Naujų programuotojų DI laikais tiek daug nebereikia, jų samdoma mažiau, jų algų augimas lėtėja. Gyvenimas puikus. Tik klausimas, ar tikrai patiems programuotojams gyvenimas puikus?

Nors pradinio lygio („junior“) programuotojų paklausa yra sumažėjusi, o samdos procesai – lėtesni, patyrę programuotojai išlieka labai paklausūs. Gyvenimas nebėra vien lengvas ir garantuotas, nes DI įrankiai reikalauja naujų įgūdžių ir didesnės atsakomybės.

Riebalų sluoksnio tirpimas: Įmonės tikrai mažiau linkusios investuoti į visiškus naujokus ir samdyti žmones „mokymuisi“, nes elementarias, pasikartojančias užduotis atlieka DI agentai.

 

„Inovacijomis ir startuoliais garsėjančiame Silicio slėnyje dirbtinio intelekto (DI) agentai jau tapo įprasta, profesinę kasdienybę lengvinančia praktika. Lietuvoje DI agentų poreikis taip pat auga, keičiasi ir su juo sąveikaujančio specialisto portretas: vyksta perėjimas nuo programuotojo prie technologijų profesionalo, kuris dirba kartu su DI, o ne konkuruoja su juo.

Paradoksas: pasak V. Maknicko, DI padeda parašyti kodą dešimt kartų greičiau, bet patikrinti jį vis dar užtrunka tiek pat.

 

Spartus persiorientavimas

 

Pasak skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos INFOBALT vadovo Simono Černiausko, DI šiandien iš esmės keičia programuotojų darbo pobūdį, tačiau nereikėtų to suprasti vien kaip žmonių pakeitimo technologijomis. Greičiau vyksta labai spartus vaidmenų perskirstymas. „Rinkai vis mažiau reikia žmonių, kurie tiesiog rašo standartinį kodą, ir vis labiau reikia specialistų, kurie geba spręsti verslo problemas pasitelkdami technologijas, automatizaciją ir DI įrankius“, – sako S. Černiauskas.

 

„DI leidžia atlikti nemažą dalį tradicinių pradinio lygio – junior – specialistų užduočių, todėl dalis informacinių technologijų (IT) įmonių išties perskirsto darbo apimtį DI linkme. Vietoj bazinio programavimo ar kitų pradinių uždavinių fokusas krypsta į DI sugeneruoto kodo kokybės, architektūros ir saugumo užtikrinimą, o tai dažniausiai atlieka labiau patyrę specialistai“, – sako jis.

 

Kelionių eSim sprendimą siūlančios įmonės „Saily“ generalinis direktorius Vykintas Maknickas laikosi panašios nuomonės. Jis DI panaudojimą pirmiausia mato ne kaip galimybę sumažinti programuotojų poreikį, o kaip būdą padidinti darbo našumą ir suteikti galimybę programuotojams koncentruotis į kūrybiškesnes užduotis.

 

Įmonė jau kurį laiką naudoja sparčiai populiarėjančius DI agentus – taikomąsias programas, skirtas virtualiajai aplinkai suvokti ir su ja sąveikauti. Šie agentai veikia autonomiškai, vadinasi, jų tiesiogiai nekontroliuoja žmogus. Kiekvienas agentas turi konkrečias iš anksto nustatytas taisykles ir užduotis.

 

„Kadangi DI agentus naudojame jau kurį laiką, matome, kad natūraliai keičiasi ir pats vaidmuo: „Saily“ programuotojai mažiau specializuojasi, dirba mažesnėse komandose, valdo kelias technologijas, rečiau perduoda darbus kolegoms ir yra arčiau kasdienių kliento rūpesčių“, – sako V. Maknickas.

 

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad DI trina ribas tarp programuotojų ir produkto vadovų. „Pastarieji, pasitelkę DI, gali patys kurti naujų programinės įrangos funkcionalumų prototipus, juos testuoti ir greitai priimti sprendimus dėl tolesnio jų vystymo ar naudojimo. Anksčiau tokiems bandymams būtų reikėję programuotojų komandos įsitraukimo ir keleto savaičių, šiandien tai gali būti vos kelių valandų ar dienų klausimas“, – pasakoja jis.

Nauda: S. Černiauskas pastebi, kad trumpuoju laikotarpiu DI netgi kiek sumažino daugiau nei dešimtmetį stebėtą įtampą dėl IT specialistų trūkumo.

Nauda: S. Černiauskas pastebi, kad trumpuoju laikotarpiu DI netgi kiek sumažino daugiau nei dešimtmetį stebėtą įtampą dėl IT specialistų trūkumo. / Asmeninio archyvo nuotr.

 

Keičia įgūdžių poreikį

 

Natūralu, kad intensyvesnis DI agentų pritaikymas keičia ir tai, kokių įgūdžių labiausiai reikia. Išmoktos programavimo kalbos nebėra svarbiausias kriterijus – dabar labiausiai vertinamas noras kurti, smalsumas ir savarankiškumas, pabrėžia V. Maknickas: „Atsižvelgiant į esamas DI galimybes, kodo rašymas jau nebėra didžiausia vertė įmonei, todėl paklausūs specialistai turi gebėti atnešti ne kodą, o idėją ir funkcionalumo prototipą.“

 

DI agentai jau plačiai paplitę inovacijomis ir startuoliais garsėjančiame Silicio slėnyje. Ten sutariama, kad ši technologija, tapusi kasdieniu technologijų įmonių įrankiu, ateityje atliks dar didesnį vaidmenį kuriant produktus ir paslaugas.

 

„Charleso Darwino suformuluota evoliucijos teorija sako, kad išgyvena ne stipriausi ar protingiausi, o tie, kurie gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Ši mintis pasakyta kitokiame kontekste, tačiau ji puikiai nusako tai, ką DI atneša į IT ir produktų vystymą: tie, kurie laiku neįgyvendins šio pokyčio, ilgainiui taps lėtesni ir nebespės reaguoti į klientų poreikių pokyčius. Tai ypač svarbu kuriant produktus, kurie konkuruoja tarptautinėje rinkoje, – sako V. Maknickas.

 

Dėl to iki metų pabaigos į „Saily“ komandą planuojama pasamdyti iki 100 programuotojų, kurie dirbs būtent su DI agentais. Komandą papildys ir daug patirties sukaupę specialistai, ir jauni programuotojai, karjerą pradėję jau DI eroje. Jie bus atsakingi už visą „Saily“ produkto vystymo ciklą, pradedant idėjų generavimu ir prototipų kūrimu, baigiant naujų funkcijų integravimu į produktą.

 

    Charleso Darwino suformuluota evoliucijos teorija sako, kad išgyvena ne stipriausi ar protingiausi, o tie, kurie gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Ši mintis pasakyta kitokiame kontekste, tačiau ji puikiai nusako tai, ką DI atneša į IT.

 

Rinkos pokyčiai

 

V. Maknickas seka diskusijas apie darbo rinkos pokyčius ir pastebi, kad nemažai nuogastaujama dėl jaunų programuotojų: esą žemiausio lygmens programuotojai bus nereikalingi, nes jų darbą gali padaryti DI agentas. Tačiau tai dvilypis klausimas: „Jei specialistas moka kelias programavimo kalbas ir neturi motyvacijos mokytis naujų technologijų, kurti, tada jis darbo rinkoje nebus konkurencingas. Tačiau aš situaciją matau visiškai priešingai: dauguma jaunų programuotojų yra vadinamieji AI native – DI jiems yra kasdienis darbo įrankis. Jiems tai natūralus įgūdis ir jie turi paklausą darbo rinkoje.“

 

„Vis dėlto nedera nuvertinti ir didesnę patirtį turinčių specialistų, kurių karjera prasidėjo nuo programavimo kalbų mokymosi. Programuotojai yra imlūs pokyčiams ir dabar visi be išimties „Saily“ inžinieriai programuoja su DI agentais, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. To išmokstama, reikia tik noro“, – pabrėžia jis.

 

Šiandien kyla diskusijų ir dėl DI generuojamų kodų saugumo. V. Maknickas tikina, kad saugumo ir privatumo prioritetai išlieka tokie patys: DI sugeneruotam kodui taikomi lygiai tokie patys griežti kokybės reikalavimai kaip ir parašytam žmogaus. „Kiekvienas DI agentų parašytas kodas yra kruopščiai peržiūrimas, patikrinamas ir koreguojamas, kad atitiktų aukščiausius saugumo ir kokybės reikalavimus, – teigia jis. – Beje, būtent saugumo ir kokybės užtikrinimas ir išlieka „butelio kakliuku“: DI padeda parašyti kodą dešimt kartų greičiau, bet patikrinti jį vis dar užtrunka tiek pat.“

 

Nauja karta

 

S. Černiauskas antrina V. Maknickui: jauni darbuotojai šiandien yra gerokai labiau AI native – jie natūraliau, drąsiau ir plačiau naudoja DI sprendimus nei dalis labiau patyrusių profesionalų. Atsiranda ir visiškai naujų vaidmenų, susijusių su DI sistemų valdymu, konkrečių DI pateikiamų instrukcijų – vadinamųjų promptų – kūrimu, DI integracija į produktus ar procesus, kurios natūraliai artimesnės žmonėms, jau pripratusiems gyventi DI aplinkoje.

 

„Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius apskritai yra vienas jauniausių Europoje – daugiau nei pusė darbuotojų yra jaunesni nei 34 metų. Todėl daugumai specialistų šių įrankių įvaldymas nėra didelis iššūkis. Greičiau tai tampa strateginiu organizacijų klausimu – kaip saugiai, efektyviai ir atsakingai integruoti DI į kasdienius procesus, – sako S. Černiauskas. – Šiandien paklausiausi programuotojai nebėra tie, kurie tiesiog gerai moka vieną programavimo kalbą. Labiausiai vertinami specialistai, kurie moka dirbti su DI įrankiais, supranta duomenis, saugumą ir sistemų architektūrą, geba vertinti DI sugeneruotų rezultatų kokybę, turi stiprų kritinį ir sisteminį mąstymą, geba technologinius sprendimus susieti su verslo poreikiais.“

 

Iš esmės vyksta perėjimas nuo programuotojo prie technologijų profesionalo, kuris dirba kartu su DI, o ne konkuruoja su juo. „DI jau šiandien gali sugeneruoti nemažą dalį standartinio kodo, testų, dokumentacijos ar net ištisų prototipų. Tai labai galingas produktyvumo įrankis, atnešantis labai ryškų produktyvumo pokytį. Programuotojų, įvaldžiusių DI įrankius, produktyvumas kai kuriais atvejais yra išaugęs kartais“, – teigia S. Černiauskas.

 

Pasak jo, vienas stiprus specialistas su DI šiandien gali atlikti tiek darbo, kiek anksčiau keli žmonės, atlikdami tam tikras užduotis. Trumpuoju laikotarpiu tai netgi kiek sumažino daugiau nei dešimtmetį stebėtą įtampą dėl IT specialistų trūkumo.

 

„Kai darbuotojai tą patį darbą gali atlikti kelis kartus greičiau, užsakymų dažnai nedaugėja taip sparčiai, kaip auga efektyvumas. Todėl šiandien stebime ir mažesnį atlyginimų augimo tempą nei ankstesniais metais, nors IT sektoriaus atlyginimai vis dar išlieka vieni aukščiausių Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį S. Černiauskas.

 

„Tačiau programuotojai, gerai išmanantys DI įrankius ir gebantys juos efektyviai naudoti praktikoje, šiandien yra ypač paklausūs. Jie leidžia kompanijoms su tais pačiais ištekliais per tą patį laiką padaryti žymiai daugiau darbo. Žinoma, DI nėra nemokamas sprendimas – įmonės papildomai investuoja į DI įrankių prenumeratas, infrastruktūrą, virtualiuosius žetonus – tokens – ir saugumo sprendimus. Tačiau tikėtina, kad praėjusių metų Lietuvos IT bendrovių rezultatai rodys tolesnį pajamų ir pelningumo augimą net ir kiek sulėtėjus naujų darbuotojų samdai“, – prognozuoja INFOBALT vadovas.

 

    Kai darbuotojai tą patį darbą gali atlikti kelis kartus greičiau, užsakymų dažnai nedaugėja taip sparčiai, kaip auga efektyvumas. Todėl šiandien stebime ir mažesnį atlyginimų augimo tempą nei ankstesniais metais.

 

Kiti pavojai

 

S. Černiauskas išskiria intelektinės nuosavybės ir duomenų saugumo klausimus: „Jei programuotojas į viešą DI sistemą įkelia vidinį kodą, jautrius duomenis ar konfidencialią informaciją, kyla rizika, kad ši informacija gali būti panaudota modeliams tobulinti ar kitų naudotojų užklausoms generuoti. Dėl to įmonės šiandien nustato labai aiškias taisykles, kokie duomenys ir DI sistemos gali būti naudojamos, o kas – ne. Dalies DI sistemų kūrėjai taip pat diegia papildomą apsaugą ir stengiasi užtikrinti, kad verslo klientų kodas nebūtų naudojamas modeliams apmokyti.“

 

Tačiau svarbiausia išlieka žmogaus kompetencija. „DI gali sugeneruoti techniškai veikiantį sprendimą, bet programuotojas turi gebėti įvertinti, ar jis tikrai atitinka užduotį, ar yra saugus, efektyvus ir tinkamas naudoti realioje aplinkoje. Todėl programuotojo vaidmuo nesumažėja – jis tampa dar strategiškesnis. Iš esmės programuotojas šiandien tampa ne tik kodo kūrėju, bet ir architektu, kokybės kontrolieriumi ir DI sugeneruotų sprendimų vertintoju“, – sako S. Černiauskas.“