Kaip, Lietuvai vadovaujantys, idiotai švaisto milijardus eurų iš mūsų mokesčių? Kam jiems to reikia? Pagalvokite per sekančius rinkimus.

 

“Pastaruoju metu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) rekomendavus Krašto apsaugos ministerijai (KAM) atidėti braziliškų orlaivių „Embraer C-390 Millennium“ pirkimą iki tol, kol bus suformuota Lietuvos kariuomenės divizija, ir visuomenėje kilus pasipiktinimui dėl tokio pirkinio, ministerija, valdančiosios daugumos atstovai ir net kariuomenė bando argumentuoti šio įsigijimo reikalingumą. Kokie gi tie argumentai – ir ar jie įtikinami?

 

Pasak kariuomenės atstovų, šiuo metu naudojami orlaiviai „Spartan“ sensta, o jų eksploatacijos galimybės išseks kitame dešimtmetyje.

 

Teigiama, kad šie lėktuvai nuo 2030 metų nebegalės skraidyti Europos Sąjungos oro erdvėje, o 2036–2039 metais jų naudojimas turės būti visiškai nutrauktas.

 

„Todėl būtina laiku priimti sprendimus, kad būtų išvengta oro pajėgumų spragos“, – teigia kariuomenė.

 

Taip pat akcentuojama, jog NATO lygmeniu šiuo metu labiausiai trūksta būtent taktinių transporto orlaivių, todėl Lietuvos sprendimas įsigyti naują techniką tiesiogiai prisideda prie bendrų Aljanso pajėgumų stiprinimo.

Ar ši argumentacija pakankama?

 

Šiandien mūsų saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek dar laiko atsilaikys Ukraina ir nuo to, kiek mes gebėsime atgrasyti potencialų priešininką. Atsižvelgiant į tai, kad tiek lėšų gynybai, tiek laiko pasirengimui turime ribotai, ypatingą dėmesį turėtume skirti įsigijimų prioritetizavimui.

 

Akivaizdu, kad pagrindiniai gynybos prioritetai yra: aktyvaus rezervo rengimas ir apginklavimas, oro gynyba, gynybinių linijų įrengimas bei kariuomenės modernizacija, t. y. specializuotų bepiločių sistemų, galinčių daryti asimetrinį poveikį skaitlingesniam priešininkui, pajėgumų kūrimas ir integracija į kariuomenę.

 

Tačiau yra kaip yra – mūsų sprendimų priėmėjai nutarė atgrasymo strategiją grįsti sąjungininkų pagalba. Todėl ir pagrindinės išlaidos yra nukreiptos į sąjungininkams priimti reikalingos infrastruktūros sukūrimą bei divizijos steigimą, kuriai, anot jų, ir reikalingi tie nelaimingi, tiek jau aptarinėti, tankai.

 

Ir tik laikas parodys, kuris variantas pasiteisins labiau – ar Suomijos pavyzdžiu investuoti į savo nacionalinių pajėgumų kūrimą ir stiprinimą, ar visas lėšas bei pastangas nukreipti sąjungininkų pritraukimui ir tikėtis, jog šie mus apgins.

 

Kaip žmogus, kovojęs akis į akį su tikru priešu tikrame kare, žinoma, pirmiausia norėčiau turėti galimybes ir priemones gintis pats, o ne laukti malonės iš šalies.

 

Norėčiau suomių pavyzdžiu išdidžiai tarti: „Mes siekiame tapti ne saugumo vartotojais, o saugumo kūrėjais.“

 

Tačiau panašu, kad būti vien saugumo vartotojais tenkina daugelį Lietuvos gyventojų. Ką tik iškepti kuriamos divizijos generolai segasi papildomas žvaigždutes, tankų pardavėjai skaičiuoja nemenkus komisinius, o statybų sektorius kraunasi pelnus nuo miškuose statomų karinių miestelių su mokyklomis ir vaikų darželiais sąjungininkų šeimoms priimti.

 

Laimi visi – pralaimi Lietuva.

 

„Dronų sienos“ projekto kūrimo darbo grupėje esame paskaičiavę, kad už vieno mūsų įsigyjamo tanko kainą (apie 50 milijonų eurų) būtų galima sukurti ir aprūpinti vieną bepiločių sistemų batalioną, kuris karo metu, galėtų ištisą mėnesį efektyviai remti visą brigadą.

 

Šiame kontekste sprendimas už beveik 800 milijonų – tiek, kiek kainuotų maždaug 10 vienetų F-16 naikintuvų – įsigyti tris transporto lėktuvus atrodo visiškai normalus.

 

Kai realiai pats nesirengi gintis, tai koks skirtumas, kam išleisti tas gynybai skirtas lėšas? Na, o oro policijos misijas Lietuvoje, tegu ir toliau vykdo kiti, nes jiems juk labiau reikia.

 

Akis bado tik tai, kad nei kaimynai latviai, nei estai poreikio tokiems pirkiniams nemato, nes akivaizdu, kad transporto lėktuvai nesukuria jokio papildomo kovinio pajėgumo, juo labiau – atgrasymo efekto.

 

Nenorėtume girdėti ir to, kad, pavyzdžiui, Estija daugiausia dėmesio skiria amunicijos įsigijimui – jau yra sudariusi sutarčių, kurių vertė siekia 1,9 mlrd. eurų, ir papildomai skyrusi dar 1,6 mlrd. eurų ilgojo nuotolio ginklų amunicijai.

 

Na, bet estai ir gynybinę liniją jau ne tik planuoja, o realiai įrenginėja, ir bepiločių sistemų kompetencijų centrą jau turi.

 

Mes gi, gresiančios agresijos akivaizdoje, planuojame transporto lėktuvų įsigijimą ir argumentuojame tai NATO pajėgumų stiprinimu ir dar pridedame, kad nei viena gynybos sritis nuo to nenukentės, pinigų bus viskam.

Neįtikėtina.”