Darbuotojų sekimas – kada darbdaviai peržengia ribas

 

"Vis dar dažnai pasitaiko darbdavių, kurie nepasitikėdami darbuotojais stebi jų veiklą internete ir tikrina komunikaciją. Tam, kad galėtų tai daryti, darbdaviai įdiegia stebėsenos programėles ir jas vertina kaip optimalų būdą nenašumo problemai spręsti. Tokį sprendimą lemia įsitikinimas, kad darbdavio suteiktos darbo priemonės automatiškai leidžia jas bet kada ir neribotai tikrinti. Visgi Lietuvos teismai yra išaiškinę, kad darbo metu darbuotojai nepraranda teisės į savo privataus gyvenimo, ypač privataus susirašinėjimo apsaugą. Tad kur yra tikrinimų riba? Kada toks smalsavimas gali pasibaigti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimu?

Darbuotojų stebėjimo poreikis ypač išryškėjo po pandemijos, kai išaugo darbo nuotoliu populiarumas. Vadovai, dirbančius nuotoliu darbuotojus vis dar tikrina dėl įvairių priežasčių: norėdami stebėti darbo našumą, užtikrinti projektų tęstinumą ilgų atostogų ar nedarbingumo laikotarpiais, įtariant konfidencialios informacijos nutekėjimą, ruošiantis Konkurencijos tarnybos patikrinimui, tiriant kibernetinius incidentus ir panašiais atvejais.

Šiuolaikinės stebėsenos programėlės, tokios kaip „Teramind“, „ActiveTrack“, „Controlio“, „Hubstarff“, „TimeDoctor“, leidžia tikrinti lankomas interneto svetaines, matyti prisijungimo laiką, gauti statistinius duomenis apie aktyvų darbo laiką vienoje ar kitoje darbinėje sistemoje. Tačiau taip pat jos suteikia galimybę per nuotolį įjungti darbuotojo kompiuterio vaizdo kamerą, garsiakalbį, daryti ekrano nuotraukas, sekti kompiuterio pelės judesius ir netgi matyti socialinės medijos žinutes apie tai nieko nenutuokiant pačiam darbuotojui.

Visos šios funkcijos yra sunkiai suderinamos su darbuotojų teise į privatumą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – Lietuvos duomenų apsaugos priežiūros institucija – įtraukė darbuotojų stebėseną į rizikingų operacijų sąrašą. Tai padaryta akcentavus privatumo darbe svarbą ir nustačius pareigą darbdaviui atlikti raštišką poveikio privatumui vertinimą, prieš imantis kokių nors darbuotojų stebėsenos veiksmų.

Draudimų stebėti nėra

Draudimų darbdaviui stebėti savo darbuotojų komunikaciją Lietuvos teisėje nėra. Tačiau, kita vertus, Darbo kodeksas numato, jog darbdavio teisės į suteiktas priemones negali pažeisti darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumo. Tai reiškia, kad nors darbo priemonės ir priklauso darbdaviui, tai nesuteikia jam teisės su jomis daryti ką panorėjus. Pavyzdžiui be pagrindo ir apribojimų įdiegti sekimo įrangą į įmonės automobilį, ar programėles į kompiuterius.

Tokį teisės aktų aiškinimą neseniai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rezonansinėje nuotolinio darbo byloje. Teismas nurodė, jog darbdavys turi interesą tikrinti, ar darbuotojas nepiktnaudžiauja jam suteikta laisve tvarkyti savo darbo laiką, tačiau privalo tai daryti paisydamas darbuotojų privatumo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad darbdavys galėtų patikrinti, ar darbuotojas vykdo jam pavestas funkcijas, fiksuodamas darbuotojo prisijungimą prie tam tikrų sistemų, aktyvų ir pasyvų prisijungimo laiką, nustatydamas kitokias darbo valandas arba darbo funkcijų vykdymą kontroliuodamas ne pagal laiko apskaitą, bet per atliktų darbų ir jų rezultatų fiksavimą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šiuo klausimu yra išleidusi savo rekomendaciją, kuria ragina atsiminti, kad darbo santykiuose galioja sąžiningumo ir bendradarbiavimo principai. Todėl tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turėtų elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teise. Visų pirma tuomet, kai darbdavys draudžia naudoti darbo priemones asmeniniais tikslais.

Neperžengti ribos

Įvertinus situaciją vienoje pusėje yra darbdaviai, kurie naujoje hibridinio darbo eroje turi rasti būdų, kaip užtikrinti darbo efektyvumą bei užkardyti darbuotojų piktnaudžiavimą. Kitoje – darbuotojo privatumo apsauga. Kaip dažnai būna teisėje, susidūrus dviem priešpriešiniams interesams yra ieškoma teisingo balanso. Balanso radimas, iš esmės, priklauso nuo dviejų dalykų: situacijos, su kuria susiduria darbdavys, rimtumo ir nuo stebėsenos priemonės „skvarbumo“ į darbuotojo privatų gyvenimą.

Pavyzdžiui, kai pats darbuotojas pageidauja dirbti nuotoliu, tačiau jo atliekamos užduotys negali būti objektyviai išmatuojamos, darbdaviui kyla pagrįstas klausimas, ar už mokamą atlyginimą įmonė gauna iš darbuotojo sulygtą aštuonių valandų dėmesį pareigoms vykdyti. Tokių pavyzdžių gausu informacinių technologijų, telemarketingo, pardavimų ir kitose sferose. Poreikis stebėti darbuotojus gali kilti dar ir tada, kai jie pareigoms vykdyti naudoja įmonės automobilius. Atitinkamai darbdavys turi turėti įrankius, kurie padėtų stebėti kuro sąnaudas, nustatyti optimalius maršrutus ar užtikrinti, kad darbuotojas darbo metu vyktų pas klientus.

Situacijų, kai darbdavio suteiktų priemonių stebėsena yra būtina, o kartais ir vienintelė efektyvi priemonė, yra. Tačiau yra ir atvejų, kai tikrinimas bus įvertinamas kaip privatumo pažeidimas. Pavyzdžiui, jei rizika yra nepagrįsta ir nebūtina, kai pasirinktas stebėjimo būdas bei priemonės rinks pernelyg daug duomenų apie darbuotoją arba rinks tuos duomenis jo pietų pertraukų metu ar po darbo valandų. Galiausiai, jeigu stebėsena bus vykdoma slapta, darbuotojų iš anksto neinformavus.

Visgi, kai poreikis stebėti atsiranda bendradarbiaujant su teisėsauga, įtariant, kad darbuotojai daro nusikaltimus ar tiesiog sąmoningai pažeidžia vidines įmonės tvarkas, įgyvendinti visų reikalavimų, pavyzdžiui, tokių kaip išankstinis darbuotojų informavimas apie stebėseną ar poveikio vertinimo atlikimas, gali būti neįmanoma arba netgi netikslinga.

Tačiau pažeidimo, greičiausiai, nebus tik tuo atveju, jeigu darbdavys pasitelks stebėsenos įrankius tik laikinam trumpam stebėjimui ir po aplinkybių išsiaiškinimo viską nutrauks.

Reikalingi papildomi veiksmai

Retas darbdavys žino, jog darbuotojų stebėsena reikalauja papildomų veiksmų – kruopščios stebėsenos įrankių analizės. Taip pat reikalinga ir papildoma dokumentacija – poveikio duomenų apsaugai vertinimas. Be šių formalumų darbuotojų stebėsena taip pat bus pripažinta pažeidžianti teisės aktus.

Atliekant vidinius tyrimus, kurie reikalauja darbuotojo kompiuterio, telefono ar susirašinėjimo patikrinimo, labai svarbu atsižvelgti į asmeninę informaciją. Tai reiškia, kad failai pažymėti kaip „asmeninis“, laiškai iš šeimos narių, asmeninės nuotraukos, dokumentų kopijos, kurias darbuotojas gali laikyti darbiniame kompiuteryje, turi būti išimti iš tyrimo apimties ir neliečiami. Be to, visada patariama darbuotojo kompiuterį ar susirašinėjimą tikrinti jam pačiam dalyvaujant, o kai tai neįmanoma, dalyvaujant darbuotojų atstovui. Tokios priemonės apsaugo darbdavį nuo skundo dėl duomenų apsaugos pažeidimo.”

https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/nuomones/darbuotoju-sekimas-kada-darbdaviai-perzengia-ribas-120093051