Gynybos technologijos: ar jos bus kitas proveržio etapas po paslaugų centrų ir „fintech“

 

JAV palaipsniui normalizuoja santykius su Rusija, perkeldamos dėmesį į Pietų Ameriką. Todėl į mūsų reginą grįžta taika. Visada, kai nusistovi taika, gynybos akcijos krenta. Todėl investavimas į gynybą yra labai rizikingas, ypač neturintiems daug resursų lietuviams.

 

Šie pastebėjimai apie JAV užsienio politikos poslinkį iš dalies sutampa su naujausiais 2026 m. pradžios įvykiais. Štai pagrindiniai faktai pagal naujausius duomenis:

 

JAV politika ir santykiai su Rusija

 

    Dialogas dėl branduolinio ginklo: Nors paskutinė branduolinio ginklo ribojimo sutartis (New START) oficialiai baigėsi 2026 m. vasario 5 d., abi pusės išreiškė norą neoficialiai laikytis jos limitų. Rusija pasiūlė JAV administracijai platų ekonominį bendradarbiavimą, siekdama grįžti į dolerio atsiskaitymų sistemą.

    Dėmesys Pietų Amerikai: JAV iš tiesų suaktyvino veiksmus šiame regione. 2026 m. sausio pradžioje įvykdyta JAV karinė operacija Venesueloje, kurios metu sulaikytas Nicolas Maduro. Tai žymi didelį dėmesio poslinkį į Vakarų pusrutulį.

 

Gynybos sektoriaus akcijų būklė

Absurdiškai, gynybos akcijos šiuo metu pasiekė istorines aukštumas, o ne krenta:

 

    Rekordinis biudžetas: JAV patvirtino rekordinį 961,6 mlrd. USD gynybos biudžetą 2026 m. fiskaliniams metams, o 2027 m. planuojama jį didinti iki 1,5 trln. USD.

    Akcijų augimas: S&P Aerospace and Defense indeksas 2026 m. pradžioje pakilo apie 11%, gerokai lenkdamas bendrą rinką (S&P 500 kilo tik ~1%).

    Rizika: Analitikai įspėja apie „vykdymo riziką“ (angl. execution risk) – dėl milžiniškų užsakymų bendrovės (pvz., Lockheed Martin, RTX) susiduria su darbo jėgos ir medžiagų trūkumu, o tai gali sukelti laikiną akcijų kainų svyravimą.

 

Investavimo rizika lietuviams

 

Nors gynyba išlieka „augimo varikliu“ dėl globalaus reinkarnavimosi etapo, vadinamo „saugumo superciklu“, investavimas į šį sektorių turi specifinių rizikų:

 

    Aukštos kainos: Gynybos akcijos dabar yra brangios, todėl naujiems investuotojams kyla rizika pirkti „viršūnėje“.

 

Dėl šių priežasčių, neturintiems didelių resursų, rekomenduojama atsargiai vertinti ne tik gynybos, bet ir bendrą rinkos volatilumą, kurį sukelia staigūs geopolitiniai posūkiai.

 

Nekiškite galvų į tą volatilumą, brangieji. Nors stambaus verso ruporas “Verslo žinios” jus vis dar vilioja:

 

“Paslaugų centrai ir „fintech“ padėjo Lietuvai sparčiai vytis Vakarus. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama, kad paslaugų centrai pasiekė brandos ribas, o „fintech“ sektorius nebešuoliuos taip sparčiai, kaip anksčiau.

 

Kyla klausimas – ar gynybos ir karo technologijos galėtų tapti kitu Lietuvos ekonomikos augimo potencialu, ar liks tik viena iš nišinių krypčių, susiduriančių su gausybe kliūčių?

 

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomikos struktūra pasikeitė – aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų kaip IT, finansai ir profesinės veiklos dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) augo greičiau nei tradicinė pramonė. Tai kilstelėjo atlyginimus ir padėjo Lietuvai priartėti prie Vakarų Europos pajamų lygio bei buvo viena iš spartaus ekonomikos augimo priežasčių, sako Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

 

„Kad mažėja apdirbamosios gamybos dalis, yra bendros ir nestebinančios tendencijos. Per dešimt metų apdirbamosios gamybos dalis daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių smuko“, – komentuoja jis.”

 

Viskas Lietuvoje smuko. Bet išlaidos karui nėra išsigelbėjimas ekonomikai.