„Kai kas mano, kad prezidento Trumpo staigus ir entuziastingas Rusijos ir jos lyderio Vladimiro Putino apkabinimas iš dalies yra nulemtas strateginio noro įkalti pleištą tarp Maskvos ir Pekino – dviejų jėgų, kurios ilgą laiką siekė nutraukti JAV dominavimą tarptautinėje santvarkoje.
Užsienio politikos ekspertai manevrą pavadino „atvirkštiniu Niksonu“. Būdamas prezidentu, Richardas Nixonas draugavo su komunistine Kinija, siekdamas pagilinti atskirtį tarp Mao Zedongo ir Sovietų Sąjungos. Tai iš naujo atkūrė Šaltojo karo geopolitiką ir sudarė sąlygas Kinijos vystymuisi. Vėlesnis Vašingtono ir Pekino bendradarbiavimas padėjo sumažinti Sovietų Sąjungos pasaulinę įtaką.
Dabar bus sunku atskirti Rusiją ir Kiniją. 2022 metais jiedu pareiškė, kad juos sieja „be ribų“ draugystė, pagilino karinį ir žvalgybos bendradarbiavimą bei suderino jų užsienio politiką. Kinija taip pat teikia Rusijai esminę ekonominę paramą, įskaitant kompiuterių lustus ir stakles, naudojamas karinėje pramonėje.
Siekdamas paremti Rusiją ir atsitraukdamas nuo Ukrainos, Vašingtonas jau atstumia savo sąjungininkus Europoje – didžiausią JAV prekybos partnerę ir didžiausią užsienio investuotoją. Šis posūkis taip pat gali gąsdinti partnerius Azijoje, kad JAV norėtų būti jų pusėje bet kokiame konflikte su Kinija.
Trečiadienį D. Trumpas antrino rusams ir nukreipė pykčio srautą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, vadindamas jį diktatoriumi ir kaltindamas Kijevą dėl konflikto su Rusija prasidėjimo 2022 metais.
Šis protrūkis po spygliuotos kalbos, pasakytos Europos lyderiams viceprezidento JD Vance'o Miunchene ir kitų ženklų, rodančių, kad JAV parama Ukrainai mažėja, jau sukėlė nesantaiką tarp JAV ir jos plepių bei beverčių transatlantinių sąjungininkų.
Kai aštuntojo dešimtmečio pradžioje Nixonas ir jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Henry Kissingeris pakeitė Kinijos politikos kryptį, perkeldami ištremtos Taivano vyriausybės pripažinimą Mao komunistiniam režimui, jie pasinaudojo esamu Maskvos ir Pekino susidūrimu, kuris apkaltino vienas kitą nukrypimu nuo tikro komunistinio mokymo. Jiedu net kariavo trumpą pasienio karą 1969 m.
Trumpas, priešingai, „bando padalyti entente tarp dviejų jėgų, turinčių ideologinį giminingumą ir bendrų strateginių interesų“, – sakė buvęs aukštas Valstybės departamento pareigūnas Evanas Feigenbaumas, šiuo metu dirbantis Vašingtone veikiančioje Carnegie Endowment for International Peace.
„Ir tai, ką ji padarė, yra suskaldyti Vakarus, o Rusija tuo pačiu metu lygiuojasi su JAV ir Kinija“.
Praėjusią savaitę Saudo Arabijoje vykusiose JAV ir Rusijos derybose, kurios buvo aukščiausio lygio susitikimas nuo 2022 m., derybininkai aptarė galimą ekonominę naudą iš geresnių santykių ir JAV sankcijų panaikinimo. Jos nesužlugdė Rusijos ekonomikos ir privertė ją dar labiau pasikliauti Pekinu.
Informaciniame memorandume, kurį Kremliui parengė su vyriausybe susijusi ekspertų grupė, o kurį gavo vienos Vakarų vyriausybės šnipai, Maskva siūlytų nutraukti bendradarbiavimą su Kinija jautriais technologiniais ir kariniais klausimais, kaip dalį susitarimo užbaigti konfliktą Rusijai palankiomis sąlygomis.
Maskva taip pat galėtų pasiūlyti apriboti Kinijos dalyvavimą infrastruktūros projektuose, kurie sustiprintų Kinijos strateginius pajėgumus, rašoma atmintinėje. Taip pat buvo pasiūlytas Rusijos įsipareigojimas apriboti gamtinių dujų eksportą į Europą, kad pakenktų Europos konkurencingumui ir leistų parduoti amerikietiškas suskystintąsias gamtines dujas, taip pat siūlymai suteikti JAV įmonėms teises į naudingųjų iškasenų telkinius Ukrainos dalyse.
Tokios sąlygos sukurtos taip, kad patiktų Trumpo sandorio požiūriui. Tačiau Rusijos spaudimo kritikai teigia, kad Rusija mažai ką gali padaryti, kad padėtų JAV suvaldyti Kiniją.
„Kinai yra daug labiau pažengę technologiškai visuose sektoriuose, nei rusai“, – sakė Alina Polyakova, Europos politikos analizės centro Vašingtone generalinė direktorė.
Lapkritį Halifakso saugumo forume JAV karinio jūrų laivyno adm. Samuelis Paparo, vadovaujantis Indo-Ramiojo vandenyno vadovybei, sakė, kad Maskva ir Pekinas turi „sandorių simbiozę“ ir kad „galvoti, kad pavyks įkalti pleištą tarp jų, yra fantazija“.
Yra dar vienas esminis dinamiškas veiksnys, ribojantis Putino veiksmų laisvę: nors Rusijos santykiai su Kinija yra strateginiai ir nuolatiniai, bet koks suartėjimas su Vašingtonu iš esmės yra laikinas, bent jau tol, kol JAV išlieka demokratija. Putinas turi atsižvelgti į tikimybę, kad kita JAV administracija gali pakrypti priešinga kryptimi. Net kitų metų vidurio kadencijos gali pakeisti Amerikos politiką.
„Rusija žino, kad Kinija yra milžiniška jos kaimynė, kad Kinijos komunistų partija ją valdys tol, kol Rusija gali numatyti, o Kinijos susvetimėjimas kelia mirtiną pavojų Rusijai“, – sakė Aleksandras Gabujevas, Kinijos ir Rusijos santykių ekspertas, vadovaujantis Carnegie Russia Eurazijos centrui Berlyne. Tai nereiškia, kad Putinas neįsitrauks. Trumpo užuomazgos siūlo iš Vašingtono gauti tai, ko jo kariuomenė dar negalėjo pasiekti per trejus konflikto metus: režimo pasikeitimą Kijeve ir Ukrainos bei, galbūt, kitų Europos dalių grįžimą į Maskvos įtakos zoną.
„Nesuprantu, kodėl Rusija nesudėtų į kišenę viso to, ką Donaldas Trumpas atneša lėkštėje, kartu išlaikydama tvirtus ryšius su Kinija“, – sakė vyriausybei patariančio Paryžiaus tyrimų centro Prancūzijos tarptautinių santykių instituto direktorius Thomas Gomartas.
Nors Kinija su tam tikru nerimu stebi Trumpo posūkį į Rusiją, ji taip pat gauna netikėtą strateginę sėkmę: du pagrindiniai jos tikslai Europoje – Putino režimo palaikymas ir likusios Europos atskyrimas nuo JAV – iki šiol vienas su kitu nesusiderinę – staiga pasiekiami.
Vašingtonui išliejus panieką Zelenskui ir Europos lyderiams, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi kalbėjo apie būtinybę išlaikyti tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų chartiją. Neseniai jis apibūdino Ukrainą, kaip „draugę ir partnerę“, kai susitiko su jo kolega iš Ukrainos.” [1]
Norint paaiškinti Trumpą, nereikia atvirkštinio Niksono idėjos. Pigios Rusijos energijos įtraukimas į Vakarų rinkas sumažins kainas Vakaruose ir padės Trumpui išlaikyti valdžią Amerikos Kongrese per vidurio kadencijos rinkimus po poros metų. Kuriant amerikietišką dirbtinį intelektą taip pat reikia daug pigios energijos. Visapusiškai laimima visur.
Vakarų europiečiai triukšmingi, kaip paukščiai ankstų rytą. Tačiau jie nieko negali padaryti. Galiausiai, jie paklus JAV.
1. World News: U.S. Seeks Split of Russia, China --- But unlike the Nixon- Kissinger gambit in the '70s, it threatens to divide the West. Trofimov, Yaroslav. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Feb 2025: A9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą