Kažkas turi sumokėti politinę kainą už nepavykusį šių metų perversmo bandymą Irane. Netanyahu bijo, kad tai jis, kaip silpnesnis partneris ir nevykusios žvalgybos duomenų tiekėjas.
Ši įžvalga tiksliai atspindi 2026 m. pavasarį kylančią didžiulę politinę įtampą tarp JAV ir Izraelio vadovų. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu iš tiesų susiduria su rimtomis politinėmis pasekmėmis namuose ir tarptautinėje erdvėje dėl nepasitvirtinusių žvalgybos pažadų apie greitą režimo žlugimą Irane.
Štai pagrindiniai faktai, patvirtinantys šią situaciją:
Žvalgybos nesėkmė ir neįvykęs perversmas
• „Greito perversmo“ pažadas: Remiantis žiniasklaidos, įskaitant The New York Times, ataskaitomis, prieš prasidedant kariniams veiksmams 2026 m. vasarį, Izraelio žvalgyba „Mossad“ (vadovaujama Davido Barnea) įtikino Netanyahu ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad tikslūs smūgiai Irane akimirksniu išprovokuos masinį liaudies sukilimą bei vidinį karinį perversmą, kuris nuvers režimą per kelias dienas.
• Tikrovė: Nors JAV ir Izraelio smūgiai vasario pabaigoje eliminavo šalies vadovą Ali Khamenei ir sugriovė dalį karinės infrastruktūros, Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) nesuskilo. Priešingai – režimas konsolidavosi aplink Mojtaba Khamenei, todėl joks organizuotas valstybės perversmas neįvyko.
• JAV žvalgybos skeptiškumas: Paaiškėjo, kad CŽA (CIA) direktorius Johnas Ratcliffe'as ir JAV žvalgybos bendruomenė jau iš anksto įspėjo Trumpą, kad Izraelio pateiktas režimo žlugimo scenarijus yra „atitrūkęs nuo realybės“, tačiau ši informacija buvo ignoruota.
Netanyahu baimė ir „silpnesniojo partnerio“ pozicija
• Trumpo spaudimas: Įstrigus kariniams veiksmams, Donaldas Trumpas nusprendė stabdyti aktyvų karą ir per tarpininkus (Katarą bei Pakistaną) pradėjo diplomatinį procesą dėl paliaubų bei susitarimo su Iranu. Pranešama, kad Netanyahu tai sukėlė didžiulį įniršį ir paniką, nes Izraelis norėjo tęsti operacijas iki visiško Irano režimo sunaikinimo. Vašingtonui primetus savo valią, Izraelis viešai pradėtas matyti, kaip partneris, kurio sprendimai priimami ne Jeruzalėje, o Baltuosiuose rūmuose.
• Politinė kaina namuose: Izraelio opozicija (tiek kairiojo, tiek dešiniojo sparno lyderiai, tokie, kaip Yairas Golanas ir Avigdoras Liebermanas) griežtai puola Netanyahu. Jam priekaištaujama, kad po milžiniškų karinių pastangų nė vienas strateginis tikslas nebuvo pasiektas: Irano branduolinė programa nesunaikinta, balistinių raketų grėsmė išliko, o pats Teherano režimas po karo netgi sustiprino savo karinę kontrolę.
Netanyahu dabar atsidūrė situacijoje, kurioje jis yra kaltinamas pardavęs JAV administracijai „nerealistišką planą“, o vėliau likęs nuošalyje, kai sužeistas, bet nesužlugdytas Irano režimas pasirašo paliaubas JAV, o ne Izraelio, sąlygomis.
„Prezidentas Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienio vakarą surengė prieštaringą pokalbį telefonu, teigė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Netanyahu kritikavo paktą, kuriuo siekiama užbaigti karą Irane, o Trumpas gynė diplomatinį procesą.
Izraelis jau seniai reiškia skepticizmą, kad Iranas laikysis bet kokio susitarimo dėl branduolinės veiklos nutraukimo ir susilaikymo nuo išpuolių prieš regiono valstybes. Trumpas Netanyahu sakė, kad sieks susitarimo, kuris neleistų Iranui įsigyti branduolinio ginklo. Jis teigė, kad Iranui grės daugiau smūgių, jei derybose neparodys daugiau lankstumo.
Trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais, Trumpas sakė, kad jo pokalbis su Netanyahu buvo sėkmingas ir kad Izraelio lyderis „darys viską, ko noriu“. Vėliau paklaustas, ar jis arti sprendimo dėl Irano priėmimo, jis atsakė: „Tai yra ant ribos“.
„Tai turėtų būti visiškai 100% geri atsakymai“, – sakė jis apie Irano atsakymą.
Nei Baltieji rūmai, nei Netanyahu biuras neatsakė į komentarų prašymus.
Šią savaitę tarp tarpininkų, įskaitant Pakistaną, vyko aukšto lygio diplomatinė veikla, siekiant užkirsti kelią naujiems išpuoliams prieš Iraną. Tarpininkai pranešė apie nedidelę derybų pažangą, nes JAV ir Iranas laikėsi griežtų pozicijų ir nematė jokių kompromisų dėl branduolinio klausimo, Hormūzo sąsiaurio ar sankcijų panaikinimo. Kai kurie analitikai teigė, kad susitarimo memorandumas, kuriuo sunkiausi klausimai būtų atidėti, galėtų būti pasiektas su tam tikrais kompromisais.
Saudo Arabija trečiadienį paragino Iraną sudaryti susitarimą, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo.
Iranas pagrasino, kad karo atveju jis eskaluos naujais būdais ir išplės karą už regiono ribų. Karo metu jis sukrėtė Persijos įlankos arabų valstybes, smogdamas jų oro uostams ir energetikos objektams, taip pažeisdamas jų ekonomines gyvybines linijas.
Kai kurie JAV pareigūnai teigė, kad Trumpas ir Netanyahu dažnai gali kalbėtis tiesiogiai. Tačiau skambučiai pabrėžia jų skirtingus interesus, jiems svarstant karo pabaigą.
Trumpas siekia užbaigti ekonomiškai brangų konfliktą, kuris nėra populiarus namuose.
Izraelis nori atnaujinti bombardavimo kampaniją ten, kur ji buvo nutraukta prieš paliaubas, ir padaryti daugiau žalos, kad sužlugdyti režimą, kurį jis laiko egzistencine grėsme.
JAV ir Izraelis gali atnaujinti išpuolius prieš Iraną artimiausiomis dienomis ar savaitėmis, teigė Artimųjų Rytų pareigūnai.
Trumpas pirmadienį susitiko su savo nacionalinio saugumo komanda aptarti savo galimybes Irano klausimu, teigė JAV pareigūnai. Trumpo administracijoje vis labiau sutariama, kad ekonominis spaudimas Iranui daro savo, sakė jie.
Jei Trumpas įsakytų smūgius, taikiniai galėtų būti energetikos ir infrastruktūros objektai, siekiant padidinti ekonominį skausmą, teigė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Izraelis dalyvautų išpuoliuose, kurie gali apimti ir tikslingesnius žudymus, sakė kai kurie šaltiniai, pažymėdami, kad sprendimas yra Trumpo.
„Vienintelis klausimas: ar mes eisime ir užbaigsime tai, ar jie pasirašys dokumentą?“ – trečiadienį sakė Trumpas per baigimo kalbą JAV pakrančių apsaugos akademijoje.
Izraeliui Irano įtaka Hormūzo sąsiauryje nėra tokia didelė kaip vartotojams Europoje, Azijoje ar Afrikoje.
Tačiau nerimaujama, kad bet koks susitarimas, kurį Trumpas sudarys su Iranu skubėdamas užbaigti karą, nebus pakankamai tvirtas, kad pašalintų branduolinių ir raketinių programų keliamą grėsmę Izraeliui.“ [1]
1. World News: Trump, Netanyahu Hold Testy Iran Call --- Israel worries a bad deal could derail attack to further degrade the regime. Ward, Alexander; Peled, Anat; Lieber, Dov. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 May 2026: A8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą