2025 m. rugsėjo 9 d. Izraelis pradėjo precedento neturintį oro smūgį gyvenamajame rajone Kataro sostinėje Dohoje, taikydamasis į vyresniuosius „Hamas“ politinius lyderius. Šis išpuolis iš esmės sukrėtė Persijos įlankos valstybių suvokimą apie savo saugumą ir stabilumą, keldamas grėsmę jų kruopščiai puoselėjamam įvaizdžiui kaip saugių ir neutralių verslo centrų. Šis incidentas, kartu su augančiu susirūpinimu dėl tradicinių JAV saugumo partnerių patikimumo, sustiprino ilgalaikio Kinijos strateginio buvimo regione, kaip potencialios alternatyvos, reikšmę.
Neatidėliotina Persijos įlankos valstybių reakcija į Izraelio išpuolį
Pasmerkimas ir diplomatinis ginčas: Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) narės, įskaitant JAE ir Saudo Arabiją, greitai susibūrė palaikydamos Katarą ir pasmerkė išpuolį. Šis vieningas frontas prieštaravo jų ankstesnei konkurencijai ir atspindėjo bendrą pasipiktinimą dėl įžūlaus suvereniteto pažeidimo.
JAV saugumo garantijų kvestionavimas: išpuolis įvyko netoli didelės JAV karinės bazės, todėl kilo klausimų dėl Amerikos saugumo garantijų veiksmingumo. Padėtį dar labiau apsunkino pavėluotas ir, regis, prieštaringas prezidento Donaldo Trumpo atsakas, kuriuo Katarui buvo užtikrinta, kad daugiau išpuolių nebus, tačiau Izraelis nebuvo iki galo pasmerktas. Šis incidentas privertė Persijos įlankos valstybes iš naujo įvertinti savo priklausomybę nuo JAV apsaugos.
Pavojus tarpininkavimo pastangoms: Smūgis buvo nukreiptas į „Hamas“ pareigūnus, dalyvavusius JAV remiamose paliaubų derybose, ir tai kėlė pavojų jautrioms tarpininkavimo pastangoms, kurias Kataras jau seniai tarpininkauja. Kataro ministras pirmininkas išreiškė pasipiktinimą ir nurodė, kad išpuolis pakenkė deryboms, galbūt jas sustabdydamas.
Auganti Kinijos įtaka ir strateginė padėtis
Regioniniame neapibrėžtumoje kantrus ir ilgalaikis Kinijos požiūris į Artimuosius Rytus smarkiai kontrastuoja su nepastovia Vakarų remiama saugumo architektūra.
Strateginis investicijų poslinkis: Pekinas jau daugelį metų stiprina ekonominius ryšius su Persijos įlankos valstybėmis, daugiausia dėmesio skirdamas GCC. Išpuolio dieną paskelbtoje „PwC“ ataskaitoje pažymėta, kad beveik 90 % Kinijos įmonių planuoja plėsti savo veiklą Artimuosiuose Rytuose, o pagrindinės kryptys – Saudo Arabija ir JAE. Investicijos taip pat vis dažniau perkeliamos ne tik į iškastinį kurą, bet ir į žaliąsias technologijas, infrastruktūrą ir atsinaujinančius energijos šaltinius, o tai rodo įvairesnį ir ilgalaikį bendradarbiavimą.
Daugiapoliariškumo stiprinimas: Kinija save pozicionuoja kaip strateginę ir neutralią partnerę daugiapoliame pasaulyje. Tai prieštarauja JAV, kurios, kaip matyti iš išpuolio prieš Katarą, laikomos palankiomis Izraeliui. Šis suvokimas sustiprina Kinijos argumentą, kad ji yra patikimesnė ir mažiau politiškai įsivėlusi partnerė Persijos įlankos valstybėms, siekiančioms įvairinti savo aljansus.
Ekonominės paskatos ir svertai: Pekino ekonominė įtaka suteikia didelį svertą. Pavyzdžiui, Kinija yra didžiausia energijos importuotoja iš regiono ir daug investuoja į Persijos įlankos infrastruktūrą. Didėjanti ekonominė tarpusavio priklausomybė daro Kiniją patrauklia alternatyva valstybėms, kurios pavargo nuo Vakarų politikos.
Ilgalaikis poveikis Persijos įlankai
Izraelio išpuolis prieš Katarą greičiausiai paspartins esamas tendencijas Persijos įlankoje.
Aljansų persvarstymas: Persijos įlankos valstybės greičiausiai ir toliau iš naujo vertins savo strateginius ryšius, ypač saugumo partnerystes su JAV. Ryšių su Kinija stiprinimas: Siekdamos apsaugoti savo ekonominius interesus ir įtvirtinti didesnę nepriklausomybę, Persijos įlankos valstybės greičiausiai gilins savo diplomatinius ir ekonominius santykius su Kinija. Tai galėtų paskatinti naujų investicinių susitarimų ir glaudesnį bendradarbiavimą įvairiuose strateginiuose projektuose.
Suvereniteto prioritetizavimas: Kataro suvereniteto pažeidimas pabrėžė Persijos įlankos valstybių galios demonstravimo ir savo teritorijos apsaugos svarbą. Tai turės įtakos tiek jų diplomatinėms strategijoms, tiek ilgalaikiams užsienio politikos skaičiavimams tokių partnerių kaip Kinija atžvilgiu.
„Drąsus bandymas nužudyti „Hamas“ politinius lyderius Dohoje gali sugriauti Amerikos vadovaujamos tvarkos Artimuosiuose Rytuose pamatus.
Katare yra didžiausia Amerikos karinė bazė Artimuosiuose Rytuose, šalis iš Jungtinių Valstijų įsigijo gynybos sistemų už milijardus dolerių ir neseniai prezidentui Trumpui padovanojo prabangų „Boeing“ lėktuvą.
Vis dėlto antradienį visa tai nesustabdė Izraelio, pagrindinio JAV sąjungininko, nuo įžūlaus karinio išpuolio Kataro teritorijoje. Tai buvo bandymas nužudyti vyresniuosius „Hamas“ pareigūnus, kurie susirinko aptarti paliaubų pasiūlymo sustabdyti karą Gazos ruože – susitarimo, kurį palaikė ponas Trumpas.
„Kataro nesugebėjimas apsaugoti savo piliečių, kai jo teritorijoje tiesiogine prasme yra JAV centrinė vadovybė, paskatino vietos gyventojus suabejoti Amerikos partnerystės verte“, – sakė Kristin Diwan, vyresnioji rezidentė Arabų įlankos valstybių institute. „Tai tikra problema Persijos įlankos lyderiams. Ir tai turėtų kelti nerimą ir Jungtinėms Valstijoms.“
Izraelio išpuolis sukėlė šoko bangas Persijos įlankos sostinėse, kurias pastaraisiais metais Izraelis viliojo kaip potencialias sąjungininkes ir kurios ilgą laiką laikė JAV pagrindiniu savo saugumo garantu.
Smūgis pataikė į gyvenamąjį rajoną Kataro sostinėje Dohoje, į dangų pakilo juodi dūmai ir žuvo Kataro vidaus saugumo pajėgų narys Baderas Saadas al-Humaidi al-Dosari, teigia Kataro pareigūnai. Jis tapo pirmuoju Persijos įlankos arabu, kurį per dešimtmečius nužudė Izraelis.
Kataras sutiko priimti „Hamas“ politinius vadovus Jungtinių Valstijų prašymu, paversdamas šalį svarbia tarpininke derybose dėl karo Gazoje pabaigos. Pranešime palestiniečių ginkluota grupuotė patvirtino, kad per išpuolį žuvo vyriausiojo „Hamas“ derybininko Khalilo al-Hayyos sūnus ir dar keturi su „Hamas“ susiję asmenys.
Kol kas neaišku, kaip Izraelio smūgis paveiks jau įstrigusius paliaubų derybas. Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani antradienį pareiškė, kad „niekas neatbaidys“ jo šalies nuo tarpininko vaidmens, net ir apkaltindamas Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu bandymu „sabotuoti kiekvieną bandymą sukurti taikos galimybes“.
Tačiau analitikų teigimu, Izraelio ataka aidės toli už Kataro ribų.
Šalies noras pradėti ataką Persijos įlankos valstybėje žymi galimą lūžio tašką regionui, kuriame ilgą laiką dominavo Amerikos aljansai ir interesai.
„Tai lakmuso popierėlis“, – sakė Kuveito universiteto istorijos docentas Baderas Al-Saifas. Jei Persijos įlankos valdovai „dabar nesiims jokių griežtų veiksmų, jie bus tik Izraelio valdžios orbitos ir Izraelio vadovaujamos regioninės tvarkos dalis“.
Iškastinio kuro turtingos Persijos įlankos šalys – Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Omanas, Kuveitas ir Bahreinas – pastaraisiais metais tapo vis ambicingesnės, naudodamos savo didžiulius turtus įtakai visame pasaulyje įgyti. Kartu šios šalys kontroliuoja maždaug 4 trilijonus dolerių vertės turto savo valstybiniuose turto fonduose, o kelios iš jų turi didelę įtaką pasaulinėms energijos rinkoms.
Tačiau jų vidaus darbotvarkės priklauso nuo jų, kaip saugių prekybos, investicijų ir turizmo prieglobsčių nepastoviame Artimuosiuose Rytuose, reputacijos – reputacijos, kurią tiesiogiai paveikė Izraelio išpuolis.
„Pats Netanyahu pareiškė, kad jis pertvarkys Artimuosius Rytus“, – antradienį sakė šeichas Mohammedas. „Ar tai žinia, kad jis taip pat ketina pertvarkyti Persijos įlanką?“
Persijos įlankos šalių karinis atsakas neįmanomas, nes tolesnė eskalacija pakenktų vidaus darbotvarkėms. Ir nepaisant nusivylimo JAV politika regione, jos tebėra priklausomos nuo Amerikos karinės paramos.
Tačiau „jos turi daug įrankių savo žinioje“, – sakė ponas Al-Saifas, įskaitant diplomatiją ir ekonominį svertą. Jei Persijos įlankos valstybių suverenūs fondai nuspręstų imtis veiksmų „atsiimdami investicijas, kenkiančias su Izraeliu ar Amerika susijusiems interesams“, tai galėtų turėti įtakos, teigė jis.
Kol kas neaišku, kaip reaguos Persijos įlankos šalys. Tačiau jos vėlgi abejoja Amerikos saugumo garantijų naudingumu, šį kartą praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai D. Trumpas aplankė regioną, giedojo jo valdovų pagyrimus ir pasirašė daugybę verslo sutarčių.
Jungtinės Valstijos paskambino Katarui, kad įspėtų apie išpuolį – praėjus dešimčiai minučių po jo įvykimo, sakė šeichas Mohammedas.
„Šiame etape JAV sunku mums paklusti“, – sakė D. Al-Saifas, bendrai turėdamas omenyje visas Persijos įlankos šalis. „Turime sugalvoti kitą alternatyvą arba vėl susiburti su ponu Trumpu ir kalbėtis tik apie saugumą, o ne tik apie komercinį puolimą.“” [1]
1. Gulf Powers Question U.S. Protection After Israeli Attack on Qatari Soil. Nereim, Vivian. New York Times (Online) New York Times Company. Sep 10, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą