Vilniaus universitetas (VU) mini visai Lietuvai reikšmingą sukaktį – Biotechnologijos instituto 50-metį

 

 “Šiandien, kovo 24 d., Vilniaus universitetas (VU) mini visai Lietuvai reikšmingą sukaktį – Biotechnologijos instituto 50-metį. Šio instituto įsteigimas tapo moderniųjų biotechnologijų mokslo pradžia Lietuvoje.

Gyvybės mokslų centro vadovas (GMC) Arvydas Lubys teigia, kad poreikis įkurti į enzimologiją orientuotą mokslinių tyrimų institutą kilo maždaug 1974 m., o jau po metų buvo įkurtas Taikomosios enzimologijos institutas.

„Jo tikslas buvo dirbti su technologijomis, kurios būtų skirtos įvairioms mokslo sritims. Viena iš tų laboratorijų buvo genų inžinerijos laboratorija, kuriai pradėjo vadovauti profesorius Arvydas Janulaitis. Šiuolaikinės biotechnologijos ištakomis būtų galima vadinti būtent tos laboratorijos įsteigimą ir tolimesnę plėtrą“, – komentuoja A. Lubys.

Jis primena, kad genų inžinerija atsirado 1972 m., kai buvo pademonstruotas rekombinantinės DNR molekulės įvedimas į žarnyno lazdelę, o institutas buvo įsteigtas po dvejų metų.

„Genų inžinerijos laboratorijos tikslas buvo sutelktas į restrikcijos endonukleazes, t. y. fermentus, kurie sugeba atpažinti ir tiksliose vietose perkirpti deoksiribonukleino rūgšties molekulę. Be šitų fermentų manipuliacija nukleorūgštimis yra neįmanoma ir tai yra būtina sąlyga genų inžinerijos eksperimentams“, – aiškina GMC vadovas.

Pasak jo, šioje laboratorijoje pradėta ieškoti restrikcijos endonukleazių bakterijose, tuo metu tai buvo labai nedidelis pasirinkimas.

„Kolektyvas darė unikalų mokslą – ieškojo restrikcijos endonukleazių su naujais specifiškumais, jas grynino, nustatinėjo jų savybes ir tokiu būdu buvo gauti pirmieji teigiami rezultatai, atrasti nauji fermentai. Jau 1978 m. buvo įsteigtas molekulinės biologijos skyrius, kuris išplėtojo tematikų sąrašą, atsirado daugiau laboratorijų, ilgainiui jis užaugo ir sukūrė pagrindus būtent šiuolaikinei biotechnologijai“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, didysis lūžis įvyko 1990 m., kadangi institutas anksčiau buvo finansuojamas Maskvos, tai neliko finansavimo ir galėjo išgyventi tik tos laboratorijos, kurios turėjo tam tikrus pajamų šaltinius ir galėjo pačios save išlaikyti.

„Tarp tokių buvo ir minėto sektoriaus laboratorijos, kurios jau buvo 1983 m. pradėjusios pardavinėti jų atrastus ir sukurtus fermentus į užsienį ir tokiu būdu turėjo valiutinių lėšų ir galėjo išgyventi. Per tuos metus įvyko dideli pokyčiai – didelė dalis darbuotojų pasitraukė, 1992 m. pradžioje senasis institutas buvo pervadintas Biotechnologijos institutu „Fermentas“, – komentuoja A. Lubys.

Vienu didžiausių Lietuvos pasiekimu jis įvardija visų gerai pažįstamas genų „žirkles“.

„Profesoriaus Virginijaus Šikšnio grupė pademonstravo, kad tam tikri fermentai gali ląstelės viduje atpažinti ir perkirpti nukleorūgštį tam tikroje vietoje. Tai suteikė galimybę koreguoti genomą, pakeisti neteisingas raides ar išjungti blogai veikiančius genus. Šis atradimas paskatino visos srities susikūrimą ir šiandien jau eina į medicininę praktiką, yra pirmieji vaistai, kurie yra skirti gydymui nuo paveldimų arba įgytų ligų“, – teigia GMC vadovas.

Jis pabrėžia, kad yra ir daugiau svarbių tyrimų, kuriuos vykdė mokslininkai.

„Galima paminėti ir vienos ląstelės tyrimus, kuriuos vykdo profesoriaus Lino Mažučio grupė. Sugrįžęs iš užsienio studijų jis čia įkūrė laboratoriją ir tikrai daug pasiekė ir taip pat sugebėjo įsteigti startuolį, kuris šiandien yra labai sėkmingas ir pritraukia lėšas“, – sako A. Lubys.

Pasak jo, turime ir daugiau tų sėkmės istorijų, kuriais galima pasidžiaugti.

„Profesoriaus Česlovo Venclovo grupės tyrimai tikrai padarė didelę įtaką nustatant baltymų tretinę struktūrą bioinformatiniais arba kompiuteriniais metodais. Na, o didysis pokytis įvyko prieš penkerius metus, kai į GMC atėjo EMBL partnerystės institutas ir buvo įkurtos kelios tyrėjų grupės, kurios telkėsi į genų redagavimo klausimus, tai buvo labai didelis proveržis pritraukiant užsienio talentus“, – džiaugiasi GMC vadovas.”