, kas
yra jų prioritetai. Ir tik tada prasidės skaičiavimas, kiek koks prioritetas
gali kainuoti.
Jo paties partija pasisakytų už progresinį gyventojų pajamų
mokestį, bet prieš pridėtinės vertės mokesčio didinimą.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad jau
keletą kadencijų Lietuva gyvena nuolatinės mokesčių kaitos sąlygomis: regis,
visi nori keisti mokesčius.
„Lietuva auga. Kitais metais ekonomika augs beveik 3%. Kitos
šalys stovi, Estijoje matome recesiją. Mes sakome, sustokime. Mokestinė sistema
galėtų būti teisingesnė, bet sustokime. Netaisykime to, kas nesugedo“, – sakė
politikė, bet užsiminė, kad mielai sumažintų žemės ūkio veikloje naudojamo
taršaus kuro apmokestinimo išimtis.
VŽ nuomone, į valdžios krėslus nusitaikiusiems politikams
galbūt vertėtų įsiklausyti į ekonomistų nuomonę
– jie, pasitelkdami į už Lietuvos nugaros pasilikusių estų pavyzdį,
tikina, kad nekeičiama mūsų šalies mokesčių sistema gali tapti vienu iš jos
pranašumų. Lietuva dabar turi šansą gerinti savo konkurencinę padėtį prieš
ilgametę regiono konkurentę – bet jei tik pati išlaikys mokesčių sistemos
stabilumą. Tuo tarpu dar didinami mokesčiai Estiją padarys vos ne viena
brangesnių šalių Europoje."
Kalbant panelės Grybauskaitės kalba, estų mokesčiai čia ne prie ko. Estai priklauso nuo Skandinavijos, o Skandinavijos ekonomika jau nuėjo į unitazo skylę. Mes priklausome nuo Vokietijos, kuri ten dar tik eina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą