“Prokuratūra penktadienį pranešė, kad su finansinių
technologijų įmone „Foxpay“ susijęs ikiteisminis tyrimas vyksta tiek dėl
turtinių nusikaltimų, tiek dėl korupcijos. Teisėsauga skelbia, kad 2023–2024 m.
laikotarpiu galėjo būti realizuota 17 mln. Eur, įgytų per nusikalstamas
veiklas. Tarp tokių veiklų galėjo būti kriptovaliutos, narkotikų prekyba,
nelegalūs e. kazino.
„Ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai plačioje
apimtyje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Artūras Urbelis, Generalinės
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento
vyriausiasis prokuroras.
Pasak jo, turtiniai nusikaltimai apima turto pasisavinimą,
vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, o korupciniai – papirkimą, kyšininkavimą,
nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą – tai yra pinigų plovimą. Taip pat
atliekamas tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo sulaikyta „Foxpay“ savininkė
Ieva Trinkūnaitė, jos sugyventinis Vilhelmas Germanas bei buvusios socialinės
apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.
Teisėsaugos pareigūnai patvirtino, kad tyrime figūruoja I. Trinkūnaitės įmonės
„Foxpay“, „iSun“, taip pat – M. Navicko įmonė „Litlab“, pastačiusi verslo
centrą prie Vilniaus oro uosto.
17 mln. Eur
Pasak teisėsaugos, visiems įtariamiesiems, tarp jų ir M.
Navickui bei I. Trinkūnaitei, pareikšti panašūs įtarimai dėl galimo papirkimo,
pinigų plovimo ir didelės vertės turto pasisavinimo.
Rolandas Kiškis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
(FNTT) direktorius, teigė, kad teisėsauga turi paveikslą apie tai, kokio dydžio
schemos tai galėjo būti.
„Kai ateini į proaktyvią tyrimo stadiją, kai reikia realizuoti,
jeigu stengiesi atlikti savo darbą profesionaliai, tu turi tyrimo kryptis, turi
schemas, dėl to tu ir ateini į šitą realizacijos stadiją“, – sakė R. Kiškis.
Vėliau išplatintame pranešime FNTT paskelbė, kad 2023–2024
m. nusikaltimo bendrininkai galėjo legalizuoti mažiausiai 17 mln. Eur sumą, o
tam tikriems „Foxpay“ darbuotojams, atsakingiems už pinigų plovimo prevenciją,
galėjo mokėti kyšius už tai, kad jie patikrinimo metu nuslėptų arba sunaikintų
svarbius duomenis. Šių kyšių suma, pasak teisėsaugos, galėjo siekti 100.000
Eur.
Paklaustas, ar tarp nusikalstamų veikų, kurių metu gautas
lėšas buvo bandoma realizuoti, yra kriptovaliutos, narkotikai, nelegalūs e.
kazino (šį epizodą VŽ aprašė gegužės viduryje), R. Kiškis atsakė, kad „galimai
taip“.
R. Kiškis, atsakydamas į VŽ pateiktą klausimą, patvirtino,
kad Lietuvos institucijos tyrime bendrarbiauja su kolegomis iš Šveicarijos,
kurioje registruota daug I. Trinkūnaitės įmonių.
Spaudos konferencijoje patvirtinta, kad visi 7 asmenys,
kuriems šiuo metu pareikšti įtarimai, yra Lietuvos piliečiai, tiesa, pareigūnai
jų vardų ir pavardžių neatskleidė. Anot R. Kiškio, tarp asmenų, kuriems
pateikti įtarimai, yra tokių, kurie užima „pareigybių privačiame sektoriuje,
kurios yra prilyginamos valstybės tarnautojui.“
VŽ paklausus, ar tai gali būti asmenys, užimantys
vadovaujančias pozicijas licencijas turinčiose elektroninių pinigų ar mokėjimų
įstaigose, R. Kiškis tai patvirtino. Taip pat patvirtinta, kad tarp jų nėra
buvusių viešojo sektoriaus darbuotojų.
Pasak A. Urbelio, juridinių asmenų tarp įtariamųjų šiuo metu
nėra, nors kratos buvo atliktos ne tik privačių asmenų gyvenamose vietose, bet
ir juridinių asmenų būstinėse, o tyrimo objektai šiuo metu yra „iSun“, „Foxpay“
ir M. Navicko įmonė „Litlab“.
Taip pat šiame ikiteisminiame tyrime yra nustatyta, kad
bendrininkų grupė, kurioje taip pat dalyvavo ir šie minimi asmenys, galimai
pasisavino jų žinioje buvusį svetimą turtą – užsienio kompanijai priklausančią
daugiau nei 24 mln. Eur kainuojančią specializuotą kriptovaliutos „kasimo“
įrangą.
Portalas „Delfi“ penktadienį skelbė, jog V. Germanas ir
prieštaringos reputacijos kriptovaliutų versle veikęs Tadas Kasputis buvo
verslo partneriai. O pastarasis esą V. Germaną kaltino pasisavinus turto. Šiuo
metu T. Kasputis yra liudytojas tyrime, kuriame trys asmenys, tarp jų ir
žurnalistas Dailius Dargis, yra įtariami prekyba poveikiu.
Rasta 500.000 Eur, prabangių daiktų
Pareigūnai nuo pernai vykdė neįvardijamą skaičių su V.
Germanu ir kitais minėtais asmenimis susijusių ikiteisminių tyrimų, tačiau
šiemet rugsėjį jie buvo sujungti, sudarius jungtinę tyrimo grupę. Po to
prasidėjo aktyvesni procesiniai veiksmai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių
valdybos vadovas Robertas Šadianecas sakė, kad nuo spalio 16 dienos vykstant
tyrimui atliktos 32 kratos įtariamųjų ir su jais susijusių asmenų namuose,
įmonių patalpose. Operacijoje dalyvavo 80 pareigūnų.
Pasak jo, per kratas paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi
daiktai.
„Tos informacijos yra be proto didelis kiekis“, – teigė
pareigūnas.
Jis pranešė, kad per kratas buvo rasta maždaug 500.000 Eur
vertės grynųjų pinigų, taip pat prabangos daiktų – meno kūrinių, laikrodžių.
Anot R. Šadianeco, įtariama, kad įtariamieji juos pirko norėdami legalizuoti
nusikalstamu būdu gautus pinigus.
Atliekant kratas taip rastos kriptopiniginės. Vykstant
tyrimui apribota maždaug 3 mln. Eur vertės turto, bet suma gali augti.
V. Germanui ketvirtadienį buvo skirtas dviejų mėnesių
suėmimas, kitiems įtariamiesiems po sulaikymo skirtos švelnesnės kardomosios
priemonės.
Kalėjime dėl kitų nusikaltimų anksčiau sėdėjusiam V.
Germanui ketvirtadienį buvo skirtas dviejų mėnesių suėmimas, kitiems
įtariamiesiems po sulaikymo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
V. Germanui suėmimas skirtas įtariant, kad jis gali
slapstytis nuo teisingumo, gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui ir gali
daryti naujus nusikaltimus.
„Asmuo iš probacijos sąrašų buvo išbrauktas tik 2022 metų
vasario mėnesį, teistas už sunkių nusikalstamų veikų padarymą, kurių senaties
terminas yra penkeri metai. Akivaizdu, penkeri metai yra nesuėję, taigi,
inkriminuojant analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir sunkias,
pagrįstai manoma, kad asmuo būdamas laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas“,
– kalbėjo A. Urbelis.
„Nereiškia, kad turime turėti informaciją, kad jis rengiasi
arba kėsinasi daryti tokias veikas“, – pridūrė jis.
M. Navickienei priekaištų neturi
Pasak prokuroro A. Urbelio, tiriamųjų ratas yra labai
platus, tačiau spaudos konferencijos dalyviai jau pradžioje pareiškė, kad
Monika Navickienė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, nefigūruoja
ikiteisminiame tyrime, kuriam vykstant įtarimai pareikšti jos vyrui M.
Navickui.
„Atliekamame ikiteisminiame tyrime mes M. Navickienei jokių
klausimų ar pretenzijų neturime“, – žurnalistams Vilniuje sakė Jovitas
Raškevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis
pavaduotojas.
Pasak A. Urbelio, šiuo metu tyrėjai nustatinėja galimas bendrininkavimo
formas.
„Suvokite, kad tai yra su informacinėmis technologijomis
susiję klausimai, tai čia ne tik tarptautinis bendradarbiavimas, bet mums bus
didelė specialistų pagalba reikalinga, didelės apimtys ir šiandien mes
atsakingai negalime pasakyti, kas kaip ir kokius parodymus duoda“, – sako jis.
Pasak jo, šiuo metu įtariamiesiems „nėra inkriminuota
bendrininkavimo forma kaip dalyvavimas organizuotoje grupėje“.
Nuo ko viskas prasidėjo
VŽ gegužės viduryje skelbė tyrimą apie tai, kad su I.
Trinkūnaitės „iSun“ grupe susijusios bei kai kurios kitos lietuviškos
finansinių technologijų įmonės galėjo dalyvauti schemoje, skirtoje aptarnauti
nelegalius internetinius kazino. I. Trinkūnaitė tuomet tokią informaciją neigė.
Vėliau 15min.lt skelbė, kad „iSun“ grupėje ir „Foxpay“
didelę įtaką turi I. Trinkūnaitės sugyventinis, praeityje ne kartą teistas V.
Germanas, anksčiau žinotas kaip Vilius Židelis.
Šis skandalas vasarą postą kainavo socialinės apsaugos ir
darbo ministrei Monikai Navickienei, kuri buvo priversta pasitraukti po to, kai
paaiškėjo jos vyro ir „iSun“ smulkiojo akcininko Mindaugo Navicko ryšiai su I.
Trinkūnaite ir V. Germanu. Paskutiniu lašu tapo žiniasklaidoje paviešinta
informacija apie M. Navickienės skrydį į Dubajų su I. Trinkūnaite ir V. Germanu.
Anksčiau I. Trinkūnaitė bandė įsigyti M. Navicko įmonę
„Litlab“, kuri 2016 m. 45 metams išsinuomavo valstybinį sklypą prie Vilniaus
oro uosto, tačiau ketinimų atsisakė po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių
sandorius tikrinanti komisija nustatė, jog I. Trinkūnaitė neatitinka
nacionalinio saugumo kriterijų.
„Foxpay“ patikrinimą atlikęs Lietuvos bankas (LB) birželį
apribojo šios elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinčios įmonės veiklą,
apribodamas teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per LB valdomą
mokėjimų sistemą „CENTROLink“, o rugpjūtį už nurodymų nepaisymą „Foxpay“
įvestos papildomos kontrolės priemonės.
LB iki spalio pradžios ketino pateikti galutinius sprendimus
dėl „Foxpay“, tačiau praėjusią savaitę pranešta, kad bendrovės priežiūra
pratęsta iki lapkričio 30 d. Šią funkciją atlieka audito, apskaitos ir
konsultacijų įmonė „Grant Thornton Baltic“."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą