Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

Pairusi tvarka Žemėje yra tik mūsų visuomenės gyvenimo betvarkės simptomas

Pagal popiežiaus Franciskaus encikliką, pernelyg laisvas, nepakankamai moralės, politikos ir valstybės suvaržytas, kapitalizmas leidžia mums, turtingiesiems pilniausiai patenkinti mūsų individualius poreikius, deja, sunaikinant tvarką gamtoje ir visuomenėje [1].

Teršalų apribojimų ir prekybos leidimais teršti sistema veda prie manipuliacijų (taip ir buvo ES su leidimais teršti atmosferą anglies dvideginiu) ir tokiu būdu perkelia turtus nuo vargšų turtingesniems. Atmosferos teršimo anglies dvideginiu mokestis neturi šio trūkumo [2].

Mūsų bendruomenės tapo atomizuotos, žiaurios ir netinkamos žmonių gyvenimui [3].


1. "But there is something more profoundly subversive about Laudato Si’ than what it says on climate change. On the day it was published, the pope privately told his closest advisers in Rome that the encyclical was not really an environmental document at all. Global warming is merely a symptom of a deeper malaise.

The real problem, he insists, is the myopic mentality that has failed to address climate change to date. The rich world’s indifference to the despoliation of the environment in pursuit of short-term economic gain is rooted in a wider problem. Market economics has taught us that the world is a resource to be manipulated for our gain.

This has led us into unjust and exploitative economic systems that support what Francis calls “a throwaway culture,” one that treats not just unwanted things but also unwanted people — the poor, the elderly and the unborn — as waste.

Capitalism may maximize our choices, he observes, but it offers no guidance on how we should choose. Insatiable consumerism has blinkered our vision and left us unable to distinguish between what we need and what we merely want.

It is in this analysis that the pope’s replies to his conservative critics lie. Capitalism may have lifted millions out of poverty, but it has done so at a huge cost. That is shown by the catastrophic air pollution in China, which has replaced the United States as the world’s biggest emitter of greenhouse gases. Worse than that, poorly regulated capitalism in the global south has left behind millions more — the weakest and poorest.

Technological solutions often just change the problem without truly solving it, the pope says. His critics have countered that gas from fracking is less polluting than burning coal. But that is like advocating dieting by eating reduced-fat cookies. Carbon-trading, Francis says, may just encourage speculation — and continued overconsumption.

Population is likewise a red herring, he insists. Poor people make hardly any contribution to global warming, according to one of the pope’s chief science advisers, Hans Joachim Schellnhuber of the Potsdam Institute for Climate Impact Research. A 10 percent cut in emissions by rich nations, he says, would be far more effective in combatting global warming than any birth control program.

In all this, the market has tricked us into confusing technological advance with progress. It has reduced our politics to a maximization of our individual freedom and choice. We have forgotten the common good as we have our common home, the earth.

Francis is saying that the environmental crisis is really a crisis in laissez-faire capitalism. And he is saying that the answer is a profound change at all levels — political, economic, social, communal, familial and personal. This is not Marxist, for it lacks a materialist view of history. But it is revolutionary — and deeply disturbing to those with a vested interest in the status quo."


2. "Pope Francis was right in his encyclical to criticize market mechanisms like cap and trade. Carbon markets invite volatility and manipulation, which invariably shift resources from poor to rich.

Carbon taxes, in contrast, are price mechanisms. They don’t create markets; they correct them by internalizing the costs of carbon pollution into prices of fossil fuels.

That Pope Francis grasps this crucial distinction is evidenced by his asking that “the economic and social costs of using up shared environmental resources are recognized with transparency and fully borne by those who incur them.”

Internalizing those costs is what carbon taxes do. No markets required."

3. "The more practical struggle is to repair a society rendered atomized, unforgiving and inhospitable." 



2015 m. birželio 27 d., šeštadienis

Ar galime kaltinti tuos, kurie ruošia mums maistą?

Ar galime kaltinti tuos, kurie vietoje šviežių bulvių vartoja prieš pusmetį  padarytą ir konservantų prikimštą tarkuotų bulvių pusgaminį? Ar galima kaltinti tuos, kurie dar pailgina maisto laikymo terminus, masiškai naudodami  trans riebalus, kurie taip kenkia mūsų kraujagyslėms, kad net yra uždrausti JAV ir Danijoje, bet laisvai leidžiami Lietuvoje? Ar galima kaltinti tuos, kurie, trūkstant pigios ir geros darbo jėgos, užaugina mums viską su arkliškomis pesticidų dozėmis? 

Juk visko pagaminama daugiau, negu galime išpirkti. Jei vienas pradės gaminti brangiau, gaminti švariai, kaip buvo gaminama anksčiau, tai to brangesnio maisto niekas nepirks. Niekas nenori prarasti cigarečių kontrabanda ir kitais sunkiais žygiais sukaupto kapitalo, niekas nenori prarasti tėvų žemes. Kas gali, nenori prarasti milžiniškų pelnų (kaip Maximos, žiūrėk prabangių Numavičių vestuvių nuotraukas).

Bet tiems mūsų mažyliams, kurių senelių jau nebėra, todėl šių mažylių maistas ateina iš kavinukių, turgų, parduotuvių bei restoranų, audiniuose kaupiasi konservantai, trans riebalai, pesticidai ir kiti chemikalai dar iki gimimo. Kaip tai paveikia mažylių vystymąsi, protinius sugebėjimus, bendrai sveikatą, pasakyti sunku. Suaugusiems  reguliariai vartoti toks maistas irgi problematiška. Gerai nėra. 

Išvados: ką jums besakytų tie, kurie parduoda Lietuvoje  švarų maistą, tai yra tik reklaminis melas. Norite švaraus maisto - užsiauginkite patys. Bus ne tik švariau, bet pigiau ir skaniau.

Voro straipsnis jaunoms muselėms

Matote balą? Tai šokite per ją, šokite. Aš voratinklį jau pakabinau. Dirbkite man bent du metus nemokamai ir tapkite nepakeičiamu. Tada gausite minimumą, kol jūsų sveikata trauks.

Pasirodo, suskystintų dujų terminalas pakibo girnapuse ant lietuvių kaklo

Dujų vartojimas žymiai mažėja, nes žmonės pereina prie pigesnių malkų. Suskystintų dujų terminalas darosi nereikalingas, o mokėti brangiai už jo nuomą reikia. Ką sugalvojo mūsų politikai?

Ogi kiekvieną, kas bent teoriškai gali gauti dujų, įskaitant ir individualių namų savininkus, priversti mokėti suskystintų dujų terminalo mokestį. Turi bulių? Melžk. Daryk, kaip energetikos ministras R.Masiulis. Jis ruošiasi melžti kiekvieną Lietuvoje, bulius, ar ne bulius.

Pasirinkite: arba balsuokite už žmones, kurie leis jums dirbti Lietuvoje be kvaila politika paremtų nuostolingų sprendimų, arba emigruokite. Kito kelio nėra.

2015 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Svarbiausias klausimas Ukrainos konflikte

Ar abi konflikto pusės pasitenkins ribotu karu, ar į šį karą galų gale bus mestos  visos, iš vienos pusės, Vakarų, iš kitos pusės, Rytų (pagrindinai Rusijos ir Kinijos) jėgos?

D.Grybauskaitė ir kiti karo kurstytojai tikisi riboto karo. Tegu žūva nors visi jaunieji Lietuvos šauktiniai, bet D.Grybauskaitei yra neleistina, kad iš pačios D.Grybauskaitės liktų šlapia vieta visuotinio branduolinio karo atveju. Kaip rodo du neseniai pasibaigę pasauliniai karai, karų apribojimas dažnai nepasiseka. Jokių garantijų jums, karo kurstytojai.

Patenkinti darbuotojai garantuoja patenkintus pirkėjus ir verslo sekmę

Atrodo, kad šis teiginys yra verslo aksioma. Deja, Uber ir kitos panašios pasidalinimo ekonomikos kompanijos pavertė darbuotojus nepriklausomais mini verslininkais, kurie nepakankamai apmokomi ir nevisada patenkinti, nes uždarbiai maži.

Dabar vis daugiau pasidalinimo ekonomikos kompanijų pradeda samdyti visus jų darbuotojus. Tai yra teisingas, logika pagrįstas, verslo modelis.
Beje, Uber enka vartotojų duomenis net tuo atveju, kai Uber programėle telefone išjungta.

2015 m. birželio 23 d., antradienis

Popiežius ir stipriausi jo oponentai

Net stipriausi popiežiaus Pranciškaus oponentai pripažįsta, kad moralės bei politikos nesuvaržytas turto siekis naikina tvarką mūsų bendruose Žemės namuose. Deja, be reikalo oponentai neina taip toli, kaip eina popiežius. Puiku, kad tiek žmonių Kinijoje, ir apskritai Azijoje, kapitalizmo dėka išsprūdo iš skurdo ir pereina į vidutiniokų klasę. Bet kokia kaina? Jie visi dabar šveičia mėsą, kaip ir mes. Kas mes tokie, kad jiems uždrausti? Tuo tarpu, Žemė neišlaiko tiek mėsos mėgėjų, nes mėsos gamyba šiais laikais ardo gamtos tvarką katastrofiškai. Puiku, kad tiek žmonių kapitalizmo dėka prasigyveno iš skalūnų dujų ir naftos. Bet pigios skalūnų dujos ir nafta konkuruoja su atsinaujinačiais energijos šaltiniais, kurie visai nenaikina tvarkos Žemėje. Džiaugdamiesi skalūnų energetikos kvailio auksu, mes trukdome pereiti prie tvarką Žemėje išsaugančios sistemos. Dabar vyksta toks pat intensyvus rūšių išmirimas, koks vyko dinozaurų išmirimo metu.

Gana. Matome, kad kapitalizmas ir technologijos pabuvo prie žmonijos vairo jau pernelyg ilgai. Be abejo, neatsisakysime visiškai nuo kapitalizmo ir technologijų, stengdamiesi išlaikyti efektyvumą to, ką mes darome. Bet valdyti kapitalizmą ir technologijas turi moralė ir politika. Jau sudaromi tokių darbų sąrašai, kuriuos negali atlikti viena rinka. Popiežius Pranciškus yra teisus.