Rusijai uždarius rinką maisto produkcijai iš Lietuvos, verslininkai ieško išeičių.

Išeitis viena - daugiau valgyti. Įveskime ritualinį valgymą. Pastatykime palapines prie Rusijos ambasados. Suvežkime visus, kurie yra už karo su Rusija kurstymą. Atvežkime išmetimui skirtą maistą (įskaitant tuos vilkikus, įstrigusius prie Rusijos sienos). Tegu žmonės valgo.

Kartu bus vieta Prezidentei Grybauskaitei, Premjerui Butkevičiui, ponui Kubiliui ir dar keliems pasirodyti su tautiniais rūbais (žr. pav.) ir karštomis kalbomis viso pasaulio televizijos laidose.Tai bus efektyviau ir pigiau, negu pasivažinėjimai su vokiečių tankais.

Euro zona, laukianti mūsų, atrodo vis dar prastai

Infliacija vis krenta, artėja prie defliacijos (kai viskas pinga, todėl mažai kas perka ir todėl ekonomika stringa) lygio. Centrinis bankas dar turi priemonių kovoti su defliacijos grėsme, pažiūrėsim, kaip jam seksis.

Skalūnų dujos vis dar yra rizikinga technologija

Vienam dujų šaltiniui reikia nuo aštuonių iki devyniolikos milijonų litrų vandens. Kad apsaugoti nuo korozijos ir bakterijų, tie didžiuliai vandens kiekiai paverčiami ištirpintų chemikalų mišiniais. Kas blogai bakterijoms, dažnai kenkia ir mums. Didelė dalis šio vandens su kenksmingais chemikalais ir radioaktyviomis uolienomis iš žemės gelmių išeina kartu su dujomis į žemės paviršių, transportuojama, saugoma ir bandoma išvalyti. Neišvengiamai dalis išlaistoma ir patenka į mūsų aplinką.

Skalūnų dujų technologija turi daug neištirtos rizikos.Kol ta rizika lieka neaiški, Vokietija nesiima skalūnų dujų gamybos. Taip turėtų pasielgti ir Lietuva.

Genetiškai modifikuoti organizmai

Naudodamiesi herbicidams atspariais augalais, išaugintais po genų modifikavimo, amerikiečiai pylė daug herbicidų. Todėl atsirado daug piktžolių, atsparių herbicidams. Dabar JAV turi kovoti su piktžolėmis, pildami naujus herbicidus, arba naudodamiesi mechaniniu piktžolių naikinimu.

Gerai, kad Europa susilaikė nuo plataus genetiškai modifikuotų augalų taikymo, todėl neturi šių brangių problemų.

Mes gimdome matematikos genijus, kaip triušiai, o suomiai gimdo tik matematikos vidutinybes, kaip ponas Beresnevičius

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas Gediminas Beresnevičius pastebi, kad tam tikrose srityse Suomiją vis dėlto sugebame aplenkti:

Per pastaruosius 5 metus mūsų šalies mokiniai tarptautinėse matematikos olimpiadose laimėjo 2 sidabro  medalius, Suomijos mokiniai – 3 sidabro  medalius.

Bet palaukite. Juk trys suomiški medaliai yra daugiau, negu du lietuviški medaliai. Skubiai atsiųskite ponui Beresnevičiui matematikos genijų, kad išaiškintų, kas čia darosi. Ką, visi genijai jau Kembridže? Darn...

Ar gali motina viena užauginti vaikus?

Klausimas kvepia naivumu. Deja, daugely šeimų, ypač karo amatui pasišventusių, galioja taisyklė: vyras atveža auksinius laikrodžius, atimtus nelygiuose mainuose iš vokiečių, afganų, čečėnų ir kitų, o moteris atsako už viską, kas vyksta sodyboje.

Bloga idėja. Vienos moters pastangų neužtenka. Pakrypusios tvoros, kur yra tokių šeimų, parodo, kad tie atimti auksiniai laikrodžiai nepadeda.

Svarbiausia, atimti iš tėvų rūpestį vaikais, kai vaikai serga, mokosi ar žaidžia, yra nusikaltimas. Vaikams reikalingas tėvas, kaip rodo daugelio tyrimų rezultatai (ir kaip elgesio pavyzdys, ir kaip žmogus, stimuliuojantis dvasinį vaikų vystymąsi).  Jei tėvai dalyvauja vaikų kasdieniniame gyvenime, motinos labiau pasitiki ateitimi, ir šeimos būna gausesnės.

 Profesionalėjant karo menui, auginti vaikus be tėvo yra nusikaltimas ne tik šeimai, bet ir nusikaltimas Tėvynei.

Ką daryti? Ačiū Dievui, Žemės para turi tris aštuonių valandų laikotarpius. Vienu laikotarpiu gali dirbti tėvas, o mama gali būti su vaikais. Antru aštuonių valandų paroje laikotarpiu su vaikais gali būti tėvas, o mama gali dirbti pilnas aštuonias valandas. Na o trečias aštuonių valandų laikotarpis paprastai skiriamas lovai. Ir nesakykit man, kad transporto bei komunikacijų amžiuje motina negali rasti gerai apmokamo darbo antroje pamainoje... 

Kai dauguma mano vaikų buvo maži, aš studijavau aspirantūroje. Tokios studijos baigiasi sudėtingu patikrinimu: disertacijos gynimu. Bet aš rasdavau laiko užsiimti mano mažais vaikais. Kai skalbiant drabužėlius, ant mano rankų pasirodė kruvinos pūslės, panaudojau visą mano vyrišką technikos supratimą, kad namuose atsirastų skalbyklė, tinkama švelniems kūdikių drabužėliams. Mano poveikį vaikų kalbos įgūdžiams negali paneigti nei vienas, kuris pažįsta mano vaikus. Linkiu ir jums panašių pasiekimų. Ir, tarp kitko, viskas tvarkoj buvo su disertacija.

Naujos atominės elektrinės Lietuvoje slibinas vėl kelia ugnimi kvėpuojančias galvas.

 Mūsų valdžia vėl tiria, ar, baidydami mus Rusija, nesugebėtų atvesti Fukušimą į Lietuvą. Kuo didesni otkatai, tuo daugiau tokių bandymų. Čia Lietuva, čia tokia politika.

Kokia padėtis atominėje energetikoje? Ji brangsta. Kas atsitiko Fukušimoje, mes žinome. Atomininkai susidėjo su valdžios organais, kontrolės nebuvo. (Kaip panašu į mūsų, Lietuvos, valdžios parsidavimą dideliems pinigams...) Ir Fukušima neatlaikė išorinių smūgių, nes nebuvo pakankamai patikima. Jei galvojate, kad atominė turi tik cunamio pavojų išorėje, tai be reikalo. Išorėje yra ir žmonių, kurie nelinki nieko gero nei atominei, nei mūsų Tėvynei, kurioje ta atominė stovėtų. Tokie žmonės yra pavojingesni, negu cunamis.

Ką atomininkams daryti dabar? Niekas nežino. Atomininkai visame pasauly savanoriškai didina atominių elektrinių patikimumą. Bet niekas nežino, ar to užtenka. Aišku, sužinos per sekančią avariją, kad ir Lietuvoje, kur kiekvienas turtingas svetimšalis virves iš valdžios daro, jei mes leisim . Svarbiausia, niekas nežino, kiek galutinės naujosios saugumo priemonės galų gale kainuos. Taip, kad ekonomistas Butkevičius (ponas Butkevičius dar ir Premjeras) tegu nejuokina svieto, sakydamas, jog reikia paskaičiuoti, kad atominė Lietuvoje apsimokėtų. Pasaulyje nėra tų skaičių, geriausios galvos tyli. Ir Kubilius tyli, perrašinėja vadovėlius apie pensijų invalidams karpymą krizės metu.