Bandymo organizuoti protestą prieš universitetų griovimą pradžia

Kęstas
2009.03.07 06:23

Vargšeliai bankų ir investicinių kompanijų darbuotojai, Veltui kankinatės stumdami tokią reformą. Jūsų dienos jau suskaitytos. Ši krizė pirmiausia sunaikina bankus ir investicines kompanijas. Pernelyg gerai gyvenate. Atpildo valanda jau atėjo.

Visi paremkime Skirmantę ir piliečių grupę „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“. Tai žmonės, kurie pasiaukodami kovoja už Lietuvos rytdieną. Mums būtini kaip tik tokie: protingi ir galintys padaryti tai, kas reikalinga.


KOVO 10
2009.03.06 20:46
kviečiame visas jaunimo ir visuomenines organizacijas, aukštųjų mokyklų bendruomenių narius, moksleivius, studentus, jų tėvus ir visus Lietuvos Respublikos piliečius kovo 10-ąją 12 valandą prisijungti prie mitingo už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą prie Seimo rūmų ir kartu reikalauti:

• atsisakyti aukštojo mokslo reformos koncepcijos, grindžiamos laisvosios rinkos ideologija ir „studijų krepšelio“ įvedimu, nepagrįstu studentų apmokestinimu ir surūšiavimu į visiškai nemokančius ir mokančius visą kainą;

• nedelsiant remiantis nepriklausomu ekspertiniu vertinimu peržiūrėti visas studijų programas ir suteikti joms jų tikrąjį pobūdį bei lygį atitinkantį statusą, o netenkinančias reikalavimų tuojau pat naikinti;

• optimizuoti neefektyviai veikiantį ir valstybės bei studentų lėšas švaistantį aukštųjų mokyklų tinklą;

• įvesti studijų mokestį tik visiems studentams vienodą ir nedidelį ir tik po to, kai bus atlikta tinklo optimizacija, ir tik įrodžius jo pagrįstumą;

• įvykdyti sąžiningą universitetų valdymo pertvarką, remiantis pažangiausiais vakarietiškais universitetų valdymo modeliais ir užtikrinant skaidrią bei viešą socialinių partnerių tarybų narių atranką;

• nepritarti dabartiniam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, bet jį pakeisti iš esmės arba sukurti naują, remiantis aukščiau išdėstytais reikalavimais;

• p. G. Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo iš Švietimo ir mokslo ministro pareigų.

Pagarbiai ir su viltimi, Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“


Skirmantė
2009.03.06 20:33

BANKŲ MANKURTAI SUJUDO LOTI KOMENTARUOSE.

ŠI Psieudo REFORMA - LIETUVOS ŽLUGDYMAS IR NAIKINIMAS.

PRISIDĖKIM VISI PRIE PROTESTO.


"Ragins G. Steponavičių atsistatydinti
2009 03 06 / 14:33 /



ELTA
BFl nuotr.Aukštojo mokslo reforma vykdoma buldozerio principu, o švietimo ir mokslo ministras turi atsistatydinti, teigia akademinė šalies bendruomenė.Kovo 10 dieną akademinė bendruomenė rengia visų aukštųjų mokyklų mitingą, kuriame bus reikalaujama švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo.Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos narės Virginijos Apanavičienės, pagrindiniai
aukštojo mokslo reformos trūkumai yra universitetų autonomijos praradimas, studento krepšelis, didelė studijų kaina bei universitetų statuso pakeitimas į viešąsias įstaigas.„Tarybos valdys universitetus ir taip bus panaikinama per amžius suvokiama universiteto autonomija. Universiteto tarybas skirs ministras. Tai reikš, kad politikai jau įsiveržė į universitetų valdymą, tuo būdu reguliuos universiteto kasdienybę. (...) Šis įstatymas garantuoja mokslą tik gerai besimokantiems. Galbūt prižiūrėti, geri tėvų vaikai, galbūt iš turtingesnių šeimų ir gaus tą nemokamą mokslą. Tie, kurie galbūt buvo truputį apleisti, galės mokytis, jeigu paims paskolą“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Apanavičienė.LAMPSS atstovės teigimu, didelė visuomenės dalis taps bankų verslo įkaitais. V. Apanavičienė pabrėžė, kad 700 mln. litų, kurie bus reikalingi studentų stipendijoms, pragyvenimo paskoloms, mokesčiui už mokslą garantuoti, valstybė skolinsis iš bankų sukurtų fondų, nes „neturi savo kišenės, iš kurios galėtų finansuoti“. „Niekada nė vienas įstatymas nėra sulaukęs tokios prieštaros, analizės, pasiūlymų, kaip šis. (...) Jeigu tas įstatymas bus priimtas, kurį teisininkai apibūdina kaip kriminalizuotą, bus kreiptasi į teismą“, – kalbėjo V. Apanavičienė.Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovo Nerijaus Stasiulio teigimu, aukštojo mokslo reforma būtina, bet aukštųjų mokyklų tinklas šalyje yra neoptimalus, taip pat netinkamos ir studentų proporcijos universitetų, kolegijų bei profesinio mokslo sektoriuje.„Per 15 metų buvo sukurtas ne vienas tikrai geras aukštojo mokslo reformos projektas, kurie iki šiol buvo atmetami. Staiga kaip Pilypas iš kanapių išdygo ponas G. Steponavičius su savo komanda, kuris taip pat atmetė tuos visus projektus ir sukūrė savo koncepciją, kad štai paliesime laisvą rinką ir viskas susitvarkys savaime“, – sakė N. Stasiulis.Pasak studentų atstovo, dabartinis Vyriausybės ketinamas priimti aukštojo mokslo reformos įstatymas iš visų projektų yra pats nenaudingiausias, o reali nauda tėra tik bankams.„Aukštojo mokslo reforma būtina, bet kodėl pasirinktas pats nenaudingiausias, net kriminalinį atspalvį turintis aukštojo mokslo reformos projektas, kuris sistemą tik destabilizuos ir geriausiu atveju po trejų metų šis eksperimentas bus atšauktas ir grįžtama į dabartinę padėtį“, – teigė jis.Universitetų, kolegijų, mokslinių institutų darbuotojų ir studentų mitingas bus rengiamas kovo 10 dieną, antradienį, prie Seimo esančioje neaptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje.Mitingo rengėjai tikina, kad viešoji tvarka renginio metu bus užtikrinta. Vilniaus miesto savivaldybė šiai protesto akcijai penktadienį išdavė leidimą, o organizatoriai tikisi, kad susirinks keletas tūkstančių žmonių, kurie reikalaus ne tik nevykdyti numatytos aukštojo mokslo reformos, bet ir ministro G. Steponavičiaus atsistatydinimo.„Iškart atsiribojame nuo radikalių veiksmų ir dėsime visas pastangas, kad jų nebūtų. Bet nesame priežiūros institucija ir tvarką turėtų užtikrinti valstybės institucijos“, – kalbėjo V. Apanavičienė. Ji patikino, kad savų tvarkdarių bus ir tarp mitinguotojų."(1)





1. Ragins G. Steponavičių atsistatydinti

Kubilai atsirito prie liepto galo

Dabar yra netinkamas laikas kovoti su trupalaikiu deficitu. Dauguma ekonomistų sutaria, kad šis JAV prezidento Hooverio kelias yra pražūtingas. Išsigandę krizės, vartotojai dar labiau taupo. Sumažėjęs vartojimas savo ruožtu gilina bedarbystę bei krizę aplamai. Tik valstybės padidintos išlaidos gali bent jau sulėtinti šią kenksmingą spiralę, vedančią į ūkio sunaikinimą. Ekonomikos reikalais turi užsiimti ne griežtai kalbantis fizikos laborantas, ne buhalteris, ne painiotos mąstysenos statistikos specialistas, o ekonomikos žinovas. Bankai kubilinių rankomis sukeltais mokesčiais pjauna Lietuvos valstybę. (1) Vienintelis išsigelbėjimas: kiek galima anksčiau brolių latvių pavyzdžiu šalinti parsidavusius nevykėlius iš vyriausybės. 1. Dėl apsiperkančių Lenkijoje biudžetas netenka 100 mln. Lt "Dėl to, kad lietuviai pastaruoju metu plūsta apsipirkti į Lenkiją, Lietuva kas mėnesį praranda apie 100 mln. Lt biudžeto pajamų. Tai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas. „Kas mėnesį [prarandama] virš 100 mln. Lt biudžeto pajamų, neskaitant darbo vietų“, – kalbėjo K. Glaveckas, tačiau pridūrė, jog „natūralu, kad žmonės važiuoja pirkti ten“, kur prekės pigesnės. Jis nurodė, kad tai yra „Europos Sąjungos pro blema“, nes esą valstybėms leidus prisijungti prie Šengeno sistemos ir nepriėmus jų į bendros valiutos – euro – zoną dėl skirtingo valiutų stiprumo toks pirkėjų judėjimas yra neišvengiamas. „Sienos atviros, situacija skirtinga“, – kalbėjo K. Glaveckas. Lenkijoje dėl susilpnėjusio zloto kainos pastaruoju metu itin nukrito. Žiniasklaidoje skelbta, kad kai kurie Lietuvos vežėjai net pradėjo rengti „apsipirkimo ekskursijas“ į kaimyninę šalį. K. Glaveckas ketvirtadienį nurodė, kad į valstybės biudžetą šiemet nesurinkta apie 390 mln. Lt planuotų pajamų. Pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, anot jo, nuo plano atsiliko 16 proc."

Mitingas 2009 kovo 10

KOVO 10 - Į MITINGĄ
2009.03.04 20:27
MITINGAS 12:00, kovo 10, antradienį. Nuo rudens įmoka už mokslą - nuo 3000 Lt iki 19000 Lt! Neleisk jaunimo parduoti bankams! REIKALAUK: Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo; socialiai teisingos ir pagrįstos mokėjimo už studijas tvarkos; neatidėliotino visų studijų programų kokybės audito; aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo; skaidrios aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos; konceptualiai naujo Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Į MITINGĄ KVIEČIA: Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“(pilieciai.lt/minerva) Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas(lampss.lt) MITINGĄ PALAIKO: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas(nepriklausomybe.lt)

Visi į gatves

Visi į gatves. (1) Užtenka gaminti pasigailėtinų šovinių gamyklas už mūsų mokesčius. Užtenka bankų berniukams ir Maksimos medikams paleistuvauti Druskininkuose už monopolinius viršpelnius. Sudarykime sąlygas geriems Lietuvos studentams nemokamai studijuoti Lietuvoje. Tai mūsų Tėvynės ateitis. Apginkime jos daigus.


1. "Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo
2009 03 03 / 14:55 /


lrt.lt
BFL.Vykdoma aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai ir dėstytojai antradienį žada rengti mitingą prie Seimo.
Anot akciją organizuojančios piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovo Nerijaus Stasiulio, pirmadienį iš pradžių sulaukę neigiamo Vilniaus savivaldybės atsakymo, vėliau leidimą mitingui rengti jie vis dėl to gavo.

„Nežinau, dėl ko savivaldybė pakeitė nuomonę. Mes pasakėme, kad negavę leidimo, kovo 5 dieną rengsime nesankcionuotą mitingą. Tikriausiai jie nusprendė, kad geriau sankcionuota akcija kovo 10-ąją, negu nesankcionuota“, – sakė N. Stasiulis.
Pasak jo, mitinge dalyvaus studentai, moksleiviai, dėstytojai, tėvai iš visos Lietuvos. Jį rengti padeda Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, remia ir dalyvauti kviečia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas. Organizatoriai prognozuoja, kad prie Seimo susirinks apie 7 tūkst. žmonių.
N. Stasiulio teigimu, neramumų mitingo metu tikimasi išvengti.
„Mūsų akcija bus taiki. Bus sakomos kalbos, plakatai. Jei atsiras provokatorių, tikimės, kad savo darbą atliks policija“, – kalbėjo jis.
Grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ mitingą prie Seimo rūmų ketino rengti ir vasario 19 dieną, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė leidimo jam rengti nedavė.
Anot visuomenininkų, savo sprendimą savivaldybė motyvavo tuo, jog akcijos metu nebus įmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir to, kad būtų paisoma įstatymų, nes akcijos organizatoriai atsisakė užtikrinti, jog prie Seimo rūmų susirinktų ne daugiau nei trys šimtai žmonių.
Mitinge „Už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą“ turėjo būti protestuojama prieš nepagrįstą studentų apmokestinimą, aukštojo mokslo reformos imitaciją ir „laisvos rinkos“ šūkiais dangstomą socialinį eksperimentą su Lietuvos jaunimu ir visa aukštojo mokslo sistema.
Šiam mitingui neįvykus, vasario 19-ąją prie Seimo apie dešimt studentų atėjo užsiklijavę burnas lipnia juosta. Taip studentai protestavo prieš nedemokratiškų šalių elgesį primenantį draudimą susirinkti Lietuvos jaunimui bei kitiems švietimo sistema susirūpinusiems žmonėms ir kartu reiškė nepasitenkinimą Vyriausybės vykdoma aukštojo mokslo politika." (Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo).

Lietuvos Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pozicija

"Streiku grasinančios profsąjungos reikalauja ir G.Steponavičiaus galvos
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 12:46

Lietuvos Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) skelbia kylantis į kovą prieš vykdomą aukštojo mokslo reformą. Planuojama, kad kovo 5 dienos akcijoje dalyvaus apie 7000 žmonių iš visos šalies.
LAMPSS praneša kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas leidimo mitinguoti. Čia esą laukiama Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbuotojų, studentai, vadovai, mokyklų mokytojai ir mokiniai. Mitingą numatoma surengti kovo 5 d. Vilniuje prie Seimo rūmų nuo 12 ik17 val. Jie bus gautas leidimas, mitingas vyks mašinų stovėjimo aikštelėje.
Kaip praneša LAMPSS, mitingu norima pareikšti protestą dėl esą nepamatuotos, socialiai neteisingos aukštojo mokslo reformos, kuri palies kiekvieną Lietuvos pilietį.
Detaliau planuojamos protesto akcijos motyvus ir reikalavimus LAMPSS išdėstė viešam kreipimesi į šalies prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Arūną Valinską, premjerą Andrių Kubilių.

-->
Įvertindamas planuojamą aukštojo mokslo reformą kaip eksperimentą, kuris yra ypač pavojingas viso pasaulio ekonominės krizės sąlygomis, savo viešajame kreipimesi į šalies vadovus LAMPSS reikalauja atsisakyti aukštojo mokslo reformos koncepcijos, grindžiamos laisvosios rinkos ideologija ir „studijų krepšelio“ įvedimu; atsisakyti aklai ir chaotiškai vykdyti socialinį eksperimentą su Lietuvos moksleiviais, kiekviena lietuvio šeima, su esamais studentais ir akademine bendruomene; nepritarti Seime svarstomam antikonstituciniam mokslo ir studijų įstatymo projektui, iš esmės jį taisyti, remiantis čia išdėstytais reikalavimais; atstatydinti arba atleisti iš pareigų švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių.
Savivaldybė kliūčių mitingui nemato
Kaip DELFI sakė sostinės savivaldybės atstovas Mindaugas Savickas, savivaldybė didelių kliūčių mitingui nemato ir leidimą linkusi išduoti. Tačiau savivaldybė užsimena, kad mitingui gali iškilti techninių kliūčių: 7 tūkstančiai mitinguotojų Nepriklausomybės aikštėje šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos netilptų, o mašinų stovėjimo aikštelėje gali būti purvynas.
Kadangi kovo 5 d. Seime plenariniai posėdžiai nevyks, savivaldybė siūlo mitinguoti kovo 10 dieną.
DELFI primena, kad Vyriausybės patvirtintame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatytas studijų krepšelis gabiausiems ir motyvuočiausiems studentams, valstybės remiamos paskolos – prasčiau besimokantiems, universitetų bei kolegijų valdymo ir statuso kaita.
Šiuo metu projektas svarstomas Seime." (1)

1. Streiku grasinančios profsąjungos reikalauja ir G.Steponavičiaus galvos

Kas ims kreditus studijoms?

"Viena, gyventojams stebint dabartinę ekonomikos situaciją grįžo „kreditų baimė“ (o galbūt pirkėjai realistiškiau pradėjo žiūrėti į besikeičiančias kreditų grąžinimo galimybes ir tą naštą kurią užsikrauna sau ant pečių), antra, su problemomis susiduria daugelis kitų šalies ūkio sektorių, didėja nedarbo rodikliai, mažėja perkamoji galia ir vyksta visiškai priešingas procesas tam, kurį mes stebėjome prieš keturis metus." (1)

1. Nuomonė. „Titanikas II“ – skęstanti NT rinka atsitrenkė į krizės ledkalnį

Kritika straipsniui: "I.Brazauskas. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir pasaulio patirtis: Amerika" (1)

Amerikiečiai dabar pradeda keisti jų sistemą, bandydami pagerinti aukštojo mokslo prieinamumą. JAV nėra sistemos, kuri ribotų studijų kainą. Todėl ta kaina yra aukšta. Mokiniai iš gausios vidutiniosios klasės girdi, kad reikia mokėti vos ne 40 000 dolerių per metus, ir atsisako eiti studijuoti. Šiuo metu JAV turi mažesnį išsilavinusių žmonių procentą, negu daugelis kitų šalių. Šiuolaikinėje ekonomikoje tai yra problema. Todėl Obama nutarė stumti bankus iš paskolų studentams verslo.
1. "I.Brazauskas. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir pasaulio patirtis: Amerika www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 10:40


Lietuvos aukštojo mokslo sistemą reformuoti tikrai reikia ir jau reikėjo bent prieš 10 metų – tai yra akivaizdu. Pasaulyje yra tik apie 200 valstybių, o geriausias Lietuvos universitetas pagal labiausiai žinomą Šanchajaus reitingą net nepatenka į pasaulio 500-uką ir Europos 100-uką. Taigi, tikrai reikia paskubėti. Tačiau skubėti reikia protingai."
Prieš pradedant gvildenti Lietuvos reformatorių pasiūlymus ar lyginant juos su JAV ir kitų šalių patirtimi, norėčiau pradėti nuo šio straipsnio išvadų:
1. Esminiai reformos pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo 2010, o ne nuo 2009 m. Dalis pakeitimų galėtų jau įsigalioti šiais metais, tačiau šiuo metu patys aukštojo mokslo reformatoriai dar nėra pakankamai pasiruošę.
2. Švietimo ministerija ir reformos grupė turėtu pateikti visuomenei ir „garsiai“ pristatyti pažangiausių pasaulio aukštojo mokslo sistemų – pvz. JAV, Kanados, D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos, Japonijos, Korėjos ir netgi Kinijos analizę - tiek detalųjį, tiek ir sutrupintą jos variantą. Ten turėtų būti aptarti tiek aukštojo mokslo finansavimo mechanizmai, tiek pagrindiniai veiksniai, nulemiantys jo kokybę.

-->


3. Lietuva turėtų šį pavasarį surengti kad ir savaitės trukmės tarptautinę konferenciją „Aukštojo Mokslo sistemos pasaulyje“, į kurią turėtų būti pakviesti aukštojo mokslo ekspertai iš Amerikos, D.Britanijos, Skandinavijos, Japonijos ir t.t. – tarkim, 10 atskirų „komandų“,bent 3 iš JAV. Į konferenciją turėtų būti pakviesta dar bent 10 atstovų iš žymiausių pasaulio konsultavimo, strategijos ir analizės kompanijų, bei didžiausių pasaulio įmonių, naudojančių itin kvalifikuotą darbo jėgą. Be kita ko, šios komandos turėtų sukurti savo „idealios aukštojo mokslo sistemos modelį“ ir galbūt surasti bendrą kompromisą dėl „idealios sistemos“.
Tokia konferencija sulauktų labai plataus atgarsio ir, ko gero, būtų minima šimtuose mokslinių straipsnių ir ateities konferencijose. Daugelis dalyvių, žinodami projekto mastą ir suprasdami, kad jų pasiūlymų pagrindu gali realiai būti reformuota konkrečios šalies aukštojo mokslo sistema, dalyvautų nemokamai . Tikriausiai netgi būtų konkurencija tarp atskirų šalių atstovų dėl idėjų pristatymo konferencijoje. Lietuvai tuomet pakaktų apmokėti kokių 50 dalyvių kelionės ir viešnagės išlaidas – ko gero, išsitenkant su 1 milijonu litų. Jei tai kainuotų daugiau, prie to galėtų prisidėti ir Lietuvos verslas, nekalbant apie galimybę gauti paramos iš įvairių tarptautinių fondų.
Žiūrint sausio 28 d. „Teisės žinoti“ laidą (LRT) apie aukštojo mokslo reformą labiausiai nustebino tai, kad švietimo ministras Gintaras Steponavičius labai aptakiai bandė įvardinti, kurių pasaulio šalių patirtimi remiantis bandomas įdiegti jo siūlomas modelis, kai studentai suskirstomi į mokančius ir nemokančius, remiantis jų abitūros egzaminų rezultatais. Ministras paminėjo „išsivysčiusių pasaulio šalių“ pavyzdį, paskui prispirtas bandė paminėti D. Britaniją, bet juo nepatikėjo nei laidoje dalyvavęs Vytautas Radžvilas, nei aš, kuriam ten irgi teko studijuoti.
Tačiau pabandykime pažvelgti į Amerikos universitetų modelį ir paanalizuoti kodėl jis „sausai“ triuškina daugumą Europos universitetų. Aišku, pagrindinė Amerikos universitetų pranašumo priežastis yra pati Amerikos visuomenė, kuri sugeba nukonkuruoti Europą ir versle, ir moksle ir masinės kultūros kūryboje. Tačiau yra ir keletas kitų priežasčių, suteikiančių pranašumą Amerikos universitetams, kurie tame pačiame Šanchajaus reitinge užima 8 vietas pirmajame pasaulio dešimtuke (įsileisdami tik du anglakalbius Britanijos universitetus), o pirmajame šimtuke užima net 54 vietas:
1. Amerikos universitetų autonomija. Priešingai nei Lietuvos Konstitucija, neva garantuojanti nemokamą mokslą gerai besimokantiems, Amerikos Konstitucija visiškai apriboja federalinės valdžios teisę kištis į universitetų veiklą.
2. Priėmimas į Amerikos universitetus nesiremia vien tik moksleivių egzaminų rezultatais. Dažnai moksleivis su, tarkim, 8,4 vidurkiu, gali būti priimtas kai tuo tarpu su 9,2 – nepriimtas. Patys universitetai nustato savo priėmimo tvarką, kuri bando įvertinti moksleivį visapusiškai – pagal jo pilietinį aktyvumą, inovatyvumą, motyvacinį laišką ar netgi pokalbį. Todėl Lietuvos universitetų priėmimo tvarka pati savaime yra atgyvena, nekalbant apie bandymą suskirstyti studentus į mokančius ir nemokančius pagal egzaminų rezultatus.
3. Studentai Amerikoje yra priimami į universitetą, o ne į atskirą jo fakultetą ir tik antraisiais studijų metais turi galutinai apsispręsti savo bakalauro kryptį. Todėl studentų priėminėjimas į skirtingas programas, nustatant skirtingą „pereinamąjį balą“ taip pat yra atgyvena ar bent jau europietiškas nukrypimas. Aišku, amerikietiškos tvarkos įvedimas visiškai sujauktų Lietuvos universitetų dabartinę sustabarėjusią struktūrą, kai neliktų „vietų kvotų“ ir dėstytojams tektų kovoti dėl studentų ir įrodyti, kodėl verta ir įdomu studijuoti vieną ar kitą kryptį.
4. Amerikos studentų „mokėjimas už mokslą“ tikrai nepriklauso nuo jų egzaminų balų. Visiems to paties universiteto studentams yra nustatyta ta pati kaina. Tuomet priklausomai nuo studento šeimos pajamų, jam taikoma nuolaida – turtingiausi turi mokėti 100 proc., neturtingiausi gali mokėti ir 10 proc. arba nieko nemokėti. Į studijų kainą dažniausiai įtraukiamos ir maisto bei būsto išlaidos, taigi neturtingiausi studentai gali beveik nemokėti ir už tai.
5. Labai išvystyta valstybės garantuojamų studijų paskolų sistema padeda studentams susimokėti už studijas.
6. Valstybė, valstijos ir privatūs rėmėjai steigia stipendijas, padedančias sumokėti už mokslą ir pragyvenimą, visų pirma, neturtingiems ir tik po to - gabiausiems studentams.
7. Dėl viso to Amerikos universitetai laikomi geriausi pasaulyje, o aukštąjį išsilavinimą Amerikoje turi gerokai didesnė dalis žmonių nei daugumoje pasaulio ir Europos valstybių. Taigi, aukštasis mokslas tikrai yra ne tik kokybiškas, bet ir labai prieinamas.

America, America...

Amerika eina kita kryptimi, negu Lietuva. (1)

1. "The other channel is education. Over the last three decades, the pay of college graduates has risen significantly faster than the pay of less-educated workers. Mr. Obama aims to move workers into the first category by increasing federal financial aid and simplifying the myriad of aid programs. In recent years, the United States has lost its standing as the country in which the largest share of young adults graduates from college.

“Low- and middle-income kids often don’t aspire to college,” Peter Orszag, director of the Office of Management and Budget, said Thursday. “They hear ‘$40,000 tuition’ and think that’s impossible.”" Economic Scene: A Bold Plan Sweeps Away Reagan Ideas. By DAVID LEONHARDT Published: February 26, 2009. NYTimes.com

"Studijų kaina užners kilpą"

Praeitą kartą tokia gili krizė tęsėsi daugelį metų ir pasibaigė tik Antrojo pasaulinio karo dėka. Dalyvauti kubilinių aukštojo mokslo "reformoje" tokiu laiku yra finansinė savižudybė. (1)

Ką daryti? Nepasiduoti Vyriausybės, Seimo ir Prezidento bandymams hipnotizuoti mus kalbomis. Aktyviai dalyvauti protestuose, tame tarpe vienijantis su kitais visuomenės sluoksniais, kuriuos valdžia bando nuskriausti.

Visiems, pradedant mokslininkais ir baigiant jauniausiais abiturientais, ieškoti galimybių tęsti darbus užsienyje. Padėti vieni kitiems kuo galime šiame sunkiame ir pavojingame mums visiems kelyje. Jei protestai pasieks tikslą, mums darbe pravers ryšiai su užsieniu. Jei šiandieninė valdžia laimės, vėl iškils būtinybė išsaugoti lietuvių tautą tremtyje.

1.Studijų kaina užners kilpą

"Eglė Kapočiūtė, "Lietuvos žinios"
2009 vasario mėn. 28 d. 11:32


Aukštosios mokyklos tvirtina, kad, įsigaliojus reformai, bus priverstos studijų programas pabranginti kone dvigubai. O keliasdešimties tūkstančių litų kreditus studentams žadama dalyti be užstato. Kiek po reformos pirmakursiui kainuos vieni metai studijų, priklausys nuo to, kokią specialybę jis pasirinks. LŽ gautame projekte Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) numatytos studijų kainos skiriasi priklausomai nuo jų krypties.


Už studijas mokės dvigubai

ŠMM numatė, kad kai kurių specialybių bakalauro studijos universitetuose po reformos pabrangs dvigubai ir pasieks studentams nematytas kainas. Maksimalus studijų krepšelio dydis metams bus nuo 4031 lito iki 18 854 litų. Visą nustatytą konkrečių studijų kainą teks mokėti studentams, už kuriuos nemokės valstybė, išdalijusi studijų krepšelius.

Pavyzdžiui, filologijos studijos kainuos 6625 litus per metus, architektūros, biomedicinos ir psichologijos mokslai - po 7922 litus, dailės, teatro, kaip ir odontologijos, studijos - po 11 517 litų per metus. Esą taip įvertintos specialistų parengimo išlaidos. Pagal šias specialybes dirbančių žmonių pajamos skiriasi nepalyginti, o kai kuriems jų po studijų išsimokėti paimtus kreditus beveik nerealu.


Antai socialiniai pedagogai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1600 litus per mėnesį, o ketverių metų studijos kainuos 16 tūkst. litų. Pasiskolinus tiek lėšų, reikės padengti ir palūkanas - suma dar gerokai padidės.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) technologijų studijų kaina išliks panaši kaip ir pernai - beveik 8 tūkst. litų per metus. Pasak VGTU studijų direkcijos vadovo Vytauto Plakio, studentai realiai mokėjo beveik 3 tūkst. mažesnę kainą, mat universitetai, atsižvelgdami į tuometę rinką, turėjo galimybę ją sumažinti.

"Labiausiai mums nerimą kelia technologijų magistrantūros studijos, jos brangs nuo 6 tūkst. iki 12 tūkst. litų metams. Manome, kad didžioji dalis bakalaurų rinksis socialinius mokslus, nes šie bus pigiausi", - sako jis. Šiuo metu technologijų specialybių žmonės Lietuvoje per mėnesį uždirba vidutiniškai iki 3000 litų.

Pagal ŠMM projektą, brangiausia kainuos pilotų ir muzikų studijų programos - 18 854 litus per metus. Pasak V.Plakio, paprastai į piloto studijų valstybės finansuojamas vietas VGTU priimama ne daugiau kaip 10-12 studentų. Norinčiųjų sumokėti visą kainą už studijas neatsirado. "Manau, šiais metais tokio finansavimo negausime", - prognozavo V.Plakys.

Iki šiol mokantiems už studijas studentams muzikos studijos kainavo apie 6000 litų per metus, tačiau norinčiųjų ar pajėgiančiųjų tiek mokėti taip pat nebūdavo.

Ir skolins, ir garantuos

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius praėjusią savaitę pristatė pagrindinius ministerijos siūlomus paskolų sistemos, studijų krepšelio metodikos ir magistro studijų finansavimo principus. Jis tikino, kad paskolos studentams bus teikiamos privačių kreditorių lėšomis, o jas administruos Valstybinis studijų fondas. Paskolos išdavimą esą garantuos valstybė ir žadama, jog paskolų palūkanos bus žymiai mažesnės, nei šiuo metu jas nustato komerciniai bankai.

Maksimali studento paskolų suma galės siekti 50 tūkst. litų. Pavyzdžiui, įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, studentas galės, neva itin palankiomis sąlygomis, pasiimti 40-50 tūkst. litų paskolą pragyventi, tad jam esą nereikės papildomai užsidirbti.

Bankai galvos tris mėnesius

Tačiau šiandien dar niekas negali pasakyti, nei kokio dydžio bus šių paskolų palūkanos, nei per kiek metų jas reikės grąžinti. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo vyriausioji teisininkė Justina Vyzaitė, kuri pirmininkauja ŠMM sudarytoje darbo grupėje dėl paskolų teikimo studentams, LŽ pripažino, kad kol kas šioje lygtyje dar daug nežinomųjų. Ji tikino, kad visi paskolų sistemos niuansai paaiškės tik kai įsigalios reforma.

Bankai neslepia, kad realios studentų kreditavimo galimybės ir sąlygos gali paaiškėti tik po kelių mėnesių. "Danske" banko atstovo ryšiams su žiniasklaida Rolando Kajoko teigimu, bankas tik šią savaitę gavo iš ŠMM pasiūlymus dalyvauti studijų paskolų sistemoje. "Kol kas analizuojame pasiūlymus ir konkrečiai nieko negalime pasakyti. Procesas gali užtrukti apie 3 mėnesius, nes svarstyme dalyvauja ir valstybinės institucijos, tarybos, darbo grupės bei kiti atstovai", - sakė jis.

Mokančiųjų už studijas gali mažėti

VGTU studijų direkcijos vadovas V.Plakys mano, kad naivu tikėtis, jog sunkmečiu atsiras daug studentų, imsiančių studijų paskolas. "Pasiskolinę iš banko, tarkime, 30 tūkst. litų ir sumokėję už mokslus, jie tikrai nenudžiugs. Neaišku, ar baigę studijas, po metų jie tiek uždirbs, kad galėtų atsiskaityti su bankais", - samprotavo V.Plakys.

Vilniaus universiteto Studijų direktorės pavaduotoja Jekaterina Bortkevič LŽ aiškino, kad reali studijų įgyvendinimo kaina gali būti dar didesnė, nei apskaičiuota pagal ŠMM metodiką, nes konkrečiai kiekvieno universiteto lėšos neskaičiuojamos. "Nemanau, kad studijų kainos realiai padidės 1,5 karto, nes bus žiūrima ir į studentų galimybes bei studijų programų sąnaudas", - sakė ji.

Valdonė Indrašienė, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto (SKI) Socialinės pedagogikos katedros vedėja LŽ teigė, jog už socialinių mokslų studijas dabar SKI studentai mokėjo 2 tūkst. litų, nuo rugsėjo jos turėtų pabrangti dvigubai. "Beveik visos aukštosios mokyklos dempinguoja kainas ir studentai moka mažiau, nei iš tikrųjų kainuoja viena ar kita studijų programa. Tačiau dabar nebus iš ko patiems dengti studijų išlaidų, nes neaišku, nei kiek universitetai gaus studijų krepšelių, nei kiek išliks mokančiųjų už studijas ir norinčiųjų imti kreditus", - kalbėjo katedros vedėja.

Faktai

Pagal ŠMM informaciją, universitetų ir kolegijų pirmakursių studijoms apmokėti valstybė 2009 metais skirs 70,4 mln. litų - 30 proc. daugiau nei pernai.

Studijų krepšelius gaus ir studijuos nemokamai 21 tūkst. abiturientų, pernai valstybės finansuojamose vietose studijavo 24 tūkst. minėtų institucijų studentų.

Universitetų krepšeliams bus skirta 51 mln. litų, nemokamai studijuos 11 tūkst. pirmakursių.

Studijoms kolegijose skirta 19,4 mln. litų, čia nemokamai studijuos 10 tūkst. pirmakursių.

ŠMM pabrėžia, kad mokančių ir nemokančių už studijas studentų santykis universitetuose beveik nesikeis.

Paskolas teikiant vien iš valstybės lėšų, metams prireiktų beveik 500 mln. litų. Vien šių metų pusmečiui gali reikėti 240 mln. litų. Pasitelkus kredito įstaigas, valstybei paskolų teikimas pirmuosius metus kainuotų tik 3,7 mln. litų.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo lėšos studijų paskoloms 2009 metais sudaro 31 mln. litų."

Boguslavo Gruževskio nuomonė apie siūlomą universitetų reformą

"Boguslavas Gruževskis. Gerovė gali mus sužlugdyti
2009-02-27
Baigiame interviu su Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriumi, socialinių mokslų daktaru Boguslavu Gruževskiu.
Jūs pasisakote prieš lygias galimybes visiems, prieš visų lengvatų naikinimą, todėl neišvengimai turite sulaukti šio tiesmuko klausimo: ar lengvatų teikimas neskatina paprasčiausio veltėdžiavimo?
Tokia nuostata – visiems lygios galimybės - yra labai pasenusi. Ji buvo pažangi XX amžiaus pradžioje. Gal anglosaksų šalyse dar yra kiek paplitusi, nes susijusi su jų religinėmis nuostatomis dėl darbo ir aktyvumo... Na, nesvarbu, taip giliai nebriskime.
Tačiau kartoju: negalime nematyti, kad socialinė įtampa atsiranda tuomet, kai skurdesnieji sluoksniai nebegali patenkinti būtiniausių poreikių - maisto, būsto ir transporto.
Sutinku, kolega, kad labai dažnai pašalpos, grynųjų pinigų pavidalu patekusios į tų žmonių rankas, panaudojamos ne pagal paskirtį. Dažnai pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų – to nepaneigsi. Valstybė skiria jiems pinigų, bet būtiniausi poreikiai taip ir nebūna patenkinti, žmonės lieka alkani, įtampa neatslūgsta. Bet tai ne priežastis palikti juos likimo valiai.
Šiuo atveju pagrindinė priemonė yra plėtoti socialinę paramą paslaugomis. Tai sudėtinga, bet labai veiksminga sistema, apie ją gal kitą kartą (su ponu Boguslavu jau kalbamės trečią valandą, retsykiais suskambantis telefonas vis primena, kad jis vėluoja į kažkokį susitikimą – red.). Mūsų tikslas - neduoti grynųjų pinigų į rankas, bet tą žmogų išjudinti, įtraukti jį į kokią nors veiklą ir už tą veiklą pervesti pinigų, pavyzdžiui, už jo komunalines paslaugas. Arba atsilyginti per specialias parduotuves maisto produktais. Veiklų ir sprendimo būdų yra daug.
Svarbiausia, kad turėtume idėją, tikslą - išsaugoti visuomenės, tautos, valstybės stabilumą, harmoniją. O tai galima pasiekti tik suvokus, kad dėl įvairiausių aplinkybių nėra visi lygūs. Jau gimstame nelygūs, todėl negalima visiems be išimčių taikyti vienodas sąlygas. Tai nėra teisinga, o krikščionišku požiūriu – juo labiau.
Pažiūrėkim, kolega, kad ir į verslo pajėgumus. Smulkus ir vidutinis verslas krizių metu nukenčia labiausiai, nes jų pajėgumai yra mažesni. Štai smulkios parduotuvėlės ir prekybos centrai. Ar parduotuvėlės išliktų, jei nesikištų valstybė, nebūtų taikomas antimonopolinis įstatymas? O kas tai yra? Tai nėra lygios sąlygos visiems. Tai stipresniojo teisės apribojimas ir lengvatos mažesniam.
Krizės atveju visų antikrizinių priemonių adekvatumas turi būti itin pamatuotas: kaip jos paveiks mažas parduotuvėles ir prekybos centrus? Jei jus tenkina, kad smulkios parduotuvėlės bankrutuos, na gerai, bet tada tai garsiai ir deklaruokite: pagal mūsų priemones bankrutuos 20 nuošimčių parduotuvėlių. Dar geriau – parodykite tai pagal teritorinį išsidėstymą. Reikia aiškiai ir sakyti: neefektyvių, merdinčių neverta palaikyti, nes tai faktiškai neduoda pridedamosios vertės.
Tačiau, kolega, krizės atveju mums svarbus ne tik verslo efektyvumas, mums svarbus ir verslas dėl paties verslo, dėl darbo vietų išsaugojimo! Krizės atveju net ir kažkoks smulkus verslas, duodantis net ir labai mažą pridėtinę vertę, bet galintis save išlaikyti, jau yra didelė vertė. Ištikus krizei, tai geriau nei bankrotas ir nedarbas. Ir bedarbio pašalpa, kurią moka valstybė. O smulkus ir vidutinis verslas sudaro apie 90 nuošimčių verslo vienetų!
Taigi mūsų antikrizinis pasiūlymas aiškus: mažinti smulkaus verslo suvaržymus. Svarbu, kad jis toliau veiktų ir neitų į pogrindį, į šešėlį.
Naujajai koalicijai naikinant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, viskas buvo vertinta pagal tai, kaip bus surinktas biudžetas. Tai gana primityvokas požiūris, lemiantis gana nesąžiningas pasekmes. Negalima į viską žiūrėti vien per laikiną finansavimo sureguliavimą.
Geras pavyzdys - universitetų reforma. Užtikrinti finansavimą labai svarbu, bet vis tiek tai ne svarbiausia universiteto ir reformos funkcija. Svarbiausia yra kokybė, bendras švietimo lygis.
Bet aukštųjų mokyklų reformatoriai teigia, kad nesutvarkius finansavimo negalėsim mokėti didesnių atlyginimų, nepasamdysim geresnių dėstytojų ir negausim aukštesnės kokybės?
Taip, kolega, labai gerai. Bet viskas turi būti aiškiai įrodyta. Įrodykite, kad didesnė alga automatiškai lemia aukštesnį studijų lygį. Tada bus pagrindas polemizuoti – aš dabar negaliu polemizuoti. Dabar kalbama tik apie finansavimo klausimą, o visi kiti klausimai yra a priori suprantami, todėl neliečiami. Parodykite, kaip studento pinigų krepšelis paveiks kokybę? Aš manau priešingai – įvedus tą krepšelį, mūsų studijų kokybė tik nukentės, mes nebegalėsime daryti įtakos kokybei.
Reformatoriai teigia, kad pinigų krepšelis leis studentui pasirinkti geresnę aukštąją mokyklą. Toji mokykla, kur studentų krepšelių bus per mažai, tiesiog bankrutuos. Kur daug – klestės.
Kolega, aš jums iškart sakau: kokybę sąlygoja reikalavimai. Didesni reikalavimai -geresnė kokybė. Geresnė mokykla yra ta, kurioje aukštesni reikalavimai. Žinių įsisavinimas – noriu akcentuoti, kolega, - ne pateikimas, o įsisavinimas - susijęs su didesniais reikalavimais. Žinių įsisavinimą reikia kontroliuoti. Ar supratote?
Dabartinis mūsų studentų žinių lygis yra labai žemas ir nuolat krenta. Todėl, kad nėra reikalavimų.
Tačiau jei padidinsime reikalavimus, sumažės galinčių pabaigti tą universitetą. Kai galimybių gauti lengvai diplomą sumažės, automatiškai sumažės ir norinčiųjų stoti į tokį universitetą. Moksleiviai stos į tuos universitetus, kur žemi reikalavimai. Taigi sistema, veikianti pagal tuos krepšelius, pagal pinigėlių surenkamumą, neišvengiamai sąlygos studijų kokybės kritimą... Nėra kito pasirinkimo, taip dabar elgiasi žmonės. Pavyzdžiui, dabar mes turime nuostabias magistrantūros studijas (ponas Boguslavas dėsto Vilniaus universitete Filosofijos fakultete – red.). Deja, tik pusė studentų gavo teigiamus pažymius, bet faktiškai ir iš tos pusės tik vieną turėčiau parašyti teigiamą. (Ponas Boguslavas nuleidžia galvą ir toliau kalba tyliu liūdnu balsu – red.). Nėra pasirinkimo, kolega... Tokiu būdu tai, ką mes darome, absoliučiai žudome kokybę. Kas turi laboratorijas, kas turi principus... Štai mūsų matematikų fakultetas tikrai gero lygio...
Bet tai ką tada siūlote, jei ne krepšelį?
(Ponas Boguslavas staiga atkunta – red.) Mano idėja tokia: sistema lieka tokia, kokia yra dabar, bet valstybė moka už kokybę. Taigi pirmiausia susisteminame studijų kokybę. Turėtų būti numatyti žinių standartai, su teise išoriniam auditoriui tikrinti parengimą. O kažkada vėliau mes pereitume prie bendros egzaminavimo sistemos: jeigu baigėte pas Gruževskį „darbo rinką“, tai egzaminą laikote ne pas mane, o einate į egzaminų komitetą ir ten laikote „darbo rinkos“ egzaminą. Bet tai ilgas, penkerių metų kelias. Pradėti turėtume nuo to, kad numatytas žinių minimumas, kurį studentas turi išmokti per mano kursą. Suprantat, kalbu apie minimumo žinias - mano kursas bus šešis kartus platesnis, bet minimumą studentas privalo įsisavinti. Turime turėti aiškų standartą – ką studentas privalo žinoti. Turi būti aiški minimalių reikalavimų testų forma.


Ir štai tuomet, kai išlaikęs pas mane egzaminą išeisite už durų, op - ir prieis prie jūsų kolega. Ir paprašys atsakyti į klausimus pagal tuos testus. O jau po to klaus manęs: kodėl, Gruževski, parašėte šešis, jei pagal tikrinimą išeina tik keturi su puse?


Kaip čia dabar yra, Gruževski: jūsų studentas besivilkdamas paltą viską pamiršo?
Jau bus ženklas, kad Gruževskis kažką daro negerai. Ir jei tokių gruževskių Vilniaus universitete bus 60 nuošimčių, tai bus aiški ir to universiteto kokybė. Ir šitą vieną universitetą iš esamų penkiolikos uždarome. Japonijoje taip ir daro, kol lieka vienas kitas universitetas, kur tokių gruževskių ne daugiau kaip 15 nuošimčių. Tada sako – o, super! Tokio lygio mums reikia.
Susisteminę minimumą, mes galime palaipsniui kelti minimumo reikalavimus ir taip kelsime kokybę. Tai bus garantuotai tikra, o ne muilinė kokybė... O dabar, atleiskit: oficialiai parašo 30 valandų paskaitų, vaikams skaito 12 valandų ir rašo pažymį – be skolų. Na, kur mes taip nueisime? (ponas Boguslavas liūdnai purto galvą – red.).

Vaikai ten ir eis - kur užtikrintai gaus diplomą. Nes tie, kurie turi galvas, važiuos į užsienius. O Lietuvoje, kur tikrai bus principai – liks tuščia, bankrutuos.

Pavyzdžiui, japonai turi tokių mokyklų, kur po tris – keturis studentus, bet ten yra standartas, principas! Tie trys baigs, bet jie generuos idėjas, jie lems visuomenės ateitį. O kas iš tos masės? Kiti tik baigia - vagia, neša - kalbų moka, įstatymus žino – daugiau nieko nereikia. (ponas Boguslavas minutę tyli nuleidęs galvą –red.) Finansai, kolega, – čia po to... Pirmiausia – reikalavimai. Ir žiūrim, kas išeina. Sprendimas yra ne krepšelis, o universitetų skaičius, kokybiškų atskyrimas nuo nekokybiškų, prioritetinių išskyrimas. Tiek laiko niekas nieko nedarė, o dabar lekiama, viskas suplakta (ponas Boguslavas kalba tyliai, vos girdimai – red.)...
Bet reformatoriai ir sako, kad Lietuvoje proporcingai ir taip daugiausia Europoje „iškepama” studentų.
Absoliučiai sutinku! Mažinti reikia. Priėmimus sumažinti, principingiau žiūrėti į sistemą, stiprinti profesinį parengimą – su laboratorijom, su dirbtuvėm. Pusė neturėtų universitetuose studijuoti.
Laikas bėga, pokalbį tenka baigti. Taigi pabaigoje akcentuojam, kad dabartinei valdžiai svarbiausia yra kuo daugiau tartis su visuomene ir spręsti įtampas tarp kapitalo ir darbo santykių?
Įtampų, kurias būtina spręsti, yra gerokai daugiau. Tai, kaip minėjome, ir monopolisto apribojimas, ypač energetikos sektoriuje. Ypač apribojant antpelnius, kad nebūtų taip, kad vienas vos kvėpuoja, o kitas vis didina savo finansinį kapitalą. Tai negerai – taip nukenčia tauta, nukenčia valstybė kaip sistema.
O kur įtampa dėl piliečių santykių su valstybės įstaigomis? Valstybės tarnautojas yra valstybės politikos stuburas. Dabar jis yra neefektyvus ir realiai valstybei netarnauja. Jis yra priklausomas nuo savo vadovo nuomonės, reikėtų, kad tarnautojų veiklą vertintų išorinės institucijos, kurios skatintų tarnavimą valstybei, o ne vadovui ar savo kėdei. Tai yra menas, ir tam reikalingi labai svarbūs sprendimai. Matau, kad nauja valdžia eina ta linkme, sukurta „Saulėlydžio“ komisija. Tačiau mums svarbiausia ne atrasti vieną ar kitą instituciją, daug svarbiau atrasti gabų ir išmanantį valstybės tarnautoją.
O įtampa dėl saviraiškos erdvių trūkumo! Pilietis turi teisę civilizuotu būdu išreikšti, kas jam skauda. Kad nereikėtų eiti į gatvę ar piktnaudžiauti alkoholiu, kas mums būdinga. O ypač savižudybėmis. Taigi sprendimas – remti nevyriausybinių organizacijų plėtrą. Visos tokių organizacijų apraiškos turėtų būti maksimaliai pastebėtos. Dabar ši veikla yra apleista. Nauja valdžia prakalbo, kad bus atidarytas departamentas Socialinių reikalų ministerijoje – tai gerai, reikia ta kryptimi spausti ir ypač sisteminiu būdu.
Labai svarbi įtampa dėl nebaudžiamumo dvasios. Žmonės mato, jaučia tą nebaudžiamumą, nepritaria, ir tokiu būdu visuomenėje atsiranda tvirtos rankos poreikis. Jei mes demokratiniais metodais neužtikrinsime, kad būtų įgyvendintas šis principas, tai bus ieškoma jėgos, kuri tai padarys nedemokratiniais metodais.
Ir pabaigai, kolega, dėmesio! Mažiausiai viešai akcentuojama, bet krizės metu labiausiai galinti pasireikšti įtampa – tai vertybinių nuostatų praradimas. Ir pagrindinė iš jų – bendruomeniškumas. Prisiminkim, nuo ko pradėjom mūsų pokalbį. Kai krizės metu iš 7 tūkstančių algos mums atima 500 Lt, tai čia jau problema, jaučiame didelę skriaudą. O kaip su tais, kurie gauna 800 Lt ir turi patenkinti pagrindinius poreikius? Tai jau ne problema? Tai tinginiai. Tai kaip su mūsų bendruomeniškumu? Krizei gilėjant tos priešpriešos gali labai smarkiai išaugti.
Dar yra laikas, kai galime investuoti į pasitikėjimą, tą būtina daryti kryptingai. Tylėti ir nebedaryti nebegalima. Išorinio, informacinio lauko įtaka yra gerokai stipresnė nei ta, kuri reiškiasi padoriose šeimose. Vertybinių nuostatų praradimas sumažins mūsų ekonominį stabilumą, sukels daug priešpriešų ir viskas apskritai gali baigtis Harmagedonu (Harmagedonas – nuožmi katastrofiška kova; pagal Apreiškimą Jonui, tai vieta, kur pasaulio pabaigoje piktosios dvasios sušauksiančios visus karalius į paskutinę kovą – red.).
Filosofinė, kultūrinė žmogaus mintis visą laiką bandė jį apsaugoti nuo jo paties agresyvumo ir dominavimo. Mes pasiekėme tam tikrą gerovės stabilumą, kuris taip pat gali mus ir sužlugdyti. Žmogus nuo priešistorinių laikų jautė, kad su tikrove vienas pats negali susitvarkyti, jog jis per mažas. Todėl jungėsi su kitu. Kartu jie jau gali tvarkytis. Bet dabar, kai žmogus pasiekė tam tikrą gerovę, jis staiga pamiršo, kad kitas reikalingas. Be atlygio ar įvertinimo praradome norą ir valią padėti kitam. Praradome bendruomeniškumą. Ir tas vertybinis praradimas gali sužlugdyti juos abu: ir pasiturintįjį, ir vargšą.
Kai išėjau iš pono Boguslavo kabineto, darbo laikas buvo seniai pasibaigęs. Šalia jo vadovaujamo instituto tamsoje bolavo tuščias Kalvarijų turgus. „Jis kasdien mato tuos du skirtingus pasaulius“, – pamąsčiau pėdindamas namo.
Kalbino Dalius Stancikas
Bernardinai.lt"

Visai pasiuto Adamkus, Kubilius, Putinaitė, Konstitucinis teismas bei Seimas. Vyti reikia visus kraugerius iš valdžios. Kam mums, mažam kraštui, išlaikyti tiek parazitų. Smaugdami padidintais mokesčiais studentus, jie smaugia visą Lietuvos ekonomiką. Broliai latviai ką tik atstatydino Vyriausybę. Nejaugi mes silpnesni.

Buhalterę į Prezidento postą?

Grybauskaitė yra tas pats Šemeta, tik su dideliais papais. Tai būtų buhalterė, štampuojanti primityvaus Kubiliaus išrastus kvailiausius pasaulyje planus, kaip atimti iš mūsų visų ir atiduoti Skandinavijos bankams, kurie sekančius rinkimus ir vėl finansuotų konservus. Žmonių pyktis greitai nušluos juos visus nuo mūsų žemelės. Kiek galima apgaudinėti.

Bankai pasiruošę teikti paskolas studentams

"Bankai pasiruošę teikti paskolas studentams, bet tik su Vyriausybės garantija (117)

Paulius Valatkevičius

2009-02-25 10:20

Bankai mielai dalins paskolas studentams, jeigu Vyriausybė už jas garantuos. O aukštojo mokslo reformai įgyvendinti vien biudžeto lėšų neužteks. Tai pripažįsta ir pati Vyriausybė. Ji pradėjo derybas su bankais dėl paskolų už aukštąjį mokslą, tačiau kol kas abi šalys neatskleidžia derybų kortų, nes neva viskas - tik projektų stadijoje.

Daliai studentų nuo rudens greičiausiai teks pakloti visą studijų kainą. Mažiausia suma sieks 3,3 tūkst. litų.

Nuo rugsėjo numatoma iš valstybės biudžeto sumokėti visą studijų kainą 21 tūkst. pirmakursių, o kitiems teks patiems rasti lėšų susimokėti. Metinės studijų kainos universitetuose ir kolegijose svyruos maždaug nuo 3,36 tūkst. iki 19 tūkst. litų.

Pagal parengtą reformos projektą, valstybė kitais mokslo metais skirs 70 mln. litų studijų finansavimui. Tačiau kiti studentai į aukštųjų mokyklų seifus turėtų sunešti, pirminiais apskaičiavimais, dar apie 240 mln. litų. Tokių pinigų valstybės biudžete nėra.

Bankai nori garantijų

Tiems, kas neišgalės patys susimokėti už mokslą, valstybė žada palengvinti paskolų gavimo tvarką. Šiam reikalui sudaryta darbo grupė pradėjo derybas su kredito įstaigomis. Su kuo derimasi konkrečiai? Į šį klausimą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (LVMSF) teisininkė Justina Vyzaitė negalėjo atsakyti, bet patikino, kad bankai yra pasiruošę teikti paskolas studentams.

Lrytas.lt kalbinti didžiausių šalies bankų atstovai pripažino, kad dalyvauja tokiose derybose, bet aptariamų detalių nenorėjo atskleisti. SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas tepasakė, kad jų atstovas darbo grupėje yra, o bankas yra suinteresuotas teikti tokias paskolas, tik nori žinoti žaidimo taisykles. „Principas gali būti labai teisingas, bet svarbu, kad jis būtų realus“, - pabrėžė A.Žilinskas.

Jam pritarė „Swedbank“ komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė. Anot jos, šis švedų bankas taip pat yra suinteresuotas tokių paskolų davimu, tik iš valstybės pusės nori tvirtų garantijų, kurios būtų įtvirtintos teisės aktuose. „DnB Nord“ bankas taip siūlytų savo paslaugas studentams, jeigu su Vyriausybe pavyks susitarti dėl sąlygų.

Paskolos limitas – 50 tūkst. litų

Švietimo ir mokslo ministerija numato, kad paskolos galėtų būti teikiamos studijų kainai padengti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir studijų įmokoms sumokėti. Projekte minima, kad maksimali paskolos suma siektų 50 tūkst. litų visam studijų laikui, o ją grąžinti reikėtų per 10-15 metų po studijų baigimo.

Tačiau net ir didžiausios paskolos sumos nepakaks sumokėti už brangiausius mokslus. Pavyzdžiui, piloto, transporto inžinieriaus specialybės ir muzikos mokslai per metus kainuos net apie 19 tūkst., todėl bendra suma sieks net 75 tūkst. litų. Vienintelė viltis – po dviejų mokslo metų peršokti į valstybės finansuojamą vietą.

Savo ruožtu, bankai nenori suteikti didesnės nei 50 tūkst. litų paskolos, nes studentas ateityje gali susidurti su sunkumais gauti vartojamąją arba būsto paskolą.

Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys tikina, kad paskolos lubos nustatytos rūpinantis pirmiausia studento gerove: „50 tūkst. litų – nemaža suma. Kai žmogus baigia mokslus, jis nori susikurti gyvenimą, šeimą, planuoja įsigyti būstą, bet jam dar reiks atiduoti skolą už studijas. Juolab, kad ir gyvenimiškos patirties tokie žmonės dar neturi daug“.

Studento paskola susies jį su banku

Tačiau bankai nemini kitos paskolų studentams pusės. Jaunuolis, pasiskolinęs studijoms pinigų, atverčia savo finansus beveik 20 metų į priekį, todėl bankui daug lengviau orientuotis siūlant jam naujus produktus.

Tai viena priežasčių, kodėl bankai mielai sutiks skolinti pinigus mokslus pradedantiems studentams, nors dabartinė ekonominė situacija juos privertė užsukti paskolų čiaupą beveik visoms kitoms gyventojų grupėms. Be to, bankus masina ir valstybės garantija.

Palūkanų dydis – kol kas paslaptis

Tiesa, kol kas neaišku, kokios galėtų būti tokių paskolų palūkanos. Tiek bankai, tiek LVMSF atsisako įvardyti jų dydį. Pavyzdžiui, šiuo metu studentų paskolų studentams palūkanos „Swedbank“ siekia apie 14 procentų. Turint galvoje, kad naujoms paskoloms valstybė teiks garantiją, jos turėtų būti mažesnės. A.Budrys prognozuoja, kad palūkanų dydį lems ir konkurencija tarp bankų.

Darbo grupė pripažįsta, kad rengiant reformos finansavimo projektą ji dviračio neišradinės, o pasikliaus kitų šalių patirtimi, kuriose jau veikia toks aukštojo mokslo finansavimo modelis. Kitose šalyse valdžia renkasi, kurių specialybių studentams kompensuoti daugiau palūkanų, o itin reikalingiems specialistams, jeigu jie lieka dirbti toje šalyje, net ir visiškai kompensuoja paimtą paskolą.

Ar pas mus bus pritaikytos europinės lengvatos, paaiškės, kai A.Kubiliaus Vyriausybė pristatys patobulintos paskolų reformos projektą." (1)

1. Bankai pasiruošę teikti paskolas studentams, bet tik su Vyriausybės garantija

Pasiūlymas universitetiniams revoliucionieriams

Jei universitetų reformatorius pribunda ryte su mintimi šiandien iki pietų sukurti Lietuvoje antrą Harvardą, tai kodėl jam nepabandžius įsteigti dar vieną privatų universitetą ir ramiai jame darbuotis. Kam griauti tuos, kuriuos mes visi kartu kūrėme?

Universitetų privatizavimas baigsis jų išdrakymu bei galimybių sutelkti reikiamus resursus naudingose valstybei vietose praradimu. Politinė ir ekonominė rizikos yra didelės. Nuskriaustais pasijus daugelis Lietuvos žmonių. Gali iškilti idėjos peržiūrėti ir ankstesnių nelabai sėkmingų privatizacijų rezultatus. Politinė įtampa, kurią turėjome iki šiol, gali pasirodyti tik vaikų žaidimas.

Kodėl siūloma universitetų reforma yra nevykusi?

Lietuvos ūkis konkuravo vien mažesne, negu Vakaruose, darbo kaina. Tokios konkurencijos galimybės greitai mažėja. Vytis darbo našumu mes galime tik jei skubiai įsisavinsime šiuolaikinius darbo metodus. Tuoj pat reikia daug kvalifikuotos darbo jėgos. Naivi ir nevykusi reforma tik atims brangų laiką, bei dar labiau išsklaidys gabiausius po kaimyninius kraštus.

Korepetirių paruošti turtingi tinginiai ir kvailiai gaus mūsų visų mokesčiais prikimštą krepšelį ir studijuos nemokamai. Gabūs bei mažiau pasiturintys turės ieškoti laimės svetur. Nutruks tas konvejeris, kuris gabų jaunimą vežė į Kauną bei Vilnių. Visas mūsų kultūrinis elitas yra iš tokių atvykėlių. Vėl Vilniuje ir Kaune bus žydų, lenkų, rusų, bet ne lietuvių, kultūriniai centrai. Kam tai naudinga? Kas tie tikrieji Lietuvos išdavikai?

Kad reforma yra nevykusi, rodo R. Lazutkos analizė:

"Ar diskusijos dėl studijų reformos jau baigtos?
2009 02 22 / 16:29 /



Romas Lazutka
Atrodo, kad konfliktas dėl studijų reformos baigiasi. Reformos šalininkai suaktyvino viešuosius ryšius, o opozicija net negavo teisės protesto akcijai. Tačiau tiek reformos šalininkų, tiek oponentų išsakomų argumentų buvo mažai.
Reformos šalininkai akcentuoja universitetų konkurenciją, kritikai tai vadina aklu pasitikėjimu nematoma rinkos ranka. Valdžia giriasi, kad didina studijų finansavimą, o studentai baiminasi, kad už studijas teks mokėti dar dažniau ir daugiau.
Kas turėtų mokėti už studijas bei koks bus to rezultatas – du atskiri – teisingumo ir efektyvumo – klausimai.
Kalbant apie valstybės žadamus studentų krepšelius akcentuojama universitetų konkurencija, o konkurencijos naudos efektyvumui lyg ir nebereikia net aiškinti.
Deja, kiek tų krepšelių bus, ir kas juos gaus, yra ne konkurencijos tarp universitetų, bet konkurencijos tarp moksleivių klausimas. Ir tai tėra tik teisingumo, o ne studijų kokybės ar efektyvumo klausimas. O atsakymas į jį yra ne reformos naudai.
Lietuva tikrai nustebins pasaulį, jeigu ji mokesčių mokėtojų pinigais apmokės geriausiai gimnazijas baigusių studijas, o už kitų mokės tėvai ar patys studentai iš paskolų.
Stropiųjų rėmimas greičiau reiškia kaip tik ir turtingesnių rėmimą. Vakarų šalys valstybinei studentų paramai taiko ne gebėjimo studijuoti, o gebėjimo susimokėti už studijas kriterijų. Ir tai yra esminis skirtumas, nuo to kas suplanuota Lietuvoje.
Grįžkime prie universitetų konkurencijos dėl studijų krepšelių kaip studijų kokybės ir universitetų efektyvumo klausimo. Įsivaizdavimas, kad studentai nešiodami valdiškų ar pasiskolintų pinigų krepšelius iš vieno į kitą universitetą atskirs pelus nuo grūdų, tėra rinkos ir konkurencijos suvulgarinimas.
Pirmiausia reikia skirti jaunuolio profesinį pasirinkimą ir konkretaus universiteto pasirinkimą jau žinant kokios profesijos nori. Ir pačiam studentui, ir visuomenei būtų sveikiau, jeigu pirma būtų renkamasi profesija, o tik paskui universitetas, kuriame tą profesiją galima įgyti.
Šiame pasirinkimo procese Lietuvoje nebus universitetų konkurencijos daugelyje studijų sričių – medicinoje, inžinerijoje, fizikoje, biologijoje ir kitose. Tėra 1-2 universitetai, turintys tokias studijų programas, ir jie bus monopolistai. Kaip ir kiekvieno monopolisto, teikiamos paslaugos kaina turi būti ribojama valstybės.
Kitokio pobūdžio studijų srityse, tokiose, kaip, pavyzdžiui, vadyba, programos sukuriamos per porą metų, nėra universiteto, kuris jų neturėtų ir čia laimės universitetai dempinguojantys kainas. Tą jau turime ir dabar. Net jeigu studijos ir nemokamos, universitetai konkuruoja mažindami studento pastangų kainą. Daugėja jaunų žmonių, turinčiu 2-3 diplomus ir negebančių dirbti nei vieno kvalifikuoto darbo.
Vakarų šalys stengiasi, kad profesijų pasirinkimo neįtakotų studijų kaina. Valstybinis studijų finansavimas arba visiems studentams vienoda studijų įmoka tam tinka. Jeigu Lietuvoje bus padaryta kitaip, trumpalaikis dalies jaunuolių motyvas pigiau studijuoti gali nusverti ir ilgalaikį jų pašaukimą, realistinį požiūrį į karjeros galimybes.
Atidžiau stebėdami rinkas įsitikintume, kad vartotojai pajėgūs įvertinti tik kai kuriuos kokybės aspektus, o kitus griežtai prižiūri valstybinės institucijos. Juk nuėjęs į polikliniką pacientas neprašo daktaro parodyti diplomą. Pasitiki, kad legaliai veikianti institucija yra prižiūrima valstybės.
Aukštojo mokslo srityje tokia priežiūra vykdoma akredituojant studijų programas. Už studijų kokybę atsakingi valdžios žmonės įsitikinę, kad yra nekokybiškų programų, bet nesiryžta joms panaikinti akreditaciją.
Tiki, kad reformos metu tos programos mirs sava mirtimi, kai nuo jų nusisuks visas jaunimas. Pavojingas naivumas. Vadovaudamiesi juo gal atsisakykime ir vairavimo kontrolės. Juk nemokantys vairuoti ilgainiui turėtų patys iškeliauti ten, kur nėra nei kelių taisyklių, nei automobilių.
Taigi, lieka daug studijų reformos klausimų. Kuo mažiau jų bus atsakyta dabar, tuo nenuoseklesnė ir nesėkmingesnė bus reforma." (1)

1.Ar diskusijos dėl studijų reformos jau baigtos?

N. Roubini: turite bėdų

„Turite daug šalių, kurios tikrai turi bėdų“, – apie Europos finansus sakė JAV ekonomistas N. Roubini, vardindamas Latviją, Estiją, Lietuvą, Vengriją, Baltarusiją ir Ukrainą... Kredito reitingų agentūros „Moody`s“ investuotojų tarnyba antradienį paskelbė, kad kai kuriems iš didžiausių Europos bankų kredito reitingai gali būti sumažinti dėl skolinimo Rytų Europoje...Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kabinetas šią savaitę patvirtino įstatymo projektą, kuris leidžia perimti banką „Hypo Real Estate Holding“ – jis būtų pirmasis iš vokiečių bankų, nacionalizuotas nuo 1930-ųjų."
(Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini)

Kęstas

2009.02.21 17:26
Baisios kam? Investuotojams, kurie rizikavo pernelyg daug savo ir mūsų visų gerove iki šių metų? Jeigu jie dabar sumokės tikrą kainą už jų godumą, mūsų ūkį dar galima išgelbėti. Tereikia tik politinės valios. Protestai gali sudaryti sąlygas tai valiai atsirasti. Saujelė piketuojančių studentų ir juos palaikanti dauguma yra geriausia Lietuvos viltis.

Išvijome galingą okupantę Rusiją taikiais protestais. Išvysime ir paniekos vertus oligarchų nupirktus kubilinius, kurie bando dorotis su protestuojančiais tais pačiais niekingais sovietiniais metodais, bei ta pačia apgaule. Mes dar nepamiršome, kaip tai daroma.

Kubiliniai pagilino ir pagreitino ūkio nuosmukį bei krizės svorį perkėlė ant mažiausiai pasiturinčios daugumos pečių. Tai sukėlė politinį nestabilumą ir priartino jų valdžios griuvimą.

aha
2009.02.21 15:39
Baisus kaip Kašperovskis ir mintys jo baisios

Aukštojo mokslo pertvarka ir moralė

Pažangiems bus gerai? Valstybė sugalvoja krepšelių skaičių ir skiria. Gerai besimokantys, jei jų bus daugiau, negu tas skaičius, nieko negaus. Tai Konstitucijos pažeidimas. O gal įvesim kraštutinių pakraipų protestantišką moralę, ir tie, kurie mokosi gerai, degs pragare arba ant laužų, o dangų pasieks tik besimokantys labai gerai?

Mažinti studentų skaičių? Iš kur jūs žinote, ko reikia Lietuvos ekonomikai? Kaip mūsų verslininkai konkuruos su Kinijos, Indijos ir kitų šalių verslais? Šiandien sumažinsim, o ar jūs turėsit atlyginimus ir pensijas po to sumažinimo? O gal pavydo jausmas toks gilus, kad mirsite nuo šalčio ir bado, tik kad kam nors nepavyktų pasiekti geresnio gyvenimo studijuojant?

Bankai ir universitetų reforma Lietuvoje

Rytų Europos skolos gali sužlugdyti Vakarų bankus.
Tuo tarpu mūsų svajotojai, vedami Kubiliaus, nori atiduoti į skolas tiems patiems subankrutavusiems bankams mūsų studijuojantį jaunimą ir universitetus jau ateinantį rudenį. Net jei atsirastų kiek žioplesnių, kurie patikėtų propaganda ir imtų tas pakolas, bankai nebeišgalės jas duoti net už didžiausius procentus.

Švediškas bankų sutvarkymo metodas

Verslininkai skundžiasi 30 proc. bankų palūkanomis
Bankai Lietuvoje neatlieka savo funkcijos kredituoti ūkį. Lengviausias būdas išvengti didžiulės žalos Lietuvos ekonomikai yra trumpalaikis šių bankų filialų Lietuvoje nacionalizavimas, parduodant juos privatininkams iškart po krizės.

Urtė Mėlynytė. Aukštojo mokslo reforma arba kodėl aš išvažiuoju į užsienį

"ŠVIETIMAS. MOKSLAS

2009-02-18

Tarkim, aš ką tik atšvenčiau šimtadienį ir visai neseniai nusprendžiau, kuriuos brandos egzaminus laikysiu birželį. Žinau, kad sekdama tėvų tradicijas, pildydama jų lūkesčius ir savuosius troškimus atversiu naują savo gyvenimo etapą – pradėsiu studijas. Truputį daugiau pasitikėjimo savimi ir daugiau klaustukų, ne, ne dėl to, kad nežinočiau, ko noriu. Chaosą galvoje sukelia klausimas „Kam viso to reikia?“

Mano klasėje gerai besimokančių nėra daug. Vyrauja šešetai ir septynetai, ir tik iš geografijos geresni pažymiai – juk parašyti apie dukart išvaikštinėtą Delį, Paryžių ar Sidnėjų yra žymiai paprasčiau nei suvokti integralus, elektrolizę ar derinamųjų pažyminių skyrybą.

Nujaučiu, kad brandos egzaminus išlaikysiu visai neprastai. Raudono atestato gal ir negausiu, bet ir perlaikymų tikrai nereikės. Nujaučiu ir tai, nors ne... Aš žinau, kad tėvai galės padėti tik minimaliai, jie ir be manęs turi kuo rūpintis.

Jei noriu mokytis universitete, vienintelė galimybė – imti paskolą pragyvenimui. Jei pasiseks – gausiu vietą bendrabutyje, už gyvenamąjį plotą tektų pakloti apie 200 litų. Namuose gaminantis košes ir sriubas bei atsivežant mamos paruoštų sodo gėrybių, svarbiausiems daiktams prireiktų dar apie 600 litų. Ir būtinai su sąlyga, kad neplyš batai, striukės ir džinsai, kad nereikės eiti pas stomatologą, nesirgsiu gripu ar skrandžio ligomis. Ir visuomeninio transporto bilietų kainos nešoktels dukart. Dar būtinai iš karto po diplomo įteikimo turėsiu gauti bent minimaliai apmokamą darbą.

Apie naujausias madas, atidarytus klubus ir populiariausius patiekalus prašmatniuose restoranuose sužinosiu iš savo kurso draugų. Iš tų, kurie mokėsi šešetais, tiesa, ir čia, aukštojoje mokykloje mokantis prestižinės specialybės, jiems einasi ne ką geriau, bet jie juk išmindžiojo Delį, Paryžių bei Sidnėjų ir turi ką papasakoti! Daugelis jų nesugeba mokytis universitete, nesuvokia paprasčiausių dalykų, ir vienintelė priežastis, kodėl jie čia toleruojami – kasmetinis solidus įnašas į universiteto sąskaitą.

Bet jei universitete negausiu studijų krepšelio? Jei būsiu visai šalia tų vienuolikos tūkstančių laimingųjų (o gal net mažiau), bet jau po lemtinguoju brūkšniu? Ką darysiu tada?

Ketveriems metams reikės keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių litų, priklausomai nuo pasirinktos specialybės. Dar pridėkim paskolą pragyvenimo išlaidoms – skaičiuojant dabartinėmis kainomis, viso labo 8 000 litų metams (jei vasaras leisiu ne studijų mieste), ir apie 32 tūkstančių visam studijų laikotarpiui, dar pridėkim palūkanas ir jau visai neblogas „krepšelis“ savarankiško gyvenimo pradžiai, tiesa? Aišku, visada lieka dar nelaimėtas milijonas loterijoje, bet aš realistė, tad gal geriau pasakysiu: „Lik sveikas, mano svajonių universitete!” ir nuleisiu kartelę kiek žemiau.

Gal geriau stoti į kolegiją? Ten tikrai man atitektų vienas iš 10 tūkstančių krepšelių, tad reikėtų tik paskolos pragyvenimui – skaičiuojant dabartinėmis kainomis, apie 24 tūkstančių litų visam studijų laikotarpiui. Bet tik su sąlyga, kad krizė pasibaigs ir kad po trejų metų bus srities, kurios mokslus kirtau, specialistų poreikis.

Kolegijoje tokių kaip aš – protingų, bet neturinčių kišenėje papildomų kelių ar keliolikos tūkstančių litų studijoms – daug. Visi siekia būti geriausiais, ir tas didis perfekcionizmas visai ne iš meilės studijoms, tai tik begalinis noras išlikti su krepšeliu.

Papasakoti apie studijų draugus? Tokių čia nėra, nes mes visi – studijų konkurentai. Kiekvienas atsiskaitymas, kolokviumas ar egzaminas čia vertinamas tūkstančiais.

Aš viską rimtai apsvarsčiau, suskaičiavau, ir sakau: „Ačiū, tikrai ne!”.

Ačiū, bet man nereikia tokios „kokybės“, kuri iš tikrųjų yra tik pažadas apie kažkada būsiančių kokybę. Man nereikia ir „prieinamumo“, kuris yra tik plačiai prieinama paskolų sistema. Ačiū ir už „efektyvumą“, t.y. už tą pažadą, kad mokesčių mokėtojų lėšos bus naudojamos efektyviai.

Aš sakau: „Ačiū, bet tikrai ne!” ir dažniau skaitau portalus ir leidinius apie darbo ir studijų galimybę užsienyje, o ne brošiūras apie lietuviškas aukštąsias mokyklas...

Bet aš pažadu sugrįžti po kelerių ar keliolikos metų, kai išryškės socialinio eksperimento, vadinamo aukštojo mokslo reforma, pasekmės. Būtinai aplankysiu bankrutavusius universitetus, pasivaikščiosiu po naujus prekybos, pramogų ir poilsio centrus, prie kurių įėjimo kabos lentelės su užrašais „Čia veikė Vilniaus pedagoginis universitetas“, „Čia buvo Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas“ ir „Šioje vietoje ilgus metus veikė Kauno technologijos universitetas, bet nesulaukęs studentų su krepšeliais, buvo priverstas nutraukti savo veiklą“.

Pasimatysiu su buvusiais klasės draugais, kurie dabar pradeda grąžinti bankams paskolas, išleistas išsilavinimui įgyti. O tai, ką jie gavo, buvo pasenusi informacija, skaitoma akių nepakeliančių dėstytojų, kurie neketina keisti savo metodų, jų konspektai su begale gramatinių klaidų, studijų dalykų mažinimas ir kreditų skaičiaus didinimas (kam dėstyti tris dalykus po keturis kreditus, jei galima padaryti du dalykus, kurių vertė – po šešis kreditus?). Buvę studentai tūkstančius mokėjo už pažadą, kad studijų kokybė gerės. Ir gavo.. pažadą.

Aš būtinai grįšiu ir, jau tapusi profesore, pradėsiu gaivinti lietuvišką aukštojo mokslo sistemą. Su neparsidavusiais ir šviesiais kolegomis iš Lietuvos bandysim prikelti tai, kas dar liko. Tik šįkart bus be galo sunku, nes tauta, iškentusi ilgametę svetimšalių priespaudą, liko nuvilta savų – tų, kuriuos rinko ir kuriais pasitikėjo, tų, kurie žadėjo beveik aukso kalnus, o padarė... kaip visada.

Bernardinai.lt"

A.Mazuronis. Mokslo bei studijų pertvarkos keliai ir naujojo įstatymo klystkeliai

"Andrius Mazuronis, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas narys 2009 vasario mėn. 17 d. 18:37 Nusiųsti Informuokite apie klaidas Skaityti komentarus (19) Versija spausdinimui

DELFI (J.Kupreščenko nuotr.) Į aukštojo mokslo švietimo reformą norėčiau pažvelgti prieš šešerius metus baigusio universitetą žmogaus akimis. Tuo pačiu pabandysiu paprastai ir aiškiai pateikti savo požiūrį į planuojamas vykdyti permainas. Mano asmeniškai ir mūsų frakcijos nuomone, aukštojo mokslo sistema privalo būti reformuota ir kaip galima greičiau, tačiau ši reforma jokiu būdu neturėtų tapti panaši į važiavimą buldozeriu. Ji tiesiog privalo būti labai detaliai išanalizuota, išdiskutuota ir labai atsakingai pasverta, kadangi nuo jos tiesiogiai priklausys mūsų ateitis. Manau niekas tikrai neprieštaraus, kad proveržį, kurį dabar taip stipriai deklaruoja valdančioji dauguma, bus galima atlikti tik turint aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančius kvalifikuotus žmones, o tai neįmanoma be aukštojo mokslo sistemos, kuri skatintų kokybiškas ir visiems prieinamas studijas. Kaip teigiamą reformos akcentą norėčiau išskirti integruotų mokslo studijų ir verslo centrų arba mokslo slėnių steigimą. Be verslo mokslo ir studijų bendradarbiavimo neįmanoma pasiekti efektyvaus nei vienos iš šių šakų panaudojimo praktikoje. Tik šių trijų šakų bendradarbiavimas gali duoti tą taip trokštamą ir reikalingą sinergijos efektą. Tačiau mūsų nuomone šioje reformoje yra ir taisytinų arba diskutuotinų dalykų. Abejones kelia universitetų statuso keitimas į specialiąsias viešąsias įstaigas. Kadangi šis pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su universitetų valdomu turtu, tad natūralu, kad tai kelia nemažai abejonių ir nuogąstavimų. Ir nors iš Švietimo ir mokslo ministro teko išgirsti patikinimą, kad visas turtas kuris dabar yra universitetų valdomas, jiems išliks ir po reformos, norėtųsi pridurti, kad ši reformos dalis netaptų landa universitetinio turto išgrobstymui. Ši reforma ir ypač statuso keitimo dalis neturėtų tapti neoficialiu turto perdalinimu tarp universitetų ir valstybės. Kitas nelabai teisingas žingsnis yra planuojamas universitetų valdymo modelis. Vietoj dabartinės situacijos, kai universitetų tarybą sudaro trečdalis universiteto, trečdalis ministerijos bei trečdalis bendru sutarimu atrinktų asmenų, mes einame prie modelio, kai pusę sudaro universitetų, pusę ministerijos ir tik vienas asmuo bendru sutarimu. Kam to reikia? Mes didiname galimybę vienai ar kitai pusei piktnaudžiauti turimu balsų kiekiu, kadangi tas neutralusis, arba abipusiu sutarimu paskirtas vienas asmuo bus daug lengviau paveikiamas norint atlikti vienus ar kitus veiksmus nei kad asmenų grupė. Taip pat manau, kad Konstitucijos III skirsnyje kuris vadinasi Visuomenė ir valstybė (o ne universitetai ir valstybė ar ministerija ir valstybė) 40 straipsnyje būtent apie tokią autonomiją ir yra kalbama: apie autonomiją tiek nuo vietinės universiteto, tiek ir nuo aukštosios arba ministerijos valdžios. Ir vykdydami tokią reformą, kuri dabar planuojama, mes tikrai padidinsime tiek universitetų administracijos, tiek ir ministerijos veikėjų įtaką universiteto valdymui, tačiau tuo pačiu mes sumažinsime universiteto pavaldumą bei atskaitomumą visuomenei arba jos išrinktiems atstovams. Būtent dėl šių priežasčių mes manome, kad tokios proporcijos kurios dabar yra numatytos reformos plane yra iš principo ydingos bei nekonstitucinės. Išplečiamos aukštosios mokyklos tarybos funkcijos. Tačiau suteikiant plačius įgaliojimus, būtina pareikalauti ir atsakomybės už blogą darbą. Deja, pagal įstatymo projektą visa atsakomybė tektų tik rektoriui. Trečias, ne ką mažiau svarbus reformos klausimas yra taip vadinami studijų krepšeliai. Aš jokiu būdu nesakau, kad būti revoliucionieriumi yra blogai, tačiau jei rizikuoji visos tautos šviesia ateitimi, abejoju, kad galima pateisinti neapgalvotą revoliuciją. Kadangi esu baigęs statybos inžinerijos specialybę, tai žinau, kad norint nuspėti konstrukcijų darbą, veikiant tam tikroms apkrovoms ir sąlygoms, reikia jį modeliuoti. Pabandysiu tai padaryti savo mėgstamoje studijų kryptyje - statybos inžinerijoje. Sakykime, šią studijų kryptį pasirinko 50 studijų krepšelių. Kadangi gyvename krizės metais, kuriai atsigavus pirmoji ūkio šaka, kuri šoktels į viršų bus statyba, universitetas greta tų 50 krepšelių priima dar 200 studentų, kurie mokės už studijas patys. Kas bus, kai baigsis pirmi studijų metai? Dėl studijų specifikos net ir gerai baigęs vidurinę, tačiau neturėdamas pašaukimo techniniams mokslams (nors pats to baigęs mokyklą dar nežinai) iškrenti iš universiteto. Patikėkite manimi, po pirmųjų metų iš tų 50-ies krepšelių iškris (ne pereis į mokamus, bet iškris) kokie 7-8, po antrųjų metų ir medžiagų atsparumo kurso dar koks 7-8 paseks jų pavyzdžiu. Po ketverių metų iš tų 50 normaliomis sąlygomis liktų koks 25, gal 30. Tačiau tuo atveju universitetas parastų krepšelius, tiksliau išlaikytų juos tik iki biudžetinių metų, bet kitais metais jo netektų. Todėl universitetas bus linkęs mažinti reikalavimus kokybei, kad tik išlaikytų pilnąjį krepšelį ne tik iki biudžetinių metų pabaigos, tačiau visus ketverius metus. Studentas po pirmos sesijos matydamas, kad reikalavimai jam yra mažinami, nes jis yra finansavimo garantas, pradės galvoti: jei mažiau reikalauja, tai jis gali studijoms dėti ir mažiau pastangų. Nemokantiems studentams niekas nerašys tokių pažymių, kad jie gautų finansavimą tik iki biudžetinių metų pabaigos. Tas pats galios ir mokantiems studentams. Kadangi iš tų dviejų šimtų mokančiųjų išlaidos bus kompensuotos geriausiu atveju tik penkeriems (pagal dabartinį įstatymo projektą) studentams, o kiti tapti nemokamais galimybės neturės, tuo pačiu neturės ir motyvacijos studijuoti. Tuo tarpu universitetas ir jų nenorės šalinti, nes už mokslą jie mokės, ir mokės labai daug. Tad galime turėti tokį rezultatą: nemotyvuotą nemokamą studentą, nemotyvuotą ir mokamą studentą, išleistus valstybės pinigus, ir mažai paruoštų aukšto lygio specialistų. Viso to neatsitiktų įdiegus rotaciją. Jei iš 50 iškrito 25, tai tiek pat jų iš mokamų gali pereiti į nemokamus. Tokio scenarijaus kritikai sako, kad universitetai tuo atveju praras mokamo studento jau susiplanuotas lėšas. Jie teisūs. Bet tuo atveju universitetas nepraras valstybės nustatytos norminės kainos visus ketverius metus. Jei studentas iškrenta antrame kurse ir jo vietą užima mokamas studentas, tai universitetas dvejiems metams netenka mokamo studento, tačiau tiems patiems dvejiems metams gauna valstybės nustatytą norminę kainą, tad universitetas praranda tik skirtumą tarp norminės ir universiteto nusistatytos kainų. Šis skirtumas bus tikrai nelabai didelis. Tikrai įmanoma rasti tinkamų būdų kaip universitetams būtų galima kompensuoti šias išlaidas, tačiau valdiškų pinigų panaudojimas būtų žymiai efektyvesnis, o studentų motyvacija bus gerokai didesnė. Ketinimas įvesti mokėjimo už studijas tvarką, studentus be aiškaus pagrindo apmokestinant tūkstančiais litų ir verčiantis studentus imti paskolas, taps itin pelninga verslo šaka bankams. Apie tai, kad įgyvendinus šią reformą ties išnykimo riba atsidurs tokie regioniniai universitetai kaip Klaipėdos ar Šiaulių kalbėti jau net neverta. Bus bandoma kurti penkis mokslo slėnius. Toks yra numatytas ir Klaipėdoje, bet kas bus jei to slėnio nesirinks studijų krepšeliai? Ministerija sako, kad ir atskiroms studijų kryptims, ir galbūt universitetams galimas tikslinis dotavimas, tačiau šiemet jis taikomas nebus o kada ir kaip bus taikomas, bus sprendžiama vėliau. Kodėl dalis universitetų turi priklausyti nuo kažkieno valios? Galbūt dabartinė valdžia paprasčiausiai bijo pasakyti, kad dalies universitetų mums nereikia, kad reikia mažinti ir studentų skaičių, ir studijų kryptis, ir pačių aukštųjų mokyklų skaičių. Nerimą kelia ir tai, kad ši reforma turėtų įsigalioti jau nuo ateinančio rudens. Pasakysiu labai paprastai: jei aš būčiau abiturientas ir dar nežinočiau stojimo tvarkos į aukštąją mokyklą, o ypač jei nežinočiau tvarkos pagal kurią bus nustatoma, kas bus pripažintas gerai baigęs vidurinę mokyklą ir kokiais principais vadovaujantis bus sudarinėjama eilė prie krepšelių, kuriuos pildo valstybė, o ne pats studentas mintis apie seimo langų daužymą man atrodytų ne tokia jau ir fantastiška. Yra planuojama reforma, kuri turėtų laisvos rinkos pagrindu sureguliuoti populiarių bei nepopuliarių studijų krypčių konkurenciją, tačiau iš tiesų pasmerks tam tikras, valstybei labai reikalingas, bet mažiau populiarias studijų kryptis ar net universitetus išnykimui. Reforma turėtų padidinti aukštojo mokslo prieinamumą materialiai sunkiau besiverčiantiems žmonėms, tačiau iš tikrųjų ji tik atitolins nuo socialiai teisingos studentų mokėjimo už studijas tvarkos, laiduojančios vienodą studijų prieinamumą pagal gebėjimus ir pasirengimą, nepriklausomai nuo turtinės bei socialinės padėties. Mums reikia reformos, kuriai pritartų universitetai, rektoriai, studentai, jų sąjungos, tačiau šiandien tepritaria tik pramonės ir amatų rūmai bei tikriausiai visi bankai. Po tokios reformos, kuri siūloma, paprastiems žmonėms aukštasis mokslas taps tolima ir nepasiekiama prabanga. Tokia reforma tik padidins interesų grupių įtaką valdant universitetus bei sudarys sąlygas išparceliuoti dalį valstybei priklausančio aukštųjų mokyklų turto. Todėl norėčiau dar kartą visus paraginti šnekėtis ir bendrai ieškoti šios reformos sprendimų, nes tik bendru darbu ir susitarimu, o ne savo valios primetinėjimu bei neargumentuota kalba mes galime pasiekti teigiamų rezultatų."

Eilinis kubilinis

"Ne, neatsisakykime mielų sovietinių relikvijų. Skaitykime tik popierinius įstatymų tekstus ir bėgiokime su mediniais šautuvais po klonius. Demonstracijas terorizuokime ir drauskime. Pilietybę atiminėkime." - galvoja eilinis kubilinis.

Jūs esate komunistų, kuriuos pakeitėte, veidrodinis atspindys. Laisva žiniasklaida ir demonstracijos jums trukdo. Rožinės spalvos propaganda persunkta viskas, ką iš jūsų girdime. Oponentų jūs nekenčiate. Būtų jūsų valia, mes atsidurtume lageryje dar šiandien. Laikai pasikeitė. Jūs esate juokinga atgyvena.

Kaip išsaugoti lietuvių kalbą

Kalba gyva tol, kol gyva tauta.

Atiminėdami pasus, labiausiai naikiname lietuvių kalbą. Gėda mūsų istorijoje buvusiam Konstitucinio teismo pirmininkui Kūriui, Adamkui ir buvusio Seimo seimūnams, kad jie atstūmė tiek daug lietuvių nuo mūsų kalbos ir tautos. Pilietybės atiminėjimas iš lietuvių tolygus tautos naikinimui. Gėda mūsų valdantiems.

Neturėsime stipraus ūkio, nebeliks ir kalbos. Leiskime specialistams kalbėti ir dėstyti angliškai. Kvieskime profesionalus iš užsienio. Sudarykime jiems sąlygas dirbti. Aišku, kad vietiniams sąlygos turi būti ne prastesnės. Tai mūsų svarbiausia viltis atsigauti ir išlikti.

Kubilius ruošiasi išvyti užsienin daugumą Lietuvos jaunimo ir taip sunaikinti mūsų universitetus. Kalbos apie kalbos populiarinimą yra mažiausiai neišpasakytas naivumas.

Mokslininkai ir toliau turėtų nuspręsti patys, kokia auditorija yra svarbesnė konkrečiam mokslo darbui, kokia kalba tą straipsnį rašyti.

Diskusija apie Prezidento rinkimus 2009-aisiais

Kęstui 2009.02.15 23:11

Blemba, gerai sakai!!! Man irgi panašiai galvojasi, o jei Kubilius su oligarhais nesitvarkys ir iki rinkimų nesutvarkys LEO, BEI NEĮVES Nekilnojamo turto mokesčio turtingiausiems, nebus rinkimų visai. Atšils orai pajudės pensininkai(atsiprašau RUNKELIAI) IR pasidarys šnipštas iš Kubiliaus užmačių. Tegul dar tik pakvailioja, netaip, kaip visos valstybės daro, dabar jau ir runkeliai internetą turi, tai durninti bus sunkiau, o puslapių apie rinkimus atsiranda vis daugiau. Informacija plinta žaibiškai. Taigi skubėti - neverta!!!

Kęstas 2009.02.15 22:06

Landsbergis yra paprastas praeito amžiaus propagandistas be jokių sugebėjimų politikoje. Grybauskaitė yra paprasta buhalterė. Politikoje - ji taip pat nulis. Neveltui kubiliniai tokius silpnus žmones stumia į Prezidento postą. Juk Prezidentas turi veto teisę. Todėl pačias skaudžiausias reformas, atimančias viską iš mūsų visų valstybinio - monopolinio slibino naudai, kubiliniai numatė įvesti po Prezidento rinkimų. Laimei, jie jau atsiskleidė Lietuvai visu savo "grožiu"." (1) 1.A. Valinskas kandidatuos, jei prašys partija. Komentarai