Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Kur mūsų priešiškumo lenkams šaknys?

Antanas Smetona ir Sofija Smetonienė. Archyvo nuotr.

Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene (pagal mergautinę pavardę Chodakauskaite), kilusia iš lenkų bajorų šeimos. Panelė Chodakauskaitė anksti suprato, kad nei turtais, nei išsilavinimu jai nedaug pasiekti Lenkijoje, todėl ištekėjo už neturtingo, išsilavinusio, jauno lietuvių tautos išsivadavimo veikėjo Antano Smetonos ir parėmė jo politinę veiklą, išlaikydama šeimą iš jos dvaro pajamų [1]. Jos, jos vyro ir saujelės kitų garbės siekiančių jėgomis Lietuva atsispyrė nuo bendros valstybės su Lenkija sudarymo. Sofija pasiekė, ko norėjo: tapo Prezidento žmona.

Bet, kur lietuviai su lenkais pešasi, rusai laimi. Sofija numirė emigracijoje.

1. S.Smetonienė: neįmintos pirmosios ponios mįslės (91)


2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Didžiausias pavojus lietuvių tautai

B. Gruževskis nurodo, kad krizės metu nedarbas Lietuvoje per metus išaugo du kartus [1]. Todėl visas taupymas ir mokesčių didinimas nuėjo veltui, nes reikėjo daugiau mokėti pašalpų išaugusiai varguolių armijai. Svarbiau, prarandame išsilavinusius, jauniausius, energingiausius, patyrusius, darbščiausius kadrus. Krizei pasibaigus, jie į tas pačiais darbo vietas nebegrįžta, daugiausia emigruoja.

Vokietija bei Austrija supranta tokio mūsų svarbiausio turto švaistymo žalą. Jie turi visą eilę gerai dirbančių priemonių apsaugoti darbo jėgą nuo krizės pasekmių, kartu išlaikydami potencialą darbo kokybe konkuruoti su Kinija ir kitais šiandieninės ekonomikos monstrais. Jei mes skubiai nesukursime panašias galimybes Lietuvoje, ne tik mūsų galimybės konkuruoti katastrofiškai trauksis, bet kiekvienos eilinės krizės metu tauta vis mažės, ko galų gale visai ištirps.

Susikaupkime. Nebeliko daugiau laiko žaisti valstybę.



1. B.Gruževskis: Lietuvoje net alaus už pusę europinės kainos neišgersi Estijoje ir Latvijoje atlyginimai auga greičiau  (268)

Nepatikima ministrė?

Naujai mūsų išrinkta į valdžią ministrė A.Pabedinkienė sako [1], kad žmonės išgyvena iš minimumo, nes gauna nelegalias pajamas. Skurdžių Lietuvoje yra dauguma [2]. Ir visi tie skurdžiai yra vagys ponios ministrės nuomone. Lyg tai nepasiturintys negalėtų gyventi tik iš daržo ar maitintis vienomis bulvėmis..

Jei ministrė sako, kad dauguma lietuvių yra vagys, tai ir pati ji yra bent jau linkusi vagiliauti. Tokią išvadą padaryti verčia gyvenimo patyrimas.

Reikia tvarkos. Jei kas žinote ką nors apie šios ministrės praeitį, galite palikti žinutę komentarų skyriuje, surinkę Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika


1. A.Pabedinskienė: žmonės gauna pašalpas, o važinėja džipais ragina žmones netylėti dėl „vokelių“ ir šešėlio  (929) 
2. Lietuvos vidutinis atlyginimas keturis kartus mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, tuo tarpu  BVP vienam gyventojui yra mažesnis tik dvigubai. Kainos Lietuvoje ir turtingiausioje ES dalyje sutampa, tik maistas trečdaliu pigesnis.

2013 m. sausio 15 d., antradienis

Prezidentės valdininkų mintys [1]

Mums neužtenka darbo biržų aktyvumo. Jos turi paimti už rankų jaunus žmones ir vesti juos nuo studijų vietų į darbo vietas. Dar geriau, paimti už rankų ir jaunimą, ir darbdavius,  ir prezidentę Dalią Grybauskaitę ir visus vesti į Lietuvos slėnius. Ten išsklaidyti rūką ir mostelėti stebuklingomis lazdelėmis. Tai taps mūsų inovacijų slėniais.

Atlyginimai bus europietiški. Gamybos rezultatų kainos bus kiniškos stebuklingo mokslo dėka. Niekas daugiau neemigruos. Rusai pabėgs iš Maskvos, o lenkai - iš Seinų. Jėga.

O ką daryti, jei kas nors iš šių piliečių nenorės eiti? Atnešti, kaip Garliavos mergaitę, kojomis į priekį. Turime tiek pinigų valdininkams pasamdyti, kad nešioti mergaites prieš jų valią mums yra grynas juokas.


1.N.Udrėnas: pažanga mažinant jaunimo nedarbą - nepakankama, reikia didesnio politinio dėmesio 

2013 m. sausio 14 d., pirmadienis

Mes nemokame renovuoti namus, kad tai verta būtų daryti


_Europos audito rūmai patikrino 24 Lietuvoje, Čekijoje ir Italijoje vykdomus projektus. Šios šalys 2007-2013 metų laikotarpiu gavo didžiausią ES finansavimą energijos taupymo projektams.
ES valstybių narių vyriausybės gautas lėšas naudojo pastatų renovacijai, bet paaiškėjo, kad išlaidos atsipirks vidutiniškai tik po 50 metų. Europos audito rūmai teigia, kad toks laikotarpis yra per ilgas. Kai kuriais atvejais išlaidos bus atgautos tik po 150 metų [1]._

Estai gyvena toliau į šiaurę  kur yra šalčiau. Jie senus namus renovuodami paprastai apšiltina tik šonines sienas be langų, manydami, kad fasadus apšiltinti neapsimoka, nes ir išlaidų, ir broko sudėtingose konfigūracijose daugiau.

Mums, turto savininkams, nereika siūlomos lietuviškos renovacijos. Kaip jos atsikratyti, kai Butkevičiaus vyriausybė pradės sekti patiklesniems pasakas apie nemokamą renovaciją? Juk pinigus, išleistus Butkevičiaus mafijoziams iš statybinių verslų paremti, teks atidavinėti mums, kai net jau tų namų nebebus...


Jeigu kas nors žino informaciją, iš kurios susidaro geresnis vaizdas, maloniai prašome palikti komentarą mano bloge, kuris randamas Google surinkus žodžius: mokslas-studijos-ekonomika. Pirmasis stengsiuos paneigti Europos audito rūmų duomenis ir paremti renovacijos idėją, jei tik tai įmanoma. Dabar atrodo, kad - ne.

1. ES auditoriai kritikuoja energijos taupymo projektus, taip pat ir Lietuvoje (13)

2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Ar jau buvo Uždarymas Lietuvoje?



Tai XVII amžiaus Venecija.Iš Dožų rūmų išeina valdantieji oligarchai (Dailininkas: Leandro Bassano).

Kokie mes norime būti? Kaip auganti ir klestinti Venecija iki La Serrata (Uždarymo) 1315 metais, kai visi turėjo šansų dalyvauti versle, praturtėti ir tapti aukštuomene, ar stagnuojanti Venecija po La Serrata, kai aukštuomenė užsibarikadavo nuo konkurencijos, nes tos aukštuomenės sąrašai tapo uždari,o pelningiausias verslas tapo prieinamas tik tai aukštuomenei?

Mūsų laikais tik elitinis išsilavinimas gali atverti kelią į elitą. Tai, kad geri universitetai Lietuvoje tampa prieinami tik su brangiais korepetitoriais ir turint dar daugiau pinigų, jei reiks buto lygio kainą sumokėti už mokslą, paverčia Lietuvą panašesne į Veneciją po Uždarymo. Ir ką gi, stagnacija tęsiasi, kaip ir senais gerais laikais.

Kiekvienas pats gali nutarti, ko tikėtis iš tokios Lietuvos mūsų vaikams ir ką daryti.

Kaip jaučiasi specialistai Lietuvoje?


Du dalykai svarbūs kiekvienam specialistui: atlygis ir galimybė vystyti savo sugebėjimus. Aišku, kad kūmų krašte daugumai specialistų, kurie neturi ryšių o turi tik išsilavinimą bei sugebėjimą gerai dirbti, galimybės kilti karjeros laiptais yra ribotos. Juk tik kūmai ir kyla. O kokia padėtis su darbo apmokėjimu specialistams?

_Lietuvoje „Grafton Recruitment“ 2011 m. atliktos apklausos duomenimis, 3–5 metų patirtį turintis chemijos inžinierius ar biotechnologas tikėtųsi 4–5 tūkst. litų siekiančio atlyginimo... Chemijos inžinierius, turintis 3–5 metų patirtį, Airijoje dėl proporcinės mokesčių sistemos kaip didesnes pajamas gaunantis asmuo sumokės daug daugiau mokesčių nei Lietuvoje, tačiau jo metinis atlyginimas bus daugiau nei trigubai didesnis [1]._

O jeigu pabandytume formalizuoti atlyginimų sistemą bei karjeros  darymo reikalavimus, kap tai daroma daugely Vakarų šalių?



1. Kiek kainuoja specialistas?


2013 m. sausio 12 d., šeštadienis

Į ką investuosime mūsų mokesčių liekanas?

Noah Smith rašo, kad Japonijos valdančioji partija, sugrįžusi į valdžią, elgiasi taip, kad man primena, ką daro mūsų socdemai [1]. Prisidengdami stimulo Japonijos ekonomikai būtinumu, kad išvesti ją iš pinigų nuvertėjimo (defliacijos), Japonijos valdantieji vėl dalina pinigus statybas valdančioms mafijos grupuotėms, kurių reikia, kad prasimušti į valdžią sekančiuose rinkimuose. Labai panašu į amžiną atilsį Brazausko veiklą, tiesiant nelabai reikalingus kelius, statant pernelyg brangią dujomis varomą Elektrėnų elektros generavimo sistemą,  Valdovų rūmus ir kitą menkavertę infrastruktūrą.

Man, kaip Keynes pasekėjui, turėtų patikti toks stimuliavimas. Aišku, jis geriau, negu Kubiliaus atliktas mūsų ekonomikos smaugimo seansas. 

Deja, negalima užmerkti akis prieš šiandieninius minusus. Manau, kad statybų mafijos grupuočių sustiprėjimas ir pakartotinas susiliejimas su socdemais yra pagrindinis pavojus šiandien Lietuvos valstybės atstatymo darbe. Mums reikia stiprinti mūsų verslus ir žmones, o ne be didesnės naudos lieti betoną bei asfaltą. Specialistų trūksta, jie nebeužsimanytų sugrįžti tik todėl, kad išliejame daugiau betono ten, kur jis mažai kam reikalingas. Nebent tai yra mažai naudingų statybų specialistai.

1.  Noah Smith points out that Shinzo Abe is probably doing it for disreputable reasons.

2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Nepotism and hospitality

There is a new idea about nepotism. Now it is supposed to be good [1]. Reasoning is simple. Empathy is thought to be a physiological reaction, since the metabolism in limbic system is activated. So empathy has to be a simple biochemical process, kind of like slime secretion. When one deals with somebody from their own with a long emotional attachment, one  feels such  an empathy, she secretes so much slime, since she is so excited... That produces a feeling of the real empathy. No emotional attachment leads to no real empathy and no proper social interaction. Really?

Hospitality is often directed to complete strangers with extreme generosity. This social fact does not fit the nepotism is always natural and good idea.

1. January 5, 2013 The Myth of Universal Love

Švietimas Lietuvoje yra žemokos kokybės

_Universitetų reitinguose joks mūsų šalies universitetas nepatenka net tarp 400 geriausių Europos aukštųjų mokyklų, tai gerai žinoma rimčiau studijų kokybe besidomintiems abiturientams. Dėl to nemažai jaunuolių vyksta mokytis į geresnius universitetus turinčias šalis: Daniją, Olandiją, JK [1]._

Nemanau, kad tik dėl to jaunimas išvažiuoja. Darbo vietų trūkumas bei pasakiškai žemi atlyginimai taip pat turi reikšmės, nusprendžiant, kur studijuoti.

Štai šiandienos naujiena: Šiaulių darbdaviams katastrofiškai trūksta darbingų žmonių, sutinkančių dirbti už katastrofiškai mažus atlyginimus.

1. M.Jurgelis. Emigracijos mastai ir toliau išliks dideli  

2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

Tikrai įsivedėme kvailą įstatymą

Kol lietuvių tautos naikinimas, paremtas pilietybės atiminėjimu, netaps tokiu pavojingu, jog kiekvienas tokį kvailą įstatymą paremęs politikas pralaimės rinkimus, tol tautos naikinimas tęsis. Turime efektyviau panaudoti užsienio lietuvių bendruomenes šiam darbui su rinkėjais.

2013 m. sausio 8 d., antradienis

Už 631 dolerį nuskristi iš Niujorko į Vilnių ir atgal?

Kayak.com  yra internetinis puslapis, kuris gali vaizdžiai ir greitai parodyti, kur jūs galėtumėte nuskristi, kada ir už kiek. Šio puslapio galimybes demonstruoja skrydžio iš Niujorko į Vilnių ir atgal į Niujorką, naudojant Finnair paslaugas, pavyzdys:


Finnair
JFK
5:45p
VNO
5:35p
16h 50m
1 stop (HEL)
VNO
11:45a
JFK
3:55p
11h 10m
1 stop (HEL)
Economy

Flybe operates flight 2133, 2132
Bet nepatarčiau pirkti, nepalyginus su Hotwire kainomis. 

Kas yra elitas?

V.Savukynas mano, kad Lietuvos elitas yra Punsko ūkininkai, nes jie siekia išlaikyti ir perduoti vaikams jų žemę bei lietuviškumą. Nejaugi?

Visa universitetų sistema turi būti skirta elito atrinkimui ir auklėjimui. Tikrasis elito atstovas gali ir turi paveikti visos tautos likimą.

2013 m. sausio 7 d., pirmadienis

Suncoal kompanijos metodas gaminti anglį iš žolės


Kad pašalinti iš žolės pagrindinį vandenį, reikia 200 Celsijaus laipsnių temperatūros bei dvidešimt kartų didesnio slėgio, negu oro slėgis jūros lygyje [1,2]. Likutis po tokio apdorojimo turi didelę dalį žolės anglies kiekio. Papildomas presavimas ir kaitinimas paverčia tas žolės liekanas anglies granulėmis. Iš 200 kg žolės galima gauti 60-70 kg anglies granulių. 10-15 procentų tose granulėse sukaupiamos energijos išeikvojama aprūpinti šią, taip vadinamą, žolės karbonizaciją energija. 

Kadangi technologija yra jauna, tai jai reikalingi mechanizmai yra brangūs. Anglis gaunasi žymiai brangesnė, negu susidariusi gamtoje per milijonus metų. Iškastinio kuro apmokestinimas reikšmingai padidintų poreikį žolės karbonizacijos technologijai ir, naudojimui plečiantis, žymiai sumažintų jos produkcijos kainą. 

Skaičiuojama, kad Vokietijoje galima pagaminti per metus keturis milijonus tonų anglies iš augalinių atliekų. 

1. Kreativboom in der Ökobranche: Von Biokohle bis Drachen-Power SPIEGEL ONLINE - Wirtschaft - 26.04.2012
2. http://www.suncoal.de/en/technology/material-balance-and-energy-efficiency


Kuo mes panašūs į graikus?


Ir Lietuvoje, kaip Graikijoje [1], svarbiausia bėda yra mažas elitinis verslo žmonių sluoksnis, kuris puikiai gyvena Lietuvos valstybės sąskaita, vadindami save verslininkais. Tokie verslininkai kabutėse duoda kyšius politikams arba yra tų politikų giminės (pvz., Kairio motina, Degutienės sūnus ir vyras). To dėka vadinamieji verslininkai gauna riebius valstybės užsakymus (pvz., Kairio motinos verslo istorija), nelegalias privilegijas (kaip Degutienės sūnus bei vyras) arba mokesčių privilegijas (pvz., Maksimos pasinaudojimas invalidams skirtomis privilegijomis, progresyvinių mokesčių nebuvimas). Pseudoverslininkai valdo daugelį šalies masinės informacijos priemonių, taip pasiekdami, kad žmonės yra priversti tylėti apie žalingą tokio pseudoverslo veiklą (pvz. Snoro banko santykiai su Lietuvos rytu).

1. Greece’s Rotten Oligarchy




2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Sutinku šaltą panieką ir pasityčiojimus


  • Parašiau neseniai Lietuvos Ministro Pirmininko Tarnybos atstovui Mindaugui Lekešiui apie tyčiojimąsi iš gamtos turtų Lietuvoje. Tarnyba šaltai ir lakoniškai pasityčiojo iš manęs. Štai mano laiškas:

    Mindaugui Lekešiui‏

12/08/12
To mptarnyba@lrv.lt
Gerbiamoji / gerbiamasis,

Mokesčiai, kuriais Seimas apkrauna Lietuvoje iškastinio kuro naudojimą yra aiškiai pernelyg maži. Tai veda prie tyčiojimosi iš gamtos ir žmonių darbo. Štai pavyzdys. Marijampolietis ūkininkas Mindaugas Lekešius kūrena namo apšildymo sistemą avižomis. Labai patogu. Jos pačios nubyra į ugnį, kiek reikia. Nebūtina kurą padavinėti [1].
Kur gauna avižų? Užsiaugina su baltarusiškais traktoriais. Reiškia, kuras tiems traktoriams yra pernelyg pigus, jei jam tas apsimoka.
O pasaulio sostinė Niujorkas ką tik žiauriai nukentėjo nuo globalaus atšilimo, kurie sukėlė to iškastinio variklių kuro deginimas. Laikas sutvarkyti iškastinio kuro kainas.

Pagarbiai,

Kęstas Brumas

1. Tradicinio ūkio patrauklumas - nestandartinis šeimininkavimas

Štai mano gautas atsakymas iš Lietuvos 
Ministro Pirmininko Tarnybos:



To brumas@live.com
Gerb. Kęstai Brumai,
Ministro Pirmininko tarnyba gavo Jūsų elektroninį laišką. Dėkojame už Jūsų rūpestį gamta ir pareikštą nuomonę.

Komunikacijos departamento
Piliečių ir atviros Vyriausybės skyrius

2013 m. sausio 5 d., šeštadienis

Kuo yra geras prezidentas, gyvenantis iš 800 dolerių per mėnesį?

Rodo mums kelią, kaip gyventi, minimaliai naikinant gamtos resursus ir nepažeidžiant socialinį teisingumą šalyje. Toks prezidentas dirba Urugvajuje [1]. Tokio reikėtų ir mums. Kam Lietuvai tos išsipuošusios lėlės... Urugvajiečių yra kiek daugiau, negu trys milijonai, o mūsų yra kiek mažiau.


1. An Austere Life as Uruguay’s President

2013 m. sausio 3 d., ketvirtadienis

Užuojauta kaimynams vilniečiams žiemą

Tikrai užuojauta jums. Jei anglai sužinodavo apie mirtis nuo smogo daugiausia iš katastrofiškai išaugusio karstų skaičiaus, tai mažų bei didelių autokratų valdomi vilniečiai niekada nesužino, kad jie pradeda išmirti masiškai Vilniuje ir aplink Vilnių. O dar priedo jūs neturite kur pabėgti, kai prasideda eilinė oro sluoksnių inversija su neeilinėmis pasekmėmis. Čia veikia garsusis išorinių grėsmių valdymas, kuriuo taip didžiuojasi mūsų vyriškiai. Paradoksas, mažosios suodžių dalelės iš transporto dūmų (apie vieną mikrometrą diametras) yra labiausiai nesveikos širdžiai, kuri yra silpniausias mūsų gimtinės vyrų organas. 

Viskas, kas čia parašyta yra faktai, kuriuos išsilavinusiems būtina žinoti. Negalima užmerkti akis prieš faktus, jie egzistuoja realiai. Jie nemalonūs. Bet gyvenimas nėra teisingas ir nėra sudarytas iš vienų malonumų. Negalima ištisai kepti lauke vištieną ir ją valgyti. Beje, šnekam apie orą.

2013 m. sausio 2 d., trečiadienis

Those selfish Lithuanians do not want to die

There is a sharp contrast between the behavior of two Baltic nations with  close languages. In Latvia, where the government laid off a third of its civil servants, cut wages for the rest and significantly reduced support for hospitals, people mostly accepted the cruel treatment. Prime Minister Valdis Dombrovskis, who lorded over the austerity, was re-elected, not thrown out of office, as many of his counterparts elsewhere have been. At the same time, private businesses followed the government in cutting wages, which made the country’s labor force more competitive by reducing the prices of its goods. This is the function of this sacrifice: to make the exported goods inexpensive for others. Nothing good came out of it for Latvia's people.

As a result, since 2008, Latvia has lost more than 5 percent of its population, mostly young people, to emigration. The recent moving out peaked in 2010, when 42,263 people left for abroad, a big number in a country of just two million now, according to Mihails Hazans, a professor at the University of Latvia.

Economic gains have still left 30.9 percent of Latvia’s population “severely materially deprived,” according to 2011 data released in December by Eurostat, the European Union’s statistics agency, second only to Bulgaria. Unemployment has decreased from more than 20 percent in early 2010, but was still 14.2 percent in the third quarter of 2012, according to Eurostat, and closer to 17 percent if “discouraged workers” are included [1]. The Latvians completely and without any fight disassembled everything that kept them standing together as a nation. 


 The data are from Paul Krugman [2]. 

The governing clique led by Valdis Dombrovskis sacrificed the Latvians for sake of the population in the countries, who receive the cheap Latvian export. Those importing Latvian goods got cheaper prices cushioning the impact of the Big Recession there. The Latvians are ready to die out disappearing as a nation through the material deprivation and emigration. They forgive Mr. Dombrovskis though. Those pesky Lithuanians threw the Lithuanian counterpart of Mr. Dombrovskis, another austerity hawk, Mr. Andrius Kubilius,  out of the office in the same time. The Lithuanians want to fix their economy for themselves and live.  No wonder the people keeping the status quo in todays economical and political system think that the Lithuanians are just selfish. (Disclosure: the author of this comment is a Lithuanian who invested a lot of time into defeating Mr. Kubilius.)

1. Latvia Accepts Austerity, and Its Pain EasesBy ANDREW HIGGINS
2. Latvia, Once Again. BY PAUL KRUGMAN

2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

A gifted emigrant helps the humanity and her own country [1]


During World War II, Levi-Montalcini conducted experiments from a home laboratory, studying the growth of nerve fibers in chicken embryos which laid the groundwork for much of her later research. (She describes this experience decades later in the 1995 science documentary Death by Design/The Life and Times of Life and Times,[7] which also features her identical twin sister Paola, who had entered a decades-long career in the arts.) Her first genetics laboratory was in her bedroom at her home. In 1943, her family fled south toFlorence, and she set up a laboratory there also. Her family returned to Turin in 1945.

In September 1946, Levi-Montalcini accepted an invitation to Washington University in St. Louis, under the supervision of Professor Viktor Hamburger. Although the initial invitation was for one semester, she stayed for thirty years. It was there that she did her most important work: isolating the nerve growth factor (NGF) from observations of certain cancerous tissues that cause extremely rapid growth of nerve cells in 1952. She was made a Full Professor in 1958, and in 1962, established a research unit in Rome, dividing the rest of her time between there and St. Louis.
From 1961 to 1969 she directed the Research Center of Neurobiology of the CNR (Rome), and from 1969 to 1978 the Laboratory of Cellular Biology.
Rita Levi-Montalcini founded the European Brain Research Institute, covering the appointment of president. Her role in this institute was at the center of some criticism from some parts of the scientific community in 2010.[8]
Controversies were raised about the collaboration of Prof. Montalcini with the Italian Pharmaceutical Factory Fidia. Since 1975 the scientist promoted the drug Cronassial produced by Fidia from bovine brain. The drug turned out some years later to be able to cause a severe neurological syndrome (Guillain-Barré syndrome). For this reason Germany banned Cronassial in 1983, followed by other countries. Italy prohibited the drug only in 1993.[9][10][11] In light of this episode serious criticism was levied at Levi-Montalcini.[12]

1.ObituaryRita Levi-Montalcini proved that you can exude bella figura from every pore and still win the world’s highest intellectual honour

Kodėl studijų krepšelio atsisakymas yra teisingas žingsnis?

Vis dar neatsikratėme pasakų apie stebuklingą rinkos ranką universitetuose. Štai ekonomistas Nerijus Mačiulis pakilo į kovą:

_Naujos Vyriausybės ketinimas atsisakyti studijų krepšelio yra žingsnis atgal. Studijų krepšelis užtikrina didžiausią konkurenciją aukštojo mokslo sistemoje, studentai turi galimybę pasirinkti tas studijų programas, kurios, jų nuomone, suteiks jiems daugiausia gebėjimų ir kompetencijų. Tuo pačiu metu universitetai turi prievolę ir jaučia pareigą konkuruoti dėl geriausių studentų, kurie turi tuos studijų krepšelius._

Deja, tai netiesa. Studijų organizavimas kolkas sunkiai pasiduoda efektyvumo didinimui technologijų vystymosi dėka ir todėl yra brangus, palyginus su daugumos kitų poreikių patenkinimu. Kadangi vis dar Lietuvos ekonomika konkuruoja pigesnės darbo jėgos kaina (todėl mūsų eksportas taip auga visuotinės krizės laikais, nes žmonės užsieny ieško įsigyti ko nors pigesnio), tai daugumai Lietuvos gyventojų yra per brangu prisiimti riziką ir mokėti už studijų užbaigimą tikrą kainą tose specialybėse, kurios mums labiau reikalingos, bet jų studijų organizavimas brangiau kainuoja, pavyzdžiui, inžinierinėse specialybėse. Todėl gimtinėje toks masinis potvynis socialinių mokslų specialistų, kuriuos yra pigiau paruošti [1]. Lietuviai supranta, kad universitetinis išsilavinimas individui yra vertybė bet kokiu atveju. Bet Lietuvai tokio socialinių mokslų specialistų kiekio nebereikia. Rinka tėviškės universitetuose nebedirba, nes lietuviai studentai nesirenka specialybių, kurios suteiks jiems daugiausia sugebėjimų ir kompetencijų, nes tai yra pernelyg brangu mūsų daugumai.

1. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis 2012 metais populiariausios buvo socialinių mokslų srities specialybės – jų populiarumas siekė net 47 proc., tuo tarpu technologinių mokslų populiarumas buvo tik 13 proc.

2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis

Kaip krenta kristalinio silicio saulės elementų kaina, išreikšta doleriais per vieno vato galingumą



Kaip ir visa elektronika, saulės elementai sparčiai pinga (žr. grafiką). O branduolinė energija turi politinę patikimumo problemą. Todėl atsiranda vis nauji saugos reikalavimai. Tų reikalavimų patenkinimas yra brangus. Todėl branduolinė energija tolygiai brangsta. Suomiai yra pašiurpę nuo staigaus jų vystomos branduolinės energetikos brangimo pastaraisiais metais. Kai kurie korumpuoti ar nesusigaudantys politikai traukia mus į branduolinės energetikos balą.

2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Kodėl airiai gali pereiti prie taupančios ekonomikos, o mes, lietuviai,negalime?

Kovodami su finansinės krizės pasekmėmis, airiai įveda anglies mokestį. Pabrangsta automobiliai, degalai, nerūšiuotos šiukšlės yra sveriamos ir brangiai kainuoja. Gaunama nemažai pinigų valstybės deficitui padengti. Vėjo ir kita gamtą sauganti energetika klesti. Airiai su užsidegimu rūšiuoja šiukšles [1].

Be abejo, reikia drąsos, norint įsivesti anglies mokestį. Pradžioje emigracija iš Lietuvos gal net dar padidėtų. Bet kada nors būtina pradėti gyventi šiuolaikiškai. Kai toks mokestis įvedamas, atsiranda perspektyva mūsų ekonomikai. Emigracija tokiu atveju tampa minimali, nes mums galų gale yra ko tikėtis.


1. Carbon Taxes Make Ireland Even GreenerBy ELISABETH ROSENTHAL

Vyriausybės vadovas kritikuoja universitetinių krepšelių sistemą

„Nenormalu, kada mes kalbame apie savo šalį kaip apie išvystytą žemės ūkio sektorių, bet kiekvienais metais į Aleksandro Stulginskio universitetą įstoja mažiau su valstybės finansuojamais studentų krepšeliais. Mes giriamės, kad esame krepšinio šalis, bet šiais metais su valstybės finansuojamais krepšeliais į šitą specialybę įstojo tik vienas. Mes skelbiame, kad kiti metai yra sveikatingumo metai, esame priėmę įvairiausius įstatymus Seime, kaip padėti žmonėms su negalia, tai į šitas specialybes šiais metais neįstojo nė vienas studentas su valstybės finansuojamais krepšeliais."

Svarbiausia problema A. Butkevičius laiko inžinierių trūkumą šalyje.

Baigiasi Kubiliaus - Steponavičiaus svajonių laikotarpis. Galų gale grįžtame prie realaus gyvenimo.

2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

What computers can do and how?

The answer is: still not much, but significantly more than earlier.

_If you follow these things, you know that the field of artificial intelligence has for decades been a frustrating underachiever, as it proved incredibly hard for computers to do things every human being finds easy, like understanding ordinary speech or recognizing different objects in a picture.

Lately, however, the barriers seem to have fallen — not because we’ve learned to replicate human understanding, but because computers can now yield seemingly intelligent results by searching for patterns in huge databases.

True, speech recognition is still imperfect; according to the software, one irate caller informed me that I was “fall issue yet.” But it’s vastly better than it was just a few years ago, and has already become a seriously useful tool. Object recognition is a bit further behind: it’s still a source of excitement that a computer network fed images from YouTube spontaneously learned to identify cats. But it’s not a large step from there to a host of economically important applications[1]._
We are going to see soon what those implications are.
1. PAUL KRUGMAN. Is Growth Over?

Kur einame?

_Kai prieš akis stovi strateginiai darbai dėl Lietuvos energetikos ateities, kuri nusako būsimą šalies kryptį [1]..._

Apsaugok, Viešpatie, mus nuo jūsų strateginių darbų. Strateginiai vagys jūs esate. Šalis turi tik vieną kryptį: užsibrėžti stambius strateginius tikslus ir, jais prisidengus, išvogti stambius pinigus.

1. R.Bogdanas. Premjeras Paviršėlis norėtų drungno vandens (344)

Ar apsimokės pardavinėti prisiminimus emigrantams [1]?


Daug gero šioje verslo idėjoje. Panaudojama žmonių nostalgija. Gaminami originalūs gaminiai bei išnaudojami liaudies menininkų gabumai. Nemokamai aprašomas verslas spaudoje. 

Yra ir trūkumai. Žmonių kantrybė baigia išsekti, nes mes visi gana prastai tvarkomės gimtinėje, palyginus su tuo, kaip kiti žmonės tvarkosi jų šalyse. Vis mažiau emigrantų perka namus ir butus Lietuvoje. Mažiau siunčia giminėms pinigus. Mažiau atvažiuoja šventas Kalėdas praleisti. Toks nusivylimas nostalgijai nepadeda. O nykstant nostalgijai, ši rinka mažėja.



1. Verslo idėja: internetu pardavinėjami prisiminimai apie Lietuvą

2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Kiek Lietuvoje kainuoja pigiausias aukštasis išsilavinimas?

_Paskaičiuokime: pavyzdžiui, Vilniaus universitete ekonomikos bakalauras valstybės nefinansuojamoje vietoje atsieis 18 tūkst. litų, anglų filologijos – 25,5 tūkst. litų, sociologijos – 15,5 tūkst. litų [1]._

1.XII.22 Jaunimo nedarbas: kai į darbo vietą pretenduoja 300 kandidatų

2012 m. gruodžio 25 d., antradienis

Dvidešimt pirmojo amžiaus verslo apibrėžimas

Duoti tikro, tobulėjimą užtikrinančio, darbo, realiems žmonėms su visais jų trūkumais - toks turėtų būti tikrasis verslas, kadangi jis greičiausiai auga, sukuria kaina ir kokybe konkurencingus rezultatus, nes geriausiai patenkina vartotojus.

Tik toks verslas užtikrina stabiliausią ir todėl didžiausią pelną verslininkui bei ilgalaikį verslo gyvybingumą.