Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Kone visos prie rinkimų slenksčio išsirikiavusios partijos, siekiančios patekti į Seimą, savo programose akcentuoja mokesčių klausimą

 

 "Vienos žada juos didinti, kitos siūlo „netaisyti to, kas nesugedo“. Verslo atstovai tikina: Lietuva, siųsdama signalą, kad mokesčių sistema keičiama nebus, galėtų pagerinti savo konkurencinę aplinką.

 

Peržvelgus partijų programas-pasižadėjimus ir paklausius jų svarstymų bei ginčų šią savaitę LRT surengtuose debatuose, nepadaugėjo aiškumo, kas mokesčių srityje Lietuvos lauktų atėjus naujai valdžiai.

 

Tiesa, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neslepia ryžto kibti iš esmės – pasak jos vadovės  Vilijos Blinkevičiūtės, partija-nugalėtoja išsyk imtųsi mokesčių reformos. Ir ne bet kokios –  socdemai ( „mes, socialdemokratai“) eilinį kartą eina vaduoti Lietuvos iš „skurdo spąstų“.

 

Metodas tas pats – atimti padalinti. Senas, kaip bolševikų pasaulis.

 

„Gelbėtojai“ savo mokestinę misiją sieja su „teisingesniu ir solidaresniu viešųjų gėrybių ir mokestinės naštos paskirstymu“.

 

Kitaip tariant,  „teisingumo kardas“ atsirinks.

 

„Mes, socialdemokratai, pirmiausia kokių sprendimų imsimės, tai tuos pačius turtingiausius GPM tikrai apmokestinsime“, – aiškina socialdemokratų pirmininkė. Kokius turtus V. Blinkevičiūtė skaičiuoja tokio apmokestinimo planuose?

 

„Tai pirmiausia prabangaus turto apmokestinimas – prabangūs automobiliai, prabangios jachtos, lėktuvai“, – tvirtina LSDP sąrašo Seimo rinkimuose lyderė.

 

Ar Lietuvos padangėse jau stebime privačių lėktuvų spūstis,  o vandenyse – nebesutelpančias „prabangias jachtas“? Kurių (ne)buvimą socialdemokratai jau kalkuliuoja eurais.

 

Tai iš kur V. Blinkevičiūtė traukia mistinius 3 mlrd. eurų, mėgindama lengvatikiams pūsti miglą apie teisingumą, solidarumą etc?

 

Kita vertus stebina ir pats principas.

 

„Verslą visada gąsdina bandymai apmokestinti „kapitalą“, „prabangą“, „turtinguosius“ ar kitaip atimti iš užsidirbusių ir neva padalinti vargšams. Tokie siūlymai lemtų kapitalo bazės mažėjimą ir mažesnes investicijas, kurių kaip niekada reikia. Gąsdina, kai vieniems žadamas kone visiškas atleidimas nuo mokesčių, o kitiems siūloma įvesti naujus mokesčius“, – politikų deklaruojamus siekius komentuoja Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

 

Sociologinių apklausų duomenimis šiuo metu populiariausia LSDP žada apmokestinti viršpelnį, pratęsti bankų solidarumo mokestį.

 

„Kas turi nuspręsti, koks pelnas laikomas normaliu, o koks jau viršpelniu? Kodėl reikėtų bausti pelningai dirbančias įmones? O ką reikėtų daryti bendrovėms, kurių pelnai, priklausomai nuo rinkos sąlygų, labai svyruoja ir pelningais metais jos susikuria rezervų išgyventi nuostolingiems?“ – apie šią iniciatyvą VŽ kalba Mantas Juozaitis, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas, mokesčių teisės ekspertas.

 

Socialdemokratai, skaičiuodami dar negautus milijardus, jau „dalina“ didesnes pensijas, atlyginimus pašalpas ir kt. Tai gal kas nors girdėjo ką nors konkretaus, t.y., skaičiavimus ir konkrečius rodiklius, kuriuos rinkėjai galėtų aiškiai įvertinti?

 

 „Kokia būsimų gėrybių sudėtis ir šalutinis poveikis? Pagaliau, kur garantijos, kad partijos sutartis su rinkėjais bus įvykdyta?“, – klausia Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.

 

Tai, beje, klausimas visoms partijoms (atmetus marginalus, kurių svaičiojimų ir blėnių net neverta imti domėn).

 

O tai, regis, yra neįmanoma misija. Štai ekspremjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, įsitikinęs, kad beprasmiška konkrečiais skaičiais įvardinti, kiek kainuotų vieno ar kito rinkiminio pažado įgyvendinimas.

 

Paklaustas, ar yra paskaičiavęs, kiek šimtų milijonų ar milijardų kainuotų jo partijos programoje įrašyti pažadai „didinti finansavimą“, „gerinti“ ir „užtikrinti“, atsakė: „Dabar konkrečiais skaičiais sakyti, kiek tas kainuos, yra beprasmis dalykas, kadangi nesu pirmas ir ne paskutinis politikas, kuris atsineša savo programas, savo pažadus, ką stengsis padaryti, kad kuo geriau gyventume. Bet po rinkimų susidariusi dauguma turės susidėti tuos savo pažadus ant bendro stalo ir pažiūrėti pirmiausia tai, kas yra jų prioritetai. Ir tik tada prasidės skaičiavimas, kiek koks prioritetas gali kainuoti.

 

Jo paties partija pasisakytų už progresinį gyventojų pajamų mokestį, bet prieš pridėtinės vertės mokesčio didinimą.

 

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad jau keletą kadencijų Lietuva gyvena nuolatinės mokesčių kaitos sąlygomis: regis, visi nori keisti mokesčius.

 

„Lietuva auga. Kitais metais ekonomika augs beveik 3%. Kitos šalys stovi, Estijoje matome recesiją. Mes sakome, sustokime. Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė, bet sustokime. Netaisykime to, kas nesugedo“, – sakė politikė, bet užsiminė, kad mielai sumažintų žemės ūkio veikloje naudojamo taršaus kuro apmokestinimo išimtis.

 

VŽ nuomone, į valdžios krėslus nusitaikiusiems politikams galbūt vertėtų įsiklausyti į ekonomistų nuomonę  – jie, pasitelkdami į už Lietuvos nugaros pasilikusių estų pavyzdį, tikina, kad nekeičiama mūsų šalies mokesčių sistema gali tapti vienu iš jos pranašumų. Lietuva dabar turi šansą gerinti savo konkurencinę padėtį prieš ilgametę regiono konkurentę – bet jei tik pati išlaikys mokesčių sistemos stabilumą. Tuo tarpu dar didinami mokesčiai Estiją padarys vos ne viena brangesnių šalių Europoje."

 

Kalbant panelės Grybauskaitės kalba, estų mokesčiai čia ne prie ko. Estai priklauso nuo Skandinavijos, o Skandinavijos ekonomika jau nuėjo į unitazo skylę. Mes priklausome nuo Vokietijos, kuri ten dar tik eina.

Komentarų nėra: