„Naujas pasiūlymas apmokestintų dideliais mokesčiais į JAV uostus atplaukiančius kinų gamybos laivus, o tai gali padidinti importo išlaidas.
Trumpo administracija atvėrė naują platų savo pasaulinio prekybos konflikto frontą, siūlydama, į Amerikos uostus atplaukiančius, kinų gamybos laivus apmokestinti mokesčiais, siekiančius 1,5 mln. dolerių.
Tokie mokesčiai būtų taikomi net ir kitur pagamintiems laivams, jei juos eksploatuoja vežėjai, kurių laivynuose yra Kinijos laivų – toks metodas gali padidinti įvairių importuojamų krovinių – nuo žaliavų iki gamyklinių prekių – sąnaudas.
Atsižvelgiant į jų potencialą padidinti vartotojų kainas, rinkliavos gali susidurti su prezidento Trumpo pažadais pulti infliaciją.
Remiantis „Gavekal Research“ duomenimis, beveik 80 procentų Amerikos užsienio prekybos pagal svorį yra gabenama laivais, tačiau mažiau, nei 2 procentai, yra gabenami laivais su Amerikos vėliava.
Kaip penktadienį išsamiai paaiškino Jungtinių Valstijų prekybos atstovo biuras, pasiūlymas atspindi Trumpo administraciją skatinantį kredo „Amerika pirmiausia“. Jis sukurtas taip, kad atgrasytų nuo Kinijos laivų naudojimo, tiekiant amerikiečiams produktus, tuo pačiu siekiant paskatinti vietinės laivų statybos pramonės atgimimą po pusę amžiaus trukusios tikrosios mirties.
Kartu su D. Trumpo ekspansyviais tarifais požiūris į laivybą yra priekaištas prekybos sistemai, kurią po Antrojo pasaulinio karo sukūrė JAV ir jų sąjungininkai. Tikėjimas požiūriu į pasaulį, kaip knibždančią rinką, užleido vietą priešiškumui globalizacijai ir užleido pirmenybę savarankiškumo siekimui.
Šis pasiūlymas paskatintų misiją izoliuoti Kiniją, tuo pačiu sumažinant Amerikos priklausomybę nuo jos pramonės – reta dvišalio sutarimo Vašingtone sritis.
Šis planas buvo atliktas po Bideno administracijos metu pradėto tyrimo dėl Kinijos laivybos pramonės dominavimo, atsakant į profesinių sąjungų pateiktą peticiją.
Pasak Nyderlandų bankininkystės milžinės ING, beveik penktadalis į Amerikos uostus atplaukiančių konteinerinių laivų yra pagaminti Kinijoje, o jų dalis yra daug didesnė Ramiojo vandenyno prekybos keliuose.
„Didelei daliai importo, įvežamo į JAV per uostus, būtų tiesiogiai taikomos didelės baudos“, – pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigia banko mokslininkai. „Šias papildomas išlaidas vežėjas, greičiausiai, perkeltų siuntėjams ir, galiausiai, importuotojams bei eksportuotojams.”
Administracija komentuoja pasiūlymą iki kovo 24 d. Ponas Trumpas gali įvesti mokesčius vykdomuoju įsakymu.
Plane numatomi įvairūs mokesčiai laivams, iškraunamiems Amerikos uostuose, priklausomai nuo Kinijos pagamintų laivų procento vežėjo laivyne. Be 1,5 mln. dolerių tarifo už Kinijoje pastatytus laivus, jame nurodomi mokesčiai, siekiantys 1 mln. dolerių už įplaukimą į uostą vežėjams, kurių naujų laivų užsakymai labai priklauso nuo Kinijos laivų statyklų.
Pagrindiniai vežėjai paprastai sustoja dviejuose ar trijuose Amerikos uostuose vienam maršrutui, o tai reiškia, kad jų rinkliavos gali viršyti 3 mln. dolerių už keliones, kurios atneštų 10–15 mln. dolerių pajamų, apskaičiavo Ryanas Petersenas, pasaulinės logistikos bendrovės „Flexport“ vadovas.
„Siūlomi mokesčiai yra didžiuliai, ir jie bus įtraukti į tai, ką turi mokėti siuntėjai, taigi ir vartotojai“, – sakė Harvardo verslo mokyklos tarptautinės prekybos ekspertas Willy Shihas. „Tai tikrai agresyvus žingsnis, atspindintis administraciją, kuri arba neturi ryšio su tuo, kaip pasaulis iš tikrųjų veikia, arba kuri nesirūpina ir nori sukelti chaosą.”
Perversmas gali tikti D. Trumpo, kuris siekė priversti įmones gaminti savo produktus Jungtinėse Valstijose, dizainą. Tačiau Pasaulio banko duomenimis, padidėjusios siuntimo išlaidos gali trukdyti šioms pastangoms, nes daugiau, nei ketvirtadalis, Amerikos importo yra komponentai, dalys arba žaliavos. Didesnės tokių krovinių sąnaudos yra iššūkis gatavų prekių gamybos ekonomikai Jungtinėse Valstijose.
Trumpo pasiūlymu siekiama atremti Kinijos laivų statybos pramonės, kuri gamina daugiau, nei pusę, pasaulio komercinių krovininių laivų, dominavimą, atsiradusį nuo 5 procentų 1999 metais, teigia Jungtinių Valstijų prekybos atstovo biuras.
Per septynerius metus nuo naujosios politikos mažiausiai 15 procentų Amerikos eksporto turėtų būti gabenama laivais, plaukiojančiais su JAV vėliava, o 5 procentai laivyno turėtų būti pastatyti Jungtinėse Valstijose.
„Nėra fizinio būdo, kad JAV laivų statyklos galėtų tai padaryti“, – sakė Kopenhagoje įsikūrusios konteinerių gabenimo konsultacinės įmonės „Vespucci Maritime“ vadovas Larsas Jensenas. „Techninis šio pasiūlymo terminas būtų tiesiog „kvailas“.”
Pasak jo, naujo konteinerinio laivo iš esamos laivų statyklos laukiama daugiau, nei trejus metus. Amerikos pramonė prasidėtų beveik nuo nulio, jai prireiktų milijardų dolerių ir daug metų.
Pastangos taip pat pareikalautų plieno –prekės, kuri yra dabar brangesnė pagal D. Trumpo tarifus.
Tuo tarpu mokesčiai sukurtų naujų galimybių laivų statykloms, įsteigtoms Pietų Korėjoje ir Japonijoje.
Jei pasiūlymas būtų priimtas, tai sukeltų papildomą netikrumą įmonėms, kurios jau kovoja su įvairiais D. Trumpo tarifų pasiūlymais.
Importuotojai, greičiausiai, sumažintų savo naudojimąsi Amerikos uostais, gabendami į Meksiką ir Kanadą, o paskui sunkvežimiais ir geležinkeliu pristatydami į JAV.
„Tie uostai dažnai būna perpildyti“, – pažymėjo „Flexport“ vadovas P. Petersenas. „Jie nesugebės sugerti daug pajėgumų“.” [1]
Mokesčiai bando sužlugdyti Kinijos laivų gamybą. Tikslas įdomus, tačiau nėra realistiškas, nes žmonija yra žymiai didesnė, negu JAV. Kompanijos, turinčios kiniškų laivų, vežios krovinius kitur pasaulyje, aplenkdamos JAV.
1. Trump Aims at Chinese Shipping, Risking Higher Costs for U.S. Importers. Goodman, Peter S. New York Times (Online) New York Times Company. Feb 26, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą