Kubiliaus vyriausybės pasiekimai:

Saujelė politikų ir jų reklamą palaikančių monopolistų baigia sunaikinti ne tik Lietuvos dabartį, bet ir ateities perspektyvas. Kubiliaus vyriausybės pasiekimai stulbina:

1. Didžiausias ūkio nuosmukis Europoje.

2. Brangiausios studijos Europoje.

3. Brangiausios paskolos studentams Europoje.

4. Baigiamos ardyti švietimo ir medicinos sistemos.

Tos monopolijos yra paremtos sovietine technologija ir neišlaiko konkurencijos rinkoje. Aukoti joms mus visus būtų kvaila. Vykime supuvusias atgyvenas iš Lietuvos. Visi į streiką!

Sedit ir skaiciuojat pinigelius. Kaip gaila, kad koks zmogus issimokino ir i uzsieni isvyko. O kad gabus jaunimas masiskai isvyksta ir be studiju, kad Lietuva ismirsta, jums atrodo nesvarbu. Atsibuskit.

Kaip seimūnai kelia pavojų Lietuvos saugumui

Ne, ne svetimų valstybių kortos mums kenkia. Jūs seimūnai, esate didžiausia grėsmė Lietuvos saugumui. [1]

Nesuprantate, kad Lietuvai naudinga vystyti ryšius su kaimyninėmis valstybėmis. Gyvenate bunkerio mąstysena. Vis kariaujate praeito amžiaus vidurio karą. Trukdote Lietuvos ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi. Trukdote konkuruoti su Kinija, Indija ir kitomis svarbiausiomis Lietuvos konkurentėmis pasaulio rinkoje.

1.A.Ažubalis: užsienio valstybių kortos – grėsmė nacionaliniam saugumui

Kam trukdo mūsų aukštasis išsilavinimas?

"N.Putinaitė: orientuojamės į Suomiją

Švietimo ir mokslo viceministrės N. Putinaitės teigimu, ŠMM jau ėmėsi reguliuoti studentų srautus - šįmet universitetuose valstybės finansuojamų vietų sumažėjo per 20 proc. Kolegijose šįmet mokosi 1000 studentų daugiau. 30 proc. daugiau moksleivių įstojo į profesines mokyklas. Viceministrė tikisi, kad ateityje atnaujinus profesinių mokyklų bazę, jos taps dar patrauklesnės.
„Mūsų labai tolimas tikslas – Suomijos pavyzdys. Ten apie 30 proc. studijuoja universitetuose, 30 proc. mokyklose, atitinkančiose kolegines studijas, ir 30 proc. profesinėse. - aiškino N. Putinaitė." [1]

Ar kada nors turėsime Lietuvoje tokią kompaniją, kaip Nokia, kuri sudarytų tokią pat didžiulę tautinės ekonomikos dalį, kaip Suomijoje? Ne.

Tai kodėl aklai kopijuojame suomių darbo jėgos išsilavinimo lygį?

Tik nuvertę kubilinių pseudoreformatorių valdžią, galime pradėti Lietuvos atstatymo darbus. Vykim ekonomikos griovėjus iš Vilniaus!

Visi tie staliai ir siuvėjos negali konkuruoti su darbuotojais Kinijoje. Jei juos ruošime, žmonės neras darbo ir bus dar labiau stumiami į emigraciją.

Taip kad mūsų Rudzkiai, Putinaitės, Steponavičiai ir Kubiliai yra sovietinių laikų atliekos. Nesupranta jie, kas darosi šiuolaikiniame pasaulyje. Sustabdykime Lietuvos aukštojo mokslo naikintojus.


1. R.Rudzkis: kartais aukštasis išsilavinimas trukdo

Tariamų Nepriklausomybės didvyrių įvertinimas

Kęstas 2009.10.15 09:16 Dėkui už trumpą ir aiškų Nepriklausomybės istorijos išdėstymą. Taip praeina žemiškoji garbė. Čia vertimas iš lotynų kalbos. Originale: Sic transit gloria mundi. Gaila Kubiliaus ir Landsbergio. Nebelieka nieko gero apie juos žmonių atsiminimuose. O kiek prirašyta ir prikalbėta, nevykusiai pajuokauta ir žalos Lietuvai padaryta! Laikas sustabdyti šitų žvaigždelių be garbės judėjimą. P."Deltai" 2009.10.14 22:57

"Gerb. apie kokią tu nepriklausomybę sapalioji? Ją atnešė LKP CK sekretoriai , išgirdę TSKP 19 konferencijoje(1987m., berods gegužės mėn.), kai M. Garbačiovas pareiškė, kad TSKP turės išsikovoti politinę valdžią parlamentiniu keliu. Kas beliko LKP CK "veikliems" sekretoriams- švabrams ir ambalams, kaip kurti "sujudimus" ir "frontau",vadovaujamus dirbtinių profesūrų. Kgb turėjo puikią teorinę ir praktinę patirtį šunkelius paversti baltais keleliais dėl eilinės visuomenės, nesusitikusios su panašiomis aferomis." [1] 1. Taupoma mažinant socialines išmokas. Komentarai. lrt.lt

Kaip kovojama už nepriklausomybę?

"Panaikinus akcizų lengvatą energetiniams produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar jų priedams ketinama sutaupyti 70 mln. litų." [1]

Tie, kurie mūsų nemėgsta Rusijoje, gali džiaugtis. Kubiliaus komanda visada tik žodžiais kovojo už nepriklausomybę. Bet dabar, ieškodami šiaudo, kad išsilaikytų valdžioje, jie pakerta energetinės nepriklausomybės šaknis.

1.Kitąmet į biudžetą planuojama surinkti 1,245 mlrd. mažiau. lrt.lt.

Pasakos apie Leo.lt

Jūsų pasakos yra gražios. Bet realybė - kitokia. Kubilius su bendražygiais nebuvo paslėpti miške po akmeniu Leo.lt kūrimo laikais. Valdė 2K (tai yra Kirkilas su Kubiliumi). Jie abu ir yra atsakingi už šią aferą ir mūsų pinigų iššvaistymą.

Būtina mums vienytis ir versti oligarchų pakalikus iš valdžios. Tokia didelė krizė turi būti apsivalymo metas Lietuvoje.

Krizė tik prasidėjo

Paskolų vis dar niekas niekam neduoda. Sekiuritizacijos sistema suiro galutinai. Ekonomiką palaiko tik valstybinė parama. Ji tęstis ilgai negali, nes pasitikėjimas valstybių mokumu taip pat smunka.
Krizė nesibaigia. Ji tik prasidėjo.

Kodėl reforma dar neišvaikė Lietuvos aukštąsias mokyklas?

Galima paaiškinti šių metų statistiką. Krizės laike jaunimas neturi galimybės uždarbiauti. Ir važinėti po užsienius nėra labai jauku šiuo momentu.

Tie, kurie neemigravo, patraukė į Lietuvos aukštąsias. Normaliose, be reformų, vietose žymiai daugiau ir geresnio jaunimo studijuoja, negu visada. Normalios šalys tuo džiaugiasi. Bus paspirtis jų ekonomikai.

Juk krizė baigsis. Tada šįmet pakeltas reforminės giltinės dalgis nukris ant mūsų aukštojo mokslo. Kvalifikuotos jaunos darbo jėgos trūkumas užspaus mūsų ūkį.

Ką nors gelbėti jau bus vėlu.

Medicinos reforma

Vėl kuriamos monopolijos. Šį kartą medicinoje. Kris kokybė. Vargšai ligoniai. Vienintelė išeitis - emigracija.

Tėvyne, kur Tave traukia saujelė perėjūnų? Nejaugi neatsiras daugiau moterų bei vyrų, galinčių užstoti banditams kelią...

Didžiausia mūsų rektorių klaida

Niekaip negalėjau suprasti, kodėl mūsų aukštųjų mokyklų vadovai susitaikė su šia studentų pilietiškumą naikinančia bei Konstituciją paminančia kubilinių reforma.

Dėkui Daujočiui [1]. Atsakymas paprastas. Dėl gardaus valgio šaukšto. Diktatorius su riebiais žandais (draugas Steponavičius) pabaidė patikrinimais.

Gėda, gerbiamieji profesoriai. Jūs turėtumėte būti pirmosiose gretose, išvedant lietuvius iš Rusijos pamėgtos despotijos dykumos.

1. V.Daujotis. Aukštoji mokykla - vieta, kurioje žmogus išmoksta ieškoti tiesos? delfi.lt

Kas trukdo mums konkuruoti su chirurgais Indijoje?

Dažnai būna paminėtos problemos, kurios yra grynai rinka paremtos aukštojo mokslo sistemos mirtinos nuodėmės.

Tačiau bėdų šaknys yra dar gilesnės. Esame labai maža šalis. Mūsų vidinė rinka mažytė. Ją baigiame sunaikinti.

Iki šiol sugebėjome konkuruoti pasaulyje tik žema darbo jėgos kaina. Tokia galimybė greitai senka.

Mums reikia tiksliai išsirinkti kryptį, kurioje mes galime susikaupti ir konkuruoti. Ne taip naiviai, kaip Kubiliaus vyriausybė fantazuoja, neva tai siūlydama užsiimti paslaugomis.

Nejaugi mes aplenksime Indiją paslaugų sektoriuje? Kad amerikiečiai važiuotų Lietuvon operuotis, reikia, kad mes paruoštume lietuvius chirurgus Amerikoje. Reikia sudaryti sąlygas tiems chirurgams grįžti namo, baigus mokytis. Taip daro Indija. O kiek mes tokių chirurgų paruošėme?

Deramas susikaupimas reikalauja rimtos valstybės paramos ir valstybinio kadrų ruošimo reguliavimo. Mes gi metėmės į priešingą pusę. Bukai ruošiame perteklinius vadybininkus.

Nei verslas, nei mūsų jaunimas neturi supratimo, kas darosi pasaulyje, koks Lietuvos likimas, kokie mūsų siekiai.

O laikas eina nenumaldomai. Mūsų galimybės dirbti ir užsidirbti Lietuvoje vis mažėja.

Atėjo metas keisti mūsų valdymo komandą.

Pasaulyje - tik recesija. Lietuvoje - baisi depresija.

Sukelti Lietuvos ūkyje suirutę, neregėtą Europoje. Sugriauti tiek verslų. Atimti iš alkanų vaikų ir daugybės šeimų duonos kasnį. Atimti daugelio žmonių būstus. Apkrauti daugybę studentų nepakeliama skolų našta, sunaikinant ekonomikos vystymosi perspektyvą. Atimti varganos pensijos trupinius. Supriešinti jaunas motinas su pensininkais, bankininkus su studentais, darbdavius su dirbančiaisiais.

O po tokios veiklos pasiūlyti kompensacijai bevertį popieriaus lapą su pompastišku vardu: Nacionalinis Susitarimas. Dar kartą išlindo Kubiliaus sugebėjimas nevykusiai pajuokauti.

Tėra tik vienas rimtas atsakymas: visuotinis streikas.

Kubiliui tai atrodo, kaip dugnas. Mes žinome, kad tai yra jam šakės.

Yra daug gerbtino man prieštaraujančiųjų jausmuose. Nuvertus Kubilių, svarbiausia bus išlaikyti tvarką Lietuvoje. Juk ir pats Kubilius yra iš tų revoliucionierių, kurie pasinaudojo kitų žmonių auka valdžion prasimušti. O atsidūręs valdžioje, sukėlė tokią baisią suirutę.

Reikia rūpintis Tėvynės likimu. Reikia šviesti tautiečius. Reikia organizuotis. Tegul antras kartas nemeluoja.

Bet teisė streikuoti ir protestuoti yra viena iš esminių žmogaus teisių. Ja atkalbinėjama naudotis tik despotijose.

Oponentai teigia, kad protestai Lietuvoje yra negalimi, nes Rusija yra baisi kaimynė.

Nepervertinčiau Rusijos grėsmės dabar. Kai mes protestais laimėjome pirmą kartą, Rusijos pajėgos dar buvo Lietuvos viduje.

Šiuo metu mes esame po Europos Sąjungos bei NATO lietsargiu. Lietuvoje net nėra didelių žmonių grupių, kurios džiaugtųsi, jei kokiu nors stebuklu okupantų kariuomenė vėl atsidurtų Lietuvoje.

Kirkilo klaidomis irgi nepaaiškinsime mūsų sunkią padėtį. Kirkilo ir Kubiliaus koalicija prieš krizę nedarė Lietuvos ekonomikoje nieko skirtingo nuo to, ką darė dauguma valdančiųjų pasaulyje.

Kontrastas atsirado tik po paskutiniųjų Seimo rinkimų. Kubiliaus komanda dabar smaugia ekonomiką mokesčiais bei netikusiu valdymu, kai tuo tarpu dauguma pasaulio valstybių sumaniai palaiko savo verslus ir darbo jėgą užsitęsusios sunkios krizės metu.

Kas statys ir gins Lietuvos valstybę po aukštojo mokslo reformos?

Taip žiauriai pabrangusios mokamos vietos išvaiko į užsienį ne tik geriausią mūsų jaunimą, bet ir vidutiniokus.

Apie kokius mokslus, kokias inovacijas bei kokį konkuravimą pasaulinėje rinkoje galima kalbėti po šios kvailiausios pasaulyje reformos? Kas gins Lietuvą? Alkoholikai su šakėmis?

Geriau besimokantys patys išvažiuoja į užsienį. Dabar išvarote tuos, kuriuos paniekinančiai vadinate trejetukininkais. Kaip mes konkuruosime su Indija (paslaugos), Kinija (pramonės prekės ir žaliosios technologijos) bei kitais kraštais, kurie geriau tvarkosi, negu mes?

Ką daryti, sunaikinus oligarchų valdomas monopolijas ir jų pakalikus?

Lietuvos radijas labai griežtai reikalavo sociologo daktaro Merkio papasakoti ką nors pozityvaus apie Lietuvos perspektyvas. Daktaras Merkys nerado kuo šiandien džiaugtis. Kas penktas vyras Lietuvoje yra bedarbis. Oligarchų valdomos monopolijos užspaudė mažuosius verslus. Lietuvoje nėra stabilumo. Nebėra ir šalies raidos programos. Mano nuomone, vienintelis pozityvus dalykas, kuriuo turime rūpintis, yra mūsų nepriklausomybė ir tvarka valstybėje, nuvertus oligarchus ir juos palaikančias valdžios struktūras. Naudokime telefonus, socialinius tinklus bei forumus. Visi kaip vienas stokime prieš bet kokius žmones, kurie siektų pasinaudoti betvarke. Viešumas, mūsų patirtis ir visuotinis pasipriešinimas turėtų mus apsaugoti nuo antros demagogų bei despotų serijos.

Išmokų mažinimas ir mūsų ateitis

Kubilius nepageidauja skolintis, neva tai, kad nepakenktų mūsų anūkams. Todėl, sumažindamas išmokas, jis visai nuvairuoja ekonomiką į griovį.

Ar gyvens anūkai šalyje, paverstoje dykyne?

Reikalingas visuotinis streikas. Pabandykime atvėsinti išprotėjusį užsienio bankų statytinį.

Ideologams iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto

Lietuvos laisvosios rinkos institutui, siūlančiam nulinį pelno mokesčio tarifą, darbo santykių lankstumą, Sodros reformą bei sveikatos reformą:

Viskas, ką jūs čia siūlote, tik didins darbuotojų naštą. Tai skatins emigraciją. Kils darbo jėgos kaina. Verslai dar greičiau bankrutuos.

Ko dabar mokytis?

Paveldėti iš Rusijos valdymo laikų buvusių direktorių ir pirmininkų valdomi verslai byra nuo krizės prisilietimo. Dar pagreitėjusi emigracija neleis eksplotuoti darbo jėgą nebaudžiamai. Globalizacija naikina paskutines neefektyvaus darbo liekanas. Naujos Lietuvos ūkio vystymo strategijos nebėra.

Todėl niekas Lietuvoje nežino, ko turi mokytis mūsų žmones, kad jų darbas būtų paklausus rinkoje. Patarimas stipresniems ir jaunesniems: važiuokite mokytis ir dirbti užsienyje. Palaukite, kol vagių sudėliotas kortų namelis Lietuvoje galutinai subyrės. Gal tada ateis laikas normaliai dirbti ir gimtinėje.

Hipnozės seansai prieš audrą

Pasigirdo hipnozę primenantys įkalbinėjimai. Girdi, krizės Lietuvoje nėra. Valstybė neišvogiama. Lietuva neišsivaikščioja. Viskuo kaltas bendruomeniškumo trūkumas. Arba tiesiog lietuviams būdinga skurdo kultūra

Visa tai yra valdančiųjų skleidžiama propaganda. Sėdėkite, bėdavokite, sugalvokite visokias kliūtis, tik netrukdykite mums greitai prisivogti.

Kai vijome lauk Rusijos valdžią, niekas mums nesutrukdė. Kai vysime lauk šiandieninius vagis, bus dar lengviau.

Priešraketinė gynyba

Remiantis neoficialiais žinių šaltiniais jau paaiškėjo, kad JAV atsisako lokalizuoti priešraketinės gynybos radarus Čekijoje ir raketas Lenkijoje.

Čečėnijos ir Lietuvos likimai

Stalinas, dangstydamasis komunistine ideologija, daugumą čečėnų tautos ištrėmė. Likusius nužudė.

Buvusių direktorių ir pirmininkų klika, prisidengdama konservatorių ir socdemų ideologija, padarė tą patį su lietuviais.

Tuos, kuriuos neištrėmė į darbus Vakaruose, marina badu Lietuvoje.

Mes galime parodyti čečėnams, abchazams ir osetinams, kaip teisingai siekti laisvės.

Užbaikime darbus Lietuvoje.

Mokslo žiniasklaida ir Lietuvos ekonomika

"Gražus kultūrinis J. Adomaičio-Šerno palikimas verčia pasakyti keletą žodžių ir apie šiandieninę mokslo žiniasklaidą, labai reikalingą kuriant žinių visuomenę. Periodinės spaudos lentynos linksta nuo storų, gero popieriaus, puikių iliustracijų žurnalų. Tuzinas tokių skirti panelėms. Bet jų turinys – daugiau nei apgailėtinas – hedonistinio gyvenimo, prabangaus ir tuščio, propagavimas. Tik žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ dar kiek įstengdamas visuomenei teikia intelektualinio peno. Sovietmečiu jo tiražai siekė šimtus tūkstančių, šiandien – šimteriopai mažesni... Buvo bandymų leisti mokslą populiarinančių kitokiu stiliumi žurnalų, bet ir tie projektai žlugo. Tad kokią Lietuvos ateitį matome, į ką kreipiame savo jaunimą?" [1] Apleidome mokslo žiniasklaidą. Pradėjome ardyti universitetus ir kolegijas. Išsilavinimas, kurį turėjome šviesuolių dėka, buvo vienintelis didelis ir tikras mūsų ekonomikos privalumas. Pakeitėme jį dalyvavimu finansinėse machinacijose ir statybų burbule. Tas burbulas sprogo. Ar išsaugosime Lietuvą? Ministras Kreivys sako: Juk ne veltui Šiaurės šalių bankai ir įvairios bendrovės mus laiko savo namų rinka. Tai melas. Jei jie laikytų mus taip artimais, tai negriautų Lietuvos kolegijas bei universitetus absurdiška paskolų sistema ir taip neskandintų skolose būsto pirkėjus. Jie elgiasi su mumis, kaip su naikintinais konkurentais. 1. Minint J. Adomaičio-Šerno 150 metų sukaktį. Libertas Klimka

Klausimai Kubiliui

Vartojimo mokesčių kėlimui galo nematyti. Jie daugiausia gula ant vidutiniokų pečių. Kodėl už krizę, kurią sukėlė bankininkai ir pilaičių statytojai, turime mokėti mes visi?

Kas bus, jei po kito mokesčių pakėlimo organizuosime visuotinį streiką? Gal tai privers praretinti kyšininkų biurokratų eiles? Nebereikės nei mokesčių padidinimo?

Kiekvienas, kas bent kiek pabuvojo Vakaruose, žino, kad streikai yra gal kiek triukšminga, bet normali gyvenimo dalis. Žmonėms pavyksta išsikovoti geresnes sąlygas, todėl jie daro tai net kapitalizmo tvirtovėje JAV. Nusimeskime Rusijos uždėtus pančius. Streikuokime ir mes. Daug kas bijo, kad jaunoje valstybėje taip lengvai pakenksime stabilumui. Taip, galima galvoti, kad mūsų valstybė dar nesutvirtėjusi, jeigu joje valdžią lengvai paima visokie perėjūnai. Bet įtikimiau skamba, kad mūsų valstybė yra visai sustabarėjusi. Kyšininkai biurokratai sunkiais geležiniais pančiais spaudžia Lietuvą. Kiekvienas, įskaitant Kubilių, bando valdyti iš Rusijos paveldėtais totalitarizmo metodais, nes taip jiems lengviausia, ir nieko kito jie nežino. Pasitikėkime Lietuvos visuomene. Kalbėdama su valdžia iš jėgos pozicijų, ji greitai išsklaidys susikaupusią nuodingą korupcinę atmosferą. Ar Kubilius bei Kirkilas, pardavinėjantys Lietuvą bet kam, daugiau sumokėjusiam, yra geresni už Valinską? Ne. Kiek žmonių jie pirmiausia apgavo, o po to sunaikino. O klounas bent lieka klounu. Protestuokime prieš tikruosius grobuonis. Laikas išvalyti Tėvynę. Konservatoriai stengiasi nukreipti dėmesį nuo nevykusio valdymo Lietuvoje. Daug kam įdomus yra ruošiamas pensijų mažinimas. Tie pensininkai, kurie užkrovė Lietuvai kubilinių valdymą, gaus pagal nuopelnus. Bet nukentės ir nekalti žmonės. Neleiskime atimti paskutinį duonos kasnį iš mūsų senelių ir tėvų. Sustabdykime valstybės griovimą.

Pagrindinė Kubiliaus klaida

Recesijos metu auginti valstybės biudžeto deficitą, leidžiant pinigus, yra vienintelė išeitis. Tai padeda išvengti dar didesnės žalos ekonomikai ir biudžetui.

Tokia elementari idėja liko nesuprasta Lietuvos Seime, Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Turime didžiausius bedarbystę bei ekonomikos nuosmukį Europoje. Dėl tokios ekonomikos katastrofos, nesurenkami padidinti mokesčiai. Iškilo grėsmė pensijoms, mokykloms, ligoninėms, policijai ir karinėms pajėgoms. Padidėjo devalvacijos rizika, todėl bankai kelia palūkanas paskoloms litais.

Išeitį parodo Japonija

Nuo vilko bėgote, ant meškos užšokote. Besikratydami komunizmo, perėjote prie laukinio kapitalizmo. Bedarbystė ir ekonomikos nuosmukis Lietuvoje tapo europiniu rekordu.

Teisus Aristotelis. Reikia auksinio vidurio.

Antroji pasaulio ekonomika (Japonija) rinkimuose ką tik atmetė laukinės rinkos reformas, kaip neturinčias saiko ir moralinių pagrindų, bei pernelyg didelę priklausomybę nuo eksporto [1]. Nuo šiol valstybė Japonijoje panaudos savo įtaką remti šeimas su vaikais ir skurdesnius piliečius, kad sustiprinti vartojimą ir visuomenės atsparumą krizei. Ieškau politikų Lietuvoje, su kuriais galėčiau bendradarbiauti, žengiant ir Lietuvai Japonijos pramintu keliu. Kai kas iš mano oponentų teigia, kad Lietuvoje tokias permainas įvesti yra nerealu. Atsakymą į tokią kritiką pateikiu grafo Coudenhove-Kalergi žodžiais. (Grafas įkūrė pirmąjį populiarų judėjimą Europai suvienyti.) "Visos didžiosios istorinės idėjos prasideda utopijų pavidalu ir galų gale virsta realybe. Ar kokia nors konkreti idėja lieka utopine svajone ar tampa realybe, priklauso nuo to, kiek žmonių tiki šiuo idealu ir sugeba veikti jo vardan." 1. Victors in Japan Are Set to Abandon Market Reform By HIROKO TABUCHI

Ko nepasako Kubilius?

Keista skaityti naivius Kubiliaus pasiteisinimus [1].

"...nes mūsų kritimo procentai yra 15 ar 20 proc."

Palygink su: "3a pav. Ekonominių vertinimų rodiklis, proc." - nukritęs daugiau, negu 25 proc.

Kam tas įžūlus melas? Kam tokia kvaila propaganda? Kam mes renkame akiplėšiškus vagis ir durnius į Seimą?

Visi atsidūrėme 2006-tuose metuose Kubiliaus laiko mašinos dėka. Išmokime šokti Kumbaja. Išmokime gyventi iš naujo.

Tik negali mūsų verslai bei dirbantieji šokti. Jų finansiniai stuburkauliai perlaužti nelauktai dideliais mokesčiais. Verslai bankrutuoja dažniau negu kitur. Žmonės lieka be darbo taip pat dažniau ir emigruoja.

Kitos šalys stengiasi padėti verslams. Tame tarpe yra sudaromos sąlygos, kad geri darbuotojai nebūtų masiškai atleisti. Jos priims ir mūsų likusius geriausius kadrus.

Kokią bausmę jūs užsitarnavote už šį smūgį Lietuvai? Mano nuomone, - panašią, kaip didžiausios finansinės piramidės istorijoje kūrėjas: šimtus metų kalėjimo. Juk skriaudą žmonėms padarėte panašią.

Liūdna skaityti apie mūsų politikus. Visiems, įskaitant Kubilių, trūksta išsilavinimo ir sveiko proto. Dauguma užaugę Rusijos šešėlyje ir negyvybingi, be drąsos ir energijos, reikalingų, ir mokantis, ir valdant valstybę.

Reikia jaunimo. Reikia Vakaruose igijusių realaus gyvenimo patyrimo. Trynimasis Briuselio rūmuose to neduoda.

1. Andrius Kubilius. Ekonomika: realybė, mitai, priežastys ir pasekmės

Krizė ir Vyriausybė

„Vyksta globalūs dalykai, žmonės tai tikrai supranta. Jie suvokia, jog esame didelės, smunkančios sistemos dalis. Esu optimistas ir manau, kad vyrauja ne apatiškumas, o suvokimas“ [1].

Lietuvoje ekonomikos nuosmukis yra didžiausias Europoje. Netikėtina, kad dauguma lietuvių yra čia blogiausia sistemos dalis. Unikalus mūsų Vyriausybės bandymas perkelti visas krizės pasekmes ant šiandienos mokesčių mokėtojų pečių yra tai, kas daro mus blogiausiais.

Keiskime Vyriausybę.

1. Ar po krizės liksime tokie patys? Rimantas Varanauskas „Lietuvos žinios“. Politologo L. Bielinio mintys

Raketos, monetos ir mes

Šaunuoliai, kauniečiai. Raketų technologijos labai sustiprintų mūsų gynybą. Nėra geresnio laiko, nei krizės metas, kad vystyti naujas kryptis. Juk geriausi specialistai būtent dabar lengviausiai surandami.

Parama jums yra geriausias mūsų mokesčių panaudojimas [1].

1. Mokslininkai kloja pamatus raketų pramonei20

Kodėl mažoje šalyje taip žalingas monopolizavimas?

Kodėl aš taip energingai pasisakau prieš pravedamas aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos reformas? Kadangi jos veda tik vienu mūsų ponams suprantamu keliu - į monopolizavimą. Mažame krašte, kurio struktūra paremta giminių, pažįstamų bei klano narių sąveika, atsiradusios monopolijos įgyja didžiulę, niekaip nesutramdomą, valdžią.

Ar dabar dar kam nors neaišku, kad pravedama aukštojo mokslo reforma naudinga tik ant rankų pirštų suskaičiuojamai saujelei bankų? Jei skirtumas tarp 11 procentų ir 5 procentų jau sudaro milijonus litų per metus tik pirmo kurso studentams, tai lengva suprasti, kokie pelnai laukia tų bankų, jei leisime šiai reformai pilnai įsisukti.

Abejotina, kad valdančioji koalicija išlaikys sukrėtimus, kurie mūsų laukia rudenį. Jei stebuklas atsitiktų, jei jie turėtų laiko sukurti galingas sveikatos draudimo monopolijas, tai tos pasinaudotų savo įtaka, kad sumažinti medicininių paslaugų prieinamumą tiems, kuriems labiausiai jų prireikia, tokiu būdu sukurdamos viršpelnius sau. Daugeliui tektų mirti anksčiau laiko namie.

Tokie eksperimentai veda prie vis didesnės emigracijos į normalaus valdymo šalis. Taip ardoma Tėvynė.

Krepšeliai ir paskolų palūkanos pagreitins gabiųjų emigracią. Kas toliau?

Daugiausia krepšelių nešama į verslo vadybą bei teisę. Šių specialistų perteklius jau dabar yra didžiulis.

Mažai valstybei yra neracionalu versti emigruoti tą nedidelį skaičių talentų, kurį turime. Aišku, kad tie, kurie gali mokytis geriausiose pasaulio vietose, Lietuvoje nesimokys. Mums gi jau trūksta vidutiniokų. Nelaiku mes juos pradedame vaikyti iš Lietuvos. Jau dabar lietuviškos valdžios, verslo ir mokslininkų veiksmai rodo pritrenkiantį situacijos supratimo ribotumą, lyginant su tuo, kas daroma kitose šalyse. Arba mes surasime būdus spręsti mūsų problemas, arba mūsų žemės lopinėlyje gyvens tik kitų tautų žmonės.

Krepšeliai yra ne problemos sprendimas, o jos gilinimas.

Kadangi Lietuvos lėšos nueina šiuo atveju daugiausia neproduktyviam švaistymui, o ne valstybės problemų sprendimui, logiška pasiūlyti, kad visi, kurie atsakingi už krepšelių bei paskolų sistemos įvedimą, būtų teisiami už valstybės lėšų iššvaistymą sunkinančiomis aplinkybėmis ypatingai stambiu mastu.

Šaunuoliai studentai, protestuojantys prieš naivius sprendimus. Gėda mūsų inteligentijai, leidusiai realizuoti tokias Lietuvai kenksmingas reformas. Tik mes ir rumunai atidavėme tiek jaunimo užsienietiškų bankų išnaudojimui Europos Sąjungoje.

Leidimas stojantiesiems daryti, ką nori, yra kenksmingas Lietuvai

Žemiau cituojami Putinaitės žodeliai* rodo, kad Lietuva ir ateityje neturės kadrų konkurencingai ekonomikai statyti. Tai reiškia: bus mažai darbo vietų, maži atlyginimai, mažos pensijos, apgailėtinos sąlygos įsigyti išsilavinimą. Ar tokios Lietuvos ateities mes siekiame?

*...Valstybės finansavimas keliaus kryptingai – į tas aukštąsias mokyklas ir studijų programas, kurias pasirinko geriausiais rezultatais mokyklą baigę stojantieji“.

Tačiau N. Putinaitė pripažįsta, jog stojimo rezultatai atskleidė, kad stojantieji neturi tikslios informacijos apie darbo rinkos struktūrą, ne visada renkasi paklausias ir moderniai parengtas studijų programas. Nemažai abiturientų nesirenka tiksliųjų ir gamtos mokslų brandos egzaminų, nes šie mokslai jiems nėra įdomūs.

Na va, panelės Putinaitės nuomonę jau sužinojome. Dabar įdomu, ką galvoja apie šią problemą panelės Grybauskaitė ir Kubilytė?

Gerbiama krašto apsaugos ministrė irgi galėtų pasisakyti tokiu svarbiu Lietuvos valstybingumo išsaugojimui klausimu.

(Neįstojo vienas iš trylikos- Lietuvos radijas ir televizija)

Ką galėtų daryti nacionalinės vienybės Vyriausybė?

Matome, kad Kubiliaus vyriausybė neturi jokio pozityvaus plano, kaip susidoroti su krize. Viską privatizuoti ir priversti bankrutuoti, apkrovus nepakeliamais mokesčiais - argi tai gera darbo programa?

Laikas užleisti Vyriausybės vairą kitiems.

Ryšium su Tvarkos ir Teisingumo partijos pareiškimu, kad reikėtų keisti konservatorių valdomą Vyriausybę, verta pagalvoti, ką galėtų daryti naujoji Vyriausybė.

Konservatoriai, pasinaudodami krize, sėkmingai ardė valstybės valdymą ir visą šalies infrastruktūrą, (še Tau, boba, ir apsivalymo metas). Reikia pradėti, naudojantis tuščia vieta bei didžiule bedarbių armija, statyti naują infrastruktūrą.

Tai ne tik bankų, mokyklų bei ligoninių, kelių, interneto ryšio perdavimo sistemų sutvarkymas. Reikia panaikinti kvailas krepšelių ir paskolų sistemas universitetuose ir kolegijose.

Apriboti, nors laikinai, vadybininkus ir juristus ruošiančias mokymo įstaigas. Turime jų daugiau, negu reikia. Jei atsidūrėme duobėje, tai nustokime kasti gilyn. Tam galima atrinkti iš jų gerai besimokančius ir tiksliuosius mokslus. Paprastai gabūs ir humanitariniams, ir tiksliesiems mokslams būna gana reti. Nelabai svarbu, bet kartu tokie absolventai sugebėtų naudotis šiuolaikiniais matematiniais rinkos tyrimo metodais bei modelių naudojimu valstybės valdyme.

Išsilaisvinusius resursus panaudoti technologinių profesijų dėstymo sustiprinimui. Jos mums dabar dar labiau būtinos, kad konkuruoti.

Ar paprasti darbininkai - statybininkai - konkuruos pasaulinėje rinkoje? Ką mes statysim? Už kokius pinigus? Paskolų burbulo antrą kartą jau nebebus. Kur jūs vairuojate Lietuvą? Kodėl smaugiate rimtai dirbti norintį jaunimą?

Kalbos apie mažesnias palūkanas buvo apgaulė. Tokiu metodu bandė sumažinti opoziciją reformai. Nejaugi pasiduosime primityviam manipuliavimui?

Net tie, kurie gavo krepšelius, rizikuoja pradėti mokėti tokias beprotiškas palūkanas jau po dviejų metų. Geras mokymasis vidurinėje negarantuoja sugebėjimo konkuruoti universitete ar kolegijoje.

Surasti visus emigracijoje, iš kurių atimti pasai, atsiprašyti ir pasiūlyti Lietuvos pilietybę. Emigrantai, kartu su Europos Sąjunga, yra vieninteliai patikimi finansavimo šaltiniai Tėvynei. Naivu manyti, kad išimtinis dvigubos pilietybės atvejis turėtų būti ir labai retas.

Į ką mes esame panašesni: į skandinavus ar į anglo-saksus?

Anglo-saksų sistema, kuria mes bandėme įdiegti, išsirutuliojo dar pagarbos aristokratijai laikais. Ta pagarba turtui ir išsilavinimui išlaiko tvarką jų valstybėse ir dabar.

Mes gi labai jautriai reaguojame į bet kokią nelygybę ir neteisybę, kaip ir kaimynai skandinavai. Mažoje šalyje viskas lengvai matoma.

Protestas pasireiškia ir masišku vogimu, ir masiniu bėgimu. Bandydami prisitaikyti sistemą, kuri mums netinka, mes išsklaidysime Lietuvą po vieną žmogų ir po vieną plytą.

Kubilius, keliantis mokesčius, ir visa Lietuva, nuo tų mokesčių besislapstanti. Toks cirkas ilgai tęstis negali. Vienintelė išeitis yra lito devalvavimas. Slėpkite savo santaupas eurais namuose.

Litą nuvertinsim. Todėl daugiau eksportuosim. Mūsų gerovė priklauso tik nuo eksporto. Daugiau uždarbių turėsim.

Kodėl mums blogiau, negu kaimynams?

Kol Kubiliaus komandą neišvysime iš Vyriausybės, tol turėsime giliausią krizę Europoje.

Pasirinkimas paprastas: arba greitai apsivalysim, arba greitai nebus kam valytis.

Būsimam studentui

Valdas,

2009 08 04 08:09

Gerb. Būsimas studente
Valstybės finansuojamos vietos turi vieną "kilpą" į kurią kiekvienas galvą įkiša. Jeigu dėl kokių nors priežasčių studijų nebaigsi ar negalėsi baigti, tiek kiek valstybė bus finansavusi tavo studijas, tiek pinigėlių privalėsi grąžinti. Antraip antstoliai persekios visą gyvenimo.

Tik kažkodėl Universitetai ir Steponavičius apie tai neaiškima.
Reikia įsisąmoninti, kad nemokamų studijų nėra. Jos yra valstybės finansuojamos.
Taigi kol studijuoji, kaup pinigus turiuos gal būt reiks grąžinti (susirgsi, neturėsi už ką pragyventi mieste ar panašiai) (1)

1. Skelbiamas papildomas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose. Komentarai

Ar ligonines irgi išvogsime?

M.Marcinkevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėjas, sako: ...ligoninių pertvarkymas, sutaupantis tik keliasdešimt milijonų.

Rajoninių ligoninių sunaikinimas tikrai sutaupys nedaug. Kartu jis privers toli vežioti sunkiai sergančius žmones. Galutinai ir žymiai pabrangus iškastiniam kurui, tas transportavimas taps brangus. Ligonių lankymas bus neįmanomas. Privataus draudimo sistema dar pablogins gyvenimo kokybę, lyginant su Europos Sąjungos senbuvėmis. Atsiras dar vienas stimulas emigruoti: neprieinamas medicininis aptarnavimas.

Ligoninių neužteks jau šiandieninės gripo pandemijos atveju. Na o po reformos, kiekviena pandemija ir kiekvienas karas bus katastrofa Lietuvai. Jei dabar išmirštame dėl mažo gimstamumo bei emigracijos su pasų atiminėjimu, tai tada pradėsime išmirti dar ir dėl medikų pagalbos neprieinamumo.

Eiles sunaikinti labai lengva. Galima padaryti medicininius aptarnavimus tokius brangius, kad visi mirtu namuose.

Bus arba revoliucija, arba labai geras gyvenimas bankams, skolinantiems apendicito operacijoms.

Mes reikalaujame nubausti Leo.lt kūrėjus bei pilietybės atiminėjimo iniciatorius. Nubausime ir rajoninių ligoninių griovėjus. Tai yra paskutinis lašas, perpildantis mūsų kantrybės taurę.

Ligoninių reformatoriai siūlo sukurti stiprias sveikatos draudimo kompanijas. Kaip parodo istorija su Mažeikių nafta ir Leo.lt, sukurtos kompanijos tuoj pradeda valdyti silpną Lietuvos politinę sistemą. Nebėra kam jas atsverti. JAV dabar pradeda žaboti sveikatos draudimo kompanijas. Net tokioje išvystytoje šalyje toks darbas sunkiai eina.

Schemai: privatizuoti, o po to - išvogti, ateina galas.

Laikas apibendrinti aukštojo mokslo reformos rezultatus

Norėjome, kad būtų, kaip galima geriau, o išėjo - kaip visada.

Norėjome, kad sustiprėtų kolegijos universitetų sąskaita. Abiturientai nepatenkino tokių mūsų pageidavimų.

Norėjome sunaikinti taip vadinamus silpnus universitetus ir kolegijas, ar bent sujungti į stambesnius. Pasirodo, rizikuojame galutinai užsmaugti regionų vystymą ir palikti šalį be būtinų jaunųjų specialistų. Teks kurti valstybinius užsakymus ir dalinti juos užkulisinėmis machinacijomis. Nieko naujo.

Norėjome leisti bankams uždirbti jaunų žmonių sąskaita. Dabar tie, kurie nesugeba ar nenori konkuruoti su bendraamžiais mokydamiesi, turės atnešti didžiules palūkanas bankams. Bet situacija nepasikeitė net bankininkams. Anksčiau mokantys už studijas galėdavo pasiskolinti namui ar butui. Dabar jie gyvens su tėvais ir mokės daug metų už išsilavinimą. Bus dar mažiau išsilavinusių, truputį geriau uždirbančių, šeimų.

Dauguma tikisi prisiskolinti studijoms milžiniškas sumas iš bankų ir emigruoti, kad nereikėtų vargti su tomis skolomis. Bankams tai vienodai šviečia: valstybė juk garantuoja ir sumokės už viską. Dabar bet kas, neturintis nei sugebėjimų, nei noro rimtai dirbti, gali baigti studijas, mokėdamas už jas didžiules valstybės pinigų sumas.

Juk neišvarys mūsų skurdūs universitetai žmogaus, atnešančio tiek daug.

Minios abiturientų siekia paskolų išsilavinimui universitetuose ir atsisako krepšelių (nemokamo išsilavinimo!)kolegijose. Kodėl? Kai bankas duoda paskolą butui, Lietuvoje lieka butas, garantuojantis tos paskolos pelningumą bankui. Kai bankas duoda paskolą studijoms, Lietuvoje nelieka nieko, išskyrus tik Lietuvos valstybės garantiją tai paskolai. Akivaizdu, kokią paskolą jaunimui labiau apsimoka paimti, jei jis nenori vargti studijuodamas, o siekia tik diplomo. Abiem atvejais bankas nėra nuskriaustas. Todėl mes ir turime tokią sistemą. Ar tikrai mes jos norime?

Reformos rezultatas: universiteto diplomas kiekvienam tinginiui.

Nesuprantu, kaip galima vadinti tokias reformas drąsiomis. Jos tik įtvirtina padėtį, buvusią iki šiol.

Nėra ko bijotis ar džiaugtis. Tai eilinė lietuviška reforma, sukurianti daugiau problemų, negu išsprendžianti, tačiau nekeičianti pagrindų.

Bus nedaug prasiskolinusių studijoms absolventų, kurie pasiliks Lietuvoje ir bandys atiduoti skolas. Labai žymi dalis pabėgs nuo tų skolų į užsienį.

Aišku, dauguma nenorės skolintis ir iškart studijuos užsienyje. Smunkant ekonomikai, kuo toliau, tuo labiau mūsų universitetai taps per dideli, jų tikrai bus per daug.

Ne veltui geriausieji lietuvių kilmės studentai ir toliau studijuoja užsienyje. Niekas nebenori fiktyvaus kapitalizmo lūpdažiais pagražinto rojaus.

Reformatoriams pasakysime nedaug. Kolkas jūsų bandymai baigiasi emigracijos pagreitinimu ir pasų atiminėjimu iš emigrantų. Laikas nuversti kenkėjų valdžią.

Jūsų valanda jau artinasi. Alkani policininkai jau nebešaudys guminėmis kulkomis.

Argentinos tango

Mokykimės iš klaidų. Didžiulis ekonomikos nuosmukis krizės metu rodo, kad iš Argentinos klaidos nepasimokėme. Be reikalo pririšome Baltijos šalių valiutas nelanksčiai prie euro.

Kaip pasimokyti iš mūsų pačių klaidos? Surasti visus, balsavusius už lito pririšimą, ir nubausti labai griežtai.

Nes neišlipsime iš vargo, kol mūsų elitas nepradės rimtai dirbti.

Kaip prasidėjo suomių inovatyvios technologijos

Kęstas - XPRO2009-07-28 08:42

1970-taisiais ir 1980-taisiais suomių Nokia išvystė Sanomalaitejärjestelmä (pranešimų priemonių sistemą), skaitmeninę, nešiojamą užšifruojančią tekstus, komunikacijos priemonę Suomijos gynybinėms pajėgoms.

Taip rimto valstybės finansavimo dėka prasidėjo inovatyvių technologijų vystymas Suomijoje. Mums reikia iš tokio pavyzdžio mokytis.

Bet kol kas mes darome priešingai. Mes ne stipriname mūsų valstybę. Mes ją išvagiame.

XPRO > Kęstas2009-07-27 18:58

1. Nereikia zyzti, o reikia dirbti.
2. 500 vieta tarp keliasdešimties tūkstančių uniersitetų nėra trečia rūšis. O padalinus vietą iš biudžeto, keli Lietuvos universitetai atsidurtų labai aukštai, turint omenyje, kad pirmo šimtuko univesitetų biudžetai yra virš $1B. Teko pakeliauti po svietą - tikrai turime pakankamai normalių profesorių porai gerų universitetų. Tereikia sutelkti lėšas atsikratant pseudouniversitetų, neleisti beraščiams studijuoti, prijungti prie universitetų mokslo institutus ir keli mūsų universitetai pakils per porą šimtų vietų aukščiau.
2. Kad rašinėti apie technologijas, reikia jas nors kiek išmanyti. Apie pasaulinius susitikimus tamsta neklejotum, jei pabūvotum Suomijoj, Taivane ir kitose nedidelėse šalyse, kur mokslas pirmiausia nukreiptas į nacionalinio aukštųjų technologijų verso plėtrą. Žinoma, didelė dalis struktūrinių fondų lėšų "slėniuose" nueis perniek, kaip ir kitose šalyse, nes pati šių fondų finansavimo schema yra netikus. Tačiau stiprus impulsas mokslui ir technologijoms bus vis tiek suteiktas. (1)

1. ŠMM skatina universitetus jungtis. Komentarai

Gavai krepšį? Trūksta tik lazdos?

Ar jūs, kurie gausite krepšelius, esate pasiruošę jų netekti? Mokytis bus nelengva. Kaip ta žiauri konkurencija su bendramoksliais baigsis, niekas nežino. Blogiausiu atveju jums reiks mokėti įspūdingai didelius procentus skandinavų bankams vien už išsilavinimą.

Kiekvienas lietuviškas universitetas yra trečiarūšis pasaulinėje rinkoje. Ar vis dar galvojate, kad studijos tokiame universitete, yra vertos tokios įspūdingos rizikos?

Tų pačių skandinaviškų bankų apgavystės dėka Baltijos šalys dalyvavo butų ir statybų verslo spekuliacijose. Tai buvo vienintelis augimo variklis. Dabar jis nebeatsigaus.

Nieko kito Kubiliaus vedamos jėgos mums neruošia. Jų slėniai ir kalnai tėra tik naivūs Europos pinigų išsidalinimo būdai. Kažkam teks daug metų praleisti kalėjimuose už tokias apgavystes. Tikras technologijos slėnis - tai idėjų generatorių ir idėjų pirkėjų iš viso pasaulio susitikimo vieta, keičianti visos žmonijos gyvenimą. Lietuva apgavikų pasmerkiama būti supuvusiu užkampiu dešimtmečiams.

Reikia mums tapti tikrais europiečiais. Būtina rimtai mokytis ir dirbti. Jaunimui nėra geresnio kelio, negu pradėti Vakaruose.

Reformatoriai norėjo daugiau paruošti žemos kvalifikacijos vergų užsienio monopolijoms, alinančioms Lietuvą. Todėl puolėsi ramstyti kolegijas.

Jaunimas teisingai vergauti atsisako, siekia aukštesnės kvalifikacijos darbo.

Bus mažiau piniginės paramos per rinkimus.

Bus liūdna mūsų klounams.

Kodėl mes esame Lietuvos valstybės žlugimo liudininkais?

Krizė parodo, kad sekiuritizacija išsklaido atsakomybę, padarydama bet kokius finansines sąveikas pavojingomis. Kai niekas nežino, kas yra atsakingas už ką, patys piniginių operacijų veikėjai nebesupranta, kaip bus paveiktas bet kuris iš jų, jei atsiras dabar nematomų sunkumų. Todėl nebėra pasitikėjimo, be kurio verslas neįmanomas. Fantastiškai dideli procentai, kurių reikalaujama už paskolintas lėšas, bei bendras nenoras skolinti atspindi tą riziką.

" Securities" reiškia " vertybiniai popieriai" . Sekiuritizacija yra išduotų paskolų pavertimas vertybiniais popieriais ir jų sumaišymas rizikos sumažinimui bei pardavimas rinkoje. Kiekvienas tokio vertybinio popieriaus savininkas tampa ir mažos dalies daugelio paskolų savinininku. Kas atsako už ką, tampa nebeaišku. Vieni išduoda paskolas, o kiti, nieko apie jas nesuprasdami - perka galimybę gauti iš to pelną. Tai sudaro salygas gerais laikais greitai išdalinti daug paskolų, bet yra pavojinga, kaip parodė šiandieninis sunkmetis.

Ar galima grąžinti tvarką į rinkas, išsaugant finansinės sistemos judrumą ir kitus privalumus? Galima. Dauguma valstybių bando tai daryti. Išskyrus Lietuvą. Europos Sąjunga finansinius reikalus paliko atskirų valstybių kompetencijai. Mūsų gi valdžia negali panaudoti įstatymų leidybos bei teismų sistemos, kad praskaidrinti rinką.

Išeiviai demonizuojami, bei atskiriami nuo valstybės. Vyksta lenktynės, kas anksčiau: išsivaikščiosime nuo tautos kamieno ar pakeisime vyriausybę?

Kubilius yra gana nemalonus žmogus ir atitinkamai nemalonūs Vyriausybės sprendimai.

Jo pasisakymai patvirtina, kad turime išsirinkę beatodairišką ideologą, kuris griauna Lietuvos ekonomiką ir valstybę tuo metu, kai kitos šalys stiprina valstybės vaidmenį, taip sėkmingai kovodami ne tik su krizės pasekmėmis, bet ir su jos priežastimis.

Nejaugi leisime vieniems rinkimų rezultatams ištrinti Tėvynę nuo žemės paviršiaus?

Išsivaikščiojimas laimi.

Kodel ir vel verslo vadyba populiariausia?

Tie, kurie stojo Lietuvoj, turi neblogai privatizavusius dedes, o dirbti ir nebenori. Todel varo i verslo vadyba ir socialinius mokslus. Tikisi, kad dedes isgelbes.

Beda tik, kad krize tuos dedes paleis ubagais su Kubiliaus pagalba. O ka dirbsit, jei studijavot prastai bei jokiu igudziu negavot?

Kada bus galima rimtai dirbti Lietuvoje?

Kęstas > Cha2009-07-15 18:39

O gal tu pats esi nupirktas monopolijų ir bandai išsaugoti joms naudingą esamą padėtį?

Pripažįsti, kad užsieny gerai dirbantys gerai ir gyvena.

Dar jie gali išmokti šiuolaikinių darbo metodų. Kai iškastiniu kuru ir Rusijos valdymo liekanomis paremtas mūsų verslas galutinai neišlaikys pasaulinės konkurencijos, Lietuvoje bus dirbama taip, kaip ir kitur. Tiems, kurie dabar dirba rimtai kitose šalyse, bus lengviausia prisitaikyti prie naujos tvarkos.

Ar greitai tai bus? Kai pasibaigs ši recesija.

Cha2009-07-15 10:23

Toks tu istorikas jei nieko nesupranti (viską priimi tiessmukiškai) , o Kęstas atrodo turi problemų, nes ir gretimame straipsnyje ir kituose portaluose diena iš dienos siuntinėja tą patį komerntarą. Vadinasi žmogiuks etatą atidirba. Linkiu truputi prablaivėti ir nepakibti ant tiražuojamo "Zakazo".

1. G. Steponavičius: aukštosioms mokykloms draudžiama naudoti turtą ne pagal paskirtį. Komentarai. (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/97318)

Did the worst part of the financial crisis pass? (Ar baigiasi finansinė krizė)

Return to the normalcy (whatever it is) could be considered reassuring. The flip side is also obvious. One of underlying causes of the recession is the angst that the financial system is too dangerous with the risk for everybody lurking in the dark corners. If the top shark Goldman Sachs has a bountiful meal [1], this might not convince all the financial ecosystem, that the danger passed. Possible message could be an opposite one: the old ways and the old danger are still out there.

(Labai tikėtina, kad dar nesibaigė.)

1. http://roomfordebate.blogs.nytimes.com/2009/07/14/goldmans-gain-americas-risk/index.html?hp

Prezidentė: gyvenkime be oligarchizuotų monopolijų

Monopolizavimas yra akivaizdžiai kenksmingas visuomenei. Todėl jį draudžia ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos įstatymai.

Monopolijų egzistavimas Lietuvoje [1] yra grubus tų įstatymų pažeidimas. Jis parodo, kad Prezidento Adamkaus vadovaujamos jėgos struktūros neatliko jų funkcijos.

Kad pono Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybė bei parlamentinė dauguma nesiėmė esminio darbo susidorojimui su krize.

Kad Pirmininko Valinsko vadovaujamas Seimas, įskaitant opoziciją, užmigo prie valstybės vairo.

Kad ponai ir ponios tuose valdymo organuose sunkmečiu gavo iš mūsų neužtarnautas dideles algas.

Gal jau laikas imtis darbo?

1. Inauguracinės kalbos tekstas yra čia:

Grybauskaitė įgijo prezidentės galias (4) (vz.lt, Atnaujinta 07.12 14:46)

Kaip prezidentavo ponas Adamkus?

Aptarsiu trumpai Adamkaus prezidentavimo paskutinį pasisakymą per Lietuvos radiją. Žėrutį JAV vadina kvailių auksu. Toks buvo ir ponas Adamkus - kvailių išrinktas prezidentas.

Visas jo administravimo Amerikoje patyrimas nepadėjo apsaugoti mūsų valdžią, verslą ir kai kuriuos žmones nuo entuziastingo dalyvavimo skolų, statybų ir nekilnojamo turto prekybos burbule, sužlugdžiusiame pasaulinę, ir ypač mūsų, ekonomiką.

Jo užsienio politika buvo siauras ir bukas dipukų politikos tęsinys, atnešęs daug žalos Lietuvai.

Jo palaimintas Lietuvos piliečių pasų atiminėjimas prieštarauja mūsų Konstitucijai ir sveikam protui.

Jo pasirašytas universitetų bei kolegijų naikinimo įstatymas nutrynė kultūringų žmonių darbus Lietuvai, atliktus per šimtmečius.

Neveltui jis pralaimėjo Paksui antrą kadenciją. Yra Tėvynėje žmonių, kurie atskiria žėrutį nuo aukso. Drebėkit atėjūnai.

Kodel Kuodis neteisus, siulydamas privatizuoti universitetus [1]

Klysti, Kuodi. JAV yra daug valstybinių universitetų, kuriuose studijos pigesnės. Todėl vidutiniškai bakalauro laipsnis kainuoja, kiek automobilis. Jeigu būtų tik privatūs universitetai, kaip tu siūlai, tai išeitų daug brangiau. Na o jei Lietuvoje bus brangiau net negu JAV, tai Lietuvos universitetai neišlaikys konkurencijos ir išnyks. Kartu su visa Lietuva.

Greitai bankininkai pasiulys universitetams kraustytis i Menuli, o vietoje universitetu statys banku dangoraizius. Juk reikia kazkur sudeti kompiuterius, kurie padetu valdyti skolu vergais paverstus visus Lietuvos gyventojus.

1. R.Kuodis. Mitai, paradoksai ir realybė: aukštojo mokslo ekonomika

Koks Lietuvos valstybės tikslas?

Istoriosofinis etiudas Jubiliejaus tema (1009–2009) (Andrius Martinkus „Šiaurės Atėnai“) [1] yra gražus įrodymas, kad mūsų užsienio politika yra naivi ir neturinti jokio ryšio su realybe.

Liūdna tik, kad po teiginio, jog tolerancija yra lietuvybės pagrindas, atsiranda pilni netolerancijos užsienio lietuviams ir jų pilietybės problemoms teiginiai. Kaip mes toleruosime kitų civilizacijų žmones, jeigu nekenčiame vieni kitų?

Žvelgiant į ateitį, vargu ar mums vėl teks upių ledu traukti į svetimas valstybes. Greičiausiai, naudosimės šiuolaikinėmis transporto priemonėmis ir pasklisime po pasaulį plačiau.

Turime išmokti gyventi, dirbti bei surasti mūsų tautos tikslus globalizacijos laikais.

1. Istoriosofinis etiudas Jubiliejaus tema (1009–2009)

Ar protinga dirbti šiuolaikinėse Lietuvos politinėse partijose?

Mūsų valdančiųjų elgesys atrodo kvailiausias pasaulyje.

Brazauskinių rankomis jie stimuliavo skolinimosi ir statybų burbulą, remdami tik oligarchus ir užsienio bankus.

Dabar landsberginių rankomis jie galutinai gniuždo Lietuvą, gelbėdami tik tuos pačius oligarchus ir bankininkus nuo to skolinimosi pasekmių. Laukinė nereguliuojama rinka visose gyvenimo srityse yra jų idealas.

Visuomenėje veikia atotrankos dėsnis. Toks Lietuvą krizėje naikinantis nukrypimas į laukinį kapitalizmą atves prie šiuolaikinių partijų žlugimo ir kaimyninės skandinaviškos sistemos, tikros alternatyvos plėšikų kapitalizmui, triumfo Lietuvoje. JAV ta atotranka jau prasidėjo. Pas mus sulauksime daug stipresnės.

Kaip matai, neverta dirbti tokiose partijose, kokias turime dabar.

Lietuvis be paso – ne lietuvis? (Diskusija)

Kęstas Primui [1] 2009.07.04 20:32

Normalūs žmonės ne tik kad neatsisako Lietuvos pilietybės, bet ir nesako tokiems kaip tu, kad gavo kitos šalies pilietybę. Eik geriau pensininkių, pardavinėjančių krapus, gaudyti. Vis lengviau bus. Jūs verti pajuokos ir paniekos, prikūrę tokių kvailų įstatymų. Ekonomiką neva tai stimuliuojate. Net savo bobų stimuliuoti nesugebate.

Primas 2009.07.04 10:09

Aš negirdėjau nei vieno atvejo, kad iš išvykstančių į užsienį lietuvių būtų atimami pasai. Čia kažkieno paleista antis. Bet, jeigu išvykusieji PATYS atsisako Lietuvos pilietybės, tai jau jų sąžinės ir apsisprendimo reikalas. Priesaika Valstybei yra šventa, ir jos sulaužymas prilygintinas išdavystei(tai netaikytina priverstinei ,,priesaikai" sov. armijai).

1. Lietuvis be paso – ne lietuvis?

Geopolitinė realybė ir pasų atiminėjimas

Geopolitinė realybė yra labai paprasta: mažas būrelis lietuvių stovi prieš ordas iš Rytų ir naikina vienas kitą, atiminėdami pilietybę.

Atimkite pasus. Po to klauskite pasidalinti patirtimi [1].

O gal pirmiausia reikia mandagumo?

1. V. Adamkus: Lietuva neišnaudoja pasaulio lietuvių žinių