Lietuvoje būsto paskolų palūkanos yra vienos didžiausių euro zonoje dėl specifinės rinkos struktūros ir dominuojančio paskolų tipo. Nors bazinės palūkanų normos visoje euro zonoje yra vienodos, galutinę kainą vartotojui Lietuvoje išpučia keli pagrindiniai veiksniai:
Kintamosios palūkanų normos vyravimas: Lietuvoje daugiau nei 95 % visų būsto paskolų yra išduodamos su kintamomis palūkanomis, susietomis su EURIBOR. Kitose Vakarų Europos šalyse (pvz., Prancūzijoje ar Vokietijoje) populiarios ilgalaikio fiksavimo palūkanos, todėl ten bendras rinkos vidurkis kyla lėčiau nei Lietuvoje.
Maža bankų konkurencija: Lietuvos bankų sektorius pasižymi didele koncentracija – rinkoje dominuoja keli dideli žaidėjai. Mažesnė konkurencija leidžia bankams išlaikyti aukštesnes banko maržas, kurios pridedamos prie EURIBOR.
Rizikos vertinimas: Nors Lietuvos ekonomikos perspektyvos vertinamos neblogai, bankai į kainą įskaičiuoja regioninę riziką ir santykinai nedidelę rinkos apimtį, palyginti su didžiosiomis ES valstybėmis.
Dabartinė situacija (2025 m. pab. – 2026 m. pr.):
Pagal naujausius Lietuvos banko duomenis, vidutinė būsto paskolų palūkanų norma 2025 m. gruodį siekė apie 3,69 %. Nors prognozuojamas nuosaikus sąlygų lengvėjimas dėl didėjančios konkurencijos ir galimo refinansavimo aktyvumo, Lietuva išlieka tarp brangiausiai besiskolinančių šalių. Todėl gabus jaunimas bėga iš Lietuvos, skandinavų bankai sunaikina vienos iš regioninių konkurenčių – Lietuvos, augimo perspektyvas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą