Ar galime atsilyginti simboliškai?

Kaip taisyklė, negalime. Jei tu priterši svetimus namus ir juos apdraskai per gana ilgą laiką  o po to nedarai nieko ar padovanoji saldainių dėžutę, tai nėra tinkamas atsilyginimas. 

Mes tik tiek stiprūs, kiek mūsų grupė, šeima ir pažįstamų ratas yra stiprūs. Jei mes užkrauname žmonėms daug rūpesčių, trukdančių išgyventi, ir atsidėkojame simboliškai, mes susilpniname tą mūsų grupę, vadinasi ir save pačius. 

Ar reikia vengti bendravimo su žmonėmis, kuriems nesugebi normaliai atsilyginti? Jei tu jau tapai tas pinigus ištraukiantis objektas, nuo kurio tau svarbus žmogus numirs be pinigų ligoninės koridoriuje, prie tualeto, tai, be abejo, būk gailestingas tau pačiam, venk tokio bendravimo. Jeigu tapai zombiu, atimančiu žmonių paskutines santaupas, tai vengti bendrauti su žmonėmis, kurie lieka tavo vienintelė atrama nelaimės atveju, yra vienintelis protingas ir geras tau pasirinkimas. Kai kalbame apie pasirinkimą tarp gyvybės ir mirties, tai mandagumas tampa nesvarbiu. Atsilyginimas ir yra svarbiausia šeimos santykiuose.

Todėl rimtais atvejais pamirškime simbolinį atsilyginimą, atsilyginkime dosniai ir realiai. Gobšus, niekingas, atsilyginimas yra mūsų pačių jėgos naikinimas.

Svarbiausi verslo veiklos sėkmingumo kriterijai, nulemiantys ilgalaikį verslo egzistavimą

Verslo vartotojų pelnas ir pasitenkinimas,

Verslo darbuotojų motyvuotumas bei išradingumas,

Verslo tiekėjų parama.


Jei pagal  šiuos tris kriterijus reikalai juda pakankamai gerai, tai ir pelnas atsiranda, ir verslas turi neblogus šansus egzistuoti ilgai.

Latviai pirks mūsų suskystintas dujas, tik jei tokių dujų kaina bus konkurencinga

Ir mums reikia  taip elgtis. Tuos politikus, kurie užkrauna Lietuvai papildomą bereikalingą naštą vien beprasmės kovos su rusais vardan, reikia nustoti rinkti valdžion. Kitaip latviai išliks pasaulyje, o mūsų , lietuvių, nebebus. Nueisime prūsų ir dinozaurų keliu.

Darbo santykiai yra svarbūs tautos sveikatai

Mes dabar aptariame darbo santykių liberalizavimą Lietuvoje. Jei mūsų darbdaviai galės laisviau naudotis darbo jėga, negu Kinijos dabdaviai, tai padidins galimybę, kad darbdaviai steigs darbo vietas pas mus, o ne Kinijoje, esant visoms kitoms sąlygoms vienodoms. Tokia teorija.

Realiai, teisingumo nebuvimas darbe padidina gydytojo aptinkamų ligų šansus penkiasdešimčia procentų (pernelyg aukšti reikalavimai darbe - trisdešimt penkiais procentais). Ilgos darbo valandos padidina darbuotojų mirtingumą dvidešimčia procentų. JAV toks darbovietės stresas kasmet duoda šimtą dvidešimt tūkstančių papildomų mirčių ir šimtą devyniasdešimt milijardų dolerių papildomų išlaidų darbuotojų gydymui (žiūrėk čia) [1].

Mes nesame kvaili. Interneto laikais greit sužinome, kas mums svarbu. Neteisinga darbo liberalizacija privers dar daugiau mūsiškių trauktis iš Lietuvos.Na, o naikinti likusius yra trumparegiška. Lietuvos valdžia turi užsiimti Lietuvos išlikimu rimtai. Kinija turi dar pernelyg daug žmonių. Lietuva jau turi pernelyg mažai.

1. "• Work-family conflict more than doubled the odds of an employee reporting poor mental health and increased the odds of self-reported poor physical health by about 90 percent.
• Job insecurity raised the odds of self-reported poor physical health by about 50 percent.
• Low organizational justice increased the odds of having a physician-diagnosed condition by about 50 percent.
• High job demands raised the odds of a physician-diagnosed illness by 35 percent.
• Long work hours increased mortality by nearly 20 percent.

In addition, unemployment and low job control significantly upped the odds of all of the outcomes, while adverse psycho-social situations at work – lack of fairness, low social support and low job control – were as strongly associated with poor health as concrete factors like long hours and shift work.

In all, the researchers calculated that workplace stress contributes to at least 120,000 deaths each year – comparable to the annual number of accidental deaths in the United States – and accounts for up to $190 billion in health care costs."

Dalelės iš dyzelinių dūmų kenkia sveikatai

Tas kenkimas pasireiškia ne tik kraujagyslių sistemai kenksmingais uždegimais, sukeliančiais aterosklerozę, bet ir kraujo indų susiaurėjimu [1]. Neveltui Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje pradedama uždrausti dyzelius miestuose. Taip reikia padaryti ir Lietuvoje. Kuo anksčiau, tuo geriau.






1. "Diesel exhaust particles (DEP) are associated with induction and exacerbation of cardiovascular
disorders through the production of harmful free radicals and initiation of pro-inflammatory
responses [1–3]. These events contribute to the resulting adverse health effects of DEP. Endothelial
dysfunction can be caused by diesel-induced mechanisms [4, 5]. Meanwhile, vasoconstriction
has been found in humans who inhaled ambient PM2.5 (particulate matter 2.5 μm)
for 2 h [6], and impaired vasodilatation appears 24 h after 1 h of DEP inhalation [5]. Moreover,
the water content of the mouse lung which causes epithelial fibrosis and disrupts vascular function
(increased 24 h after intratracheal instillation of DEPs or DEP extracts), which has been
suggested to cause an increase in pulmonary endothelial permeability [7]."

(Protective Effects of N-Acetyl Cysteine
against Diesel Exhaust Particles-Induced
Intracellular ROS Generates ProInflammatory
Cytokines to Mediate the
Vascular Permeability of Capillary-Like
Endothelial Tubes

Chia-Yi Tseng1,2, Jing-Fen Chang3
, Jhih-Syuan Wang3
, Yu-Jung Chang3
, Marion
K. Gordon4
, Ming-Wei Chao2,3*, PLOS One, 2015)

Pats laikas ruoštis sunkiai žiemai

 Kinijos ekonomikos lėtėjimas turi neigiamos įtakos Vokietijai, kuri dideliais kiekiais į Kiniją eksportuoja gamybos priemones. Kadangi Vokietija yra pagrindinė lietuviškos kilmės prekių rinka, tai Lietuvai irgi greitai bus šakės.

Lietuva importuoja genetiškai modifikuotus pašarus ir naudoja juos žuvų fermose, paukštidėse ir gaminant visą galvijieną.

Nemodifikuoti pašarai yra brangesni. Lietuvos verslinininkai gali dirbti tik su mažiausiomis kainomis, net jei tokia veikla turi nekokią reputaciją. Todėl neabejodami naudoja genetiškai modifikuotus pašarus, ir tai daro agresyviai. Naudoja genetiškai modifikuotą soją vos ne iki milijono tonų – virš 800 tūkstančių tonų per metus.

Iki šiol mūsų buitis niekuo nesiskyrė nuo  rusų. Dabar Rusija atsisako valgyti mūsų maistą. Ką ruošia mūsų propaganda, jei rusai jau yra sveikesni, negu mes? Įdomu.