Seniai žinomas mano spėjimas, kad Snoro nacionalizavimas yra politiškai naudingas tik tariamiems kovotojams su rusais ir tik todėl buvo organizuotas (galima pasižiūrėti Google paieškoje mano puslapį: mokslas-studijos-ekonomika). Neturiu giminių, susijusių su Snoru. Neturiu jokių ten įšaldytų pinigų. Neturiu ir verslo ryšių su rusais. Kodėl tas Snoras man rūpi? Kodėl jis turi rūpėti kiekvienam lietuviui?
Nes nuo šios istorijos pabaigos žymiai priklauso lietuviško verslo padėtis pasaulyje. Aišku, mes galime ir turime dirbti visur, įskaitant Afriką. Bet Afrika toli. Prancūzų kalba mums sunkesnė. Tvarka ten, žmonių ryšiai ten, mums sunkiau suprantami. O Rusija yra gera tarpinė aikštelė daugeliui mūsų verslų, einančių į pasaulį. Geriausias būdas veikti svetimam krašte - bendradarbiavimas su vietiniais verslininkais. Kaip rusų verslininkai gali bendradarbiauti su mumis, jei pasirodo, kad vieną iš jų, Snoro savininką Antonovą, mūsų valdžia žlugdo trumparegės pasenusios politikos vardan, ypač jei tampa aišku, kad jokio kito pagrindo tam žlugdymui nėra? Visi bankai, dalyvaujantys nekilnojamo turto aferoje, yra finansinės piramidės, kurios nesugriūva tik trumpalaikės mokesčių mokėtojų paramos dėka. Valstybių resursai tam palaikymui baigiasi. Žlugimas yra neišvengiamas. Kodėl mes skubiai nenacionalizuojame kitų stambiųjų bankų filialus, kad sumažintume suirutės poveikį?
Kreipiuosi į mūsų žvalgybos, bankininkystės, teisėsaugos bei žurnalistikos žinovus. Reabilituokime Lietuvą verslo akyse. Išsiaiškinkime, kas kaltas Snoro istorijoje ir nubauskime kaltuosius, kas jie bebūtų. Laikas traukti Lietuvos ūkį iš gilios balos, kurioje jis prašvinksta.
2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis
2011 m. gruodžio 2 d., penktadienis
Kainos klausimas Kubiliui
Elektros energijos gavyba, pasinaudojant Saulės energija,pradėjo pigti pagal Moore's dėsnį. Ar tikrai Visagino atominės energijos kaina išliks konkurencinga? Kodėl neskelbiate, kokiose ribose gali svyruoti kaina?
2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Lietuva tampa lietuviškai kalbančių teisininkų kraštu.
Vidutiniškai kas mėnesį emigravimą į užsienį deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Nesukūrę tinkamos šaliai ekonomikos, šio srauto nesustabdysim. Mes, verslininkai, sunkiai galime ką nors rimtesnio kurti, nes trūksta jaunų išsilavinusių kadrų.
Jaunimas teisingai siekia aukštojo išsilavinimo, be kurio sunku normaliai išgyventi informacinėje visuomenėje. Bet tas išsilavinimas brangus. Pigiausias yra teisininkams. Todėl tiek daug tampa teisininkais.
Reikia pasirinkti, kad valstybė šimtu procentų finansuotų universitetus, jei mes tikrai norime tapti aukštų technologijų bei ekologinės žemdirbystės šalimi.
Jaunimas teisingai siekia aukštojo išsilavinimo, be kurio sunku normaliai išgyventi informacinėje visuomenėje. Bet tas išsilavinimas brangus. Pigiausias yra teisininkams. Todėl tiek daug tampa teisininkais.
Reikia pasirinkti, kad valstybė šimtu procentų finansuotų universitetus, jei mes tikrai norime tapti aukštų technologijų bei ekologinės žemdirbystės šalimi.
2011 m. lapkričio 29 d., antradienis
Lenkai žymiai geriau tvarkysis Vilniuje, kai mes dauguma emigruosime
_Tuo metu R. Vaitkus užsimena, kad [Vilniaus] universitetą pavertus viešąja įstaiga bus atvertos durys šv. Jonų bažnyčios atidavimui į Bažnyčios rankas. „Matome tokį pavojų, nes vykdant sutartį su Šventuoju Sostu ir žinant Lietuvos katalikų bažnyčios norą susigrąžinti visus religinius pastatus, neoficialiai išsakytas noras ir dėl šv. Jonų bažnyčios“, – sakė prorektorius.
Pasak jo, tokių dalykų nebūtų galima padaryti, jei valdžios tarp senato ir tarybos būtų subalansuotos.
N. Putinaitė tokius nuogąstavimus atmeta. „Gąsdinimus tarybomis girdime jau senai, šįmet gąsdinimai tarybomis suintensyvėjo – kad tarybos gali ar atiduoti kažkam, ar išdraskyti kažką. Juk yra vidiniai tarybos nariai – jei jie nepritars, tarybos sprendimai iš viso nepriimami, svarbiausiems sprendimams priimti neužtenka balsų“, – aiškino viceministrė [1]._
Ajajai... Steponavičius su Putinaite ieško būdų pašildyti rankas prie Viniaus universiteto pastatų valdymo. Utelės. Va kodėl mes neužsitarnavome teisės tvarkyti Vilnių, ką apie tai berašytų The New York Times. Vardan savo tvartelių, griauname šį kultūros centrą, kaip Landsbergis sugriovė Lietuvos ekonomiką.
1. Reformai nepasiduodantis VU nori likti išskirtinis. 2011 11 29 / 10:21 / Mindaugas Jackevičius. DELFI
Pasak jo, tokių dalykų nebūtų galima padaryti, jei valdžios tarp senato ir tarybos būtų subalansuotos.
N. Putinaitė tokius nuogąstavimus atmeta. „Gąsdinimus tarybomis girdime jau senai, šįmet gąsdinimai tarybomis suintensyvėjo – kad tarybos gali ar atiduoti kažkam, ar išdraskyti kažką. Juk yra vidiniai tarybos nariai – jei jie nepritars, tarybos sprendimai iš viso nepriimami, svarbiausiems sprendimams priimti neužtenka balsų“, – aiškino viceministrė [1]._
Ajajai... Steponavičius su Putinaite ieško būdų pašildyti rankas prie Viniaus universiteto pastatų valdymo. Utelės. Va kodėl mes neužsitarnavome teisės tvarkyti Vilnių, ką apie tai berašytų The New York Times. Vardan savo tvartelių, griauname šį kultūros centrą, kaip Landsbergis sugriovė Lietuvos ekonomiką.
1. Reformai nepasiduodantis VU nori likti išskirtinis. 2011 11 29 / 10:21 / Mindaugas Jackevičius. DELFI
2011 m. lapkričio 25 d., penktadienis
Kuo baigiasi Snoro bankrotas?
Šis bankas yra pernelyg didelis. Draudimo fonde lieka žymiai mažiau pinigų, negu reikia grąžinti išmokomis. Dėl krizės, skolinti tokioms valstybėms, kaip Lietuva, niekas nenori. Todėl atgauna ne visi. Tiems, kurie tuo netiki, reikia mažiau plepėti, daugiau pagalvoti. Dar pasakykit, kad iš atimtų Snoro turtų jums kiekvienam po lėktuvą duos. Bankininkai žinojo, ką ruošia žioplys Andrius Kubilius. Jų laikraštis tai išspausdino prieš šią, neva tai labai slaptą, operaciją. Visi investiciniai turtai yra seniai tolimose salose. Fonde tikrai yra mažiau pinigų, negu priklauso žmonėms pagal įstatymą.
A.Kubiliui atrodo, kad tokie veiksmai yra normalūs. Jis sukelia ar nors pagilina krizę, po to vaizduoja kietą kovotoją su nuodėmingais kaltaisiais, nukentėjusiais nuo tos krizės. Davatkoms patinka toks kovingas gaidelis. Jos balsuoja už jį, vargšelės.
Kas bus, jei A.Kubiliaus krizės gilinimui prireiks nacionalizuoti skandinavų bankų filialus Lietuvoje? Vargšai mes, Lietuvos verslo žmonės ir dirbantieji.
A.Kubiliui atrodo, kad tokie veiksmai yra normalūs. Jis sukelia ar nors pagilina krizę, po to vaizduoja kietą kovotoją su nuodėmingais kaltaisiais, nukentėjusiais nuo tos krizės. Davatkoms patinka toks kovingas gaidelis. Jos balsuoja už jį, vargšelės.
Kas bus, jei A.Kubiliaus krizės gilinimui prireiks nacionalizuoti skandinavų bankų filialus Lietuvoje? Vargšai mes, Lietuvos verslo žmonės ir dirbantieji.
2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis
_Kodėl stvėrė tik dabar?
Vis dėlto, šiai dienai žiniasklaidoje paskelbta ar jai nutekinta informacija leidžia manyti, kad „Snoras“ buvo įsivėlęs į didelio masto tarptautinį pinigų plovimą. Tikrai buvo ne karčema, o bankas prie pinigų kryžkelės, kurioje pynėsi kelių valstybių ir kelių oligarchų interesai.
Kol mūsų valdžia derina savo versijas ir šlifuoja kaltinimus „Snorui“, jos galima paklausti: kodėl imta veikti tiktai dabar, nors esama ženklų, kad veikimui ruoštasi senokai. Ir kodėl viskas įvykdyta pagal pačias blogiausias šios vyriausybės viešųjų ryšių tradicijas [1]?_
Pradėta veikti dabar, nes artėja Seimo rinkimai. Šiems valdantiesiems reikia ryškesnės kietų kovotojų su rusais etiketės. Davatkos pensininkės imlios tokiam melui. Vėl balsuos už gelbėtojus nuo rusų. O Lietuvos ūkis niekur nedings ir viską iškentės. Dirbantieji juk patys kalti, kad neina balsuoti.
1. Šalia kelio ne karčema, o bankas. 2011 11 18 / 12:37 /.Arūnas Brazauskas. Lietuvos radijas ir televizija.
Kol mūsų valdžia derina savo versijas ir šlifuoja kaltinimus „Snorui“, jos galima paklausti: kodėl imta veikti tiktai dabar, nors esama ženklų, kad veikimui ruoštasi senokai. Ir kodėl viskas įvykdyta pagal pačias blogiausias šios vyriausybės viešųjų ryšių tradicijas [1]?_
Pradėta veikti dabar, nes artėja Seimo rinkimai. Šiems valdantiesiems reikia ryškesnės kietų kovotojų su rusais etiketės. Davatkos pensininkės imlios tokiam melui. Vėl balsuos už gelbėtojus nuo rusų. O Lietuvos ūkis niekur nedings ir viską iškentės. Dirbantieji juk patys kalti, kad neina balsuoti.
1. Šalia kelio ne karčema, o bankas. 2011 11 18 / 12:37 /.Arūnas Brazauskas. Lietuvos radijas ir televizija.
2011 m. lapkričio 11 d., penktadienis
Iškastinis kuras ir mes
Jei ir toliau vežame iškastinį kurą, tai ir vėl priklausome nuo iškastinio kuro kainų. Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalims modernizuojantis, iškastinio kuro kainos auga.
Vienintelė išeitis: pasekti Vokietijos, Japonijos ir kitų technologiškai pažangių kraštų pavyzdžiu ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo politikos.
Vienintelė išeitis: pasekti Vokietijos, Japonijos ir kitų technologiškai pažangių kraštų pavyzdžiu ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo politikos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)