Didžiojoje Britanijoje studijuoti yra pigiau, negu Lietuvoje

Štai sąrašas:

"9. Didžioji Britanija

Bendra studijų kaina - 40 290 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 42 proc.

Didžiosios Britanijos mokesčiai už universitetinį mokslą yra tokie aukšti, kad jie sudaro beveik pusę vidutinių namų ūkio pajamų. Tačiau vis dėlto ji sąraše užima tik devintą vietą dėl didelių šalies atlyginimų. Mokestis už mokslus Didžiojoje Britanijoje gali siekti iki 13 654 dolerių (9 000 svarų) per metus, atsižvelgus į studijuojamą specialybę ir universitetą.

8. Lietuva

Bendra studijų kaina - 23 904 doleriai. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 48 proc.

Apie 2009 metus šalies studentai protestavo sostinėje prieš švietimo reformas, nes baiminosi, kad įgyvendinus reformas padidės universitetinio mokslo kaina. Jų nerimas nebuvo be pagrindo. Tiek gali būti priverstas mokėti kiekvienas asmuo, kuris neišlaiko konkurencijos su nusirašinėjančiais ir kyšius duodančiais bei brangius privačius mokytojus samdančiais bendramoksliais.

7. Ukraina

Bendra studijų kaina - 23 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 52 proc.

Vienu metu Ukraina turėjo daugiau universitetų nei Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Belgija drauge sudėjus - iš viso 900. Per pastaruosius trejus metus šalis sumažino universitetų skaičių iki mažiau nei 200.

6. JAV

Bendra studijų kaina - 91 830 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 53 proc.

JAV garsėja aukštais mokesčiais už aukštąjį mokslą.

5. Malaizija

Bendra studijų kaina - 18 000 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 55 proc.

Šalyje yra apie 20 universitetų, ir mokestis už mokslą konkuruoja su kitų pasaulio šalių universitetais. Tačiau šalies viduje vidutinis atlyginimas siekia vos 2 052 ringitus (310 svarų) per mėnesį. Tai reiškia, kad, be stipendijų ar paskolų, tėvai turėtų skirti daugiau nei pusę savo atlyginimo vaikų išsilavinimui.

4. Čilė

Bendra studijų kaina - 23 600 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 73 proc.

2011-2013 m. šalyje vyko masiniai studentų protestai, kurių metu buvo reikalaujama uždaryti pelno siekiančias aukštojo mokslo įstaigas, nes neturtingos šeimos neturi jokių galimybių finansuoti savo vaikų studijų.

3. Estija

Bendra studijų kaina - 38 400 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 76 proc.

2. Rumunija 

Bendra studijų kaina - 25 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 86 proc.

Šalies gyventojai vidutiniškai uždirba vos 2563 Rumunijos lėjas (651 dolerį). Tik turtingieji gali leisti savo vaikams siekti aukštojo mokslo.

1. Vengrija

Bendra studijų kaina - 34 200 dolerių. Atlyginimo dalis, skiriama mokesčiui už mokslą, - 92 proc.

Vengrijoje tėvai išleidžia beveik visą savo atlyginimą, norėdami apmokėti savo vaikų aukštojo mokslo studijas, tad aukštojo mokslo siekti gali tik tie, kurių tėvai turi didesnes pajamas, turi santaupų arba turi pasiėmę paskolas. Tačiau šalies vyriausybė leidžia studentams įsigyti nemokamą išsilavinimą, jeigu jie pasižada baigę mokslus likti šalyje dešimt metų, kitu atveju, jie turės grąžinti mokestį už mokslą."

Kas gero Ukrainoje po Maidano?

Nieko. Korupcija neišpasakytais dydžiais, kaip visada. Ukrainos pinigai žiauriai neteko vertės. Ekonomikos produktyvumas nukrito ketvirtadaliu. Ukrainiečiai Kijevo valdomoje teritorijoje bijo sulaukti daugiau problemų ateityje ir nekenčia valdžią Kijeve.

Kodėl mes dar nesame Antarktidoje?

Ten ledas tirpsta. Žmonės žvalgo turtus. Rusai jau pasistatė cerkvę, gyvena kiaurus metus, naudoja Antarktidą ir kariniams tikslams (navigacijos sistemai GLONASS tvarkyti). Baltarusiai jau ruošiasi atidaryti Antarktidoje stotį.  D.Grybauskaitė juk visada skersai Batkos į pečių lenda. Ir še tau, kad nori.

Tik buriuotojai 2010-taisiais praplaukdami Lietuvos vėliavą Antarktidoje iškėlė, ir visi žygiai. Netvarka. O juk mes visada tokie karingi. Jei kariaujam, tai kariaujam. Siunčiam šauktinius, juk iš jų vieni nuostoliai.

Kalbant su darbdaviu, daugiau šansų, negu jam rašant

Kalbėdami net sudarome įspūdį, jog esame protingesni, negu rašydami.

Nuo 2000-tųjų metų JAV darbo produktyvumas auga be algų kėlimo ir papildomo skaičiaus darbo vietų organizavimo

1 pav. Pokyčiai metų bėgyje. Vertikali ašis - viršutinė kreivė yra darbo produktyvumas, apatinė yra šeimos pajamų mediana (skaičius atlyginimų sąrašo viduryje), virš jos - užimtumas privačiame versle.

Paryžiaus susitarimas dėl pasaulio klimato kaitos mums davė pažadus

Svarbiausias pažadas - valstybių delegacijoms susitikti kas penkis metus, įvertinti pasiekimus ir pažadėti daugiau. Tikimasi, kad, atsinaujinančių šaltinių energijai pingant, vis lengviau bus daryti naujus, žymiai geresnius, pažadus. Konkrečiai prisiimtų dabar įsipareigojimų neužtenka, kad išsaugoti elementarią tvarką Žemėje (žiūrėk čia).

Todėl turime domėtis ir nebalsuoti už tuos, kurie įperša mums dujas iš terminalo ar kitus didelius bereikalingus iškastinio kuro projektus.

Ar gali Izraelis mus apsaugoti nuo Rusijos?

Kai kurie izraeliečiai aptaria tokius klausimus mūsų spaudoje. Atsakymas yra aiškus: negali Izraelis mus apginti nuo Rusijos.

Sirijos kare Rusija pademonstravo, kad net ir nedideli jos laivai – tiek fregatos bei korvetės, tiek nedideli dyzeliniai „Kilo“ klasės povandeniniai laivai – gali iš didelio nuotolio leisti sparnuotąsias raketas. Būtent tokios priemonės, kuriomis Rusija gali neprileisti NATO pajėgų neramina JAV generolus. Problemą gilina įvairios raketinės pajėgos – mažojo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Točka – U”, „Iskander-M”  ir  „Iskander’-K”, karo laivuose esančios priešlaivinės bei sparnuotosios raketos bei mobilūs priešlėktuviniai kompleksai S-300 ir S-400. Tai yra prieigą ribojantys pajėgumai, keliantys didžiausią nerimą NATO. S-400 dengia visą Lietuvos teritoriją ir gali numušti bet kurį NATO aljanso orlaivį.

Izraelio priešraketinė gynyba gali numušti primityvias, nevaldomas, palestiniečių raketas. Prieš prie pat žemės dideliu greičiu skrendančias Rusijos sparnuotasias raketas Izraelio priešraketinė gynyba yra bejėgė.

Susitvarkykime Lietuvos ūkį. Tai yra Lietuvos gyvybingumo pagrindas. Primityvus mojavimas karo kirviais yra juokingai naivus, brangiai kainuojantis ir nepridedantis mums saugumo[1].


1. Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas teigia: "Kad savarankiškai laimėtume karą, tikėtis būtų naivu, todėl mums svarbiausia laimėti laiko. Kiek? Tiek, kiek prireiktų sulaukti sąjungininkų paramos." J.V.Žukas puikiai žino, kad ta parama ateiti karo atveju negali. Kodėl meluoja? Nes siekia didesnės kariuomenės, o tuo pačiu daugiau pinigų, bei valdžios ir pataikauja karo kurstytojams šalies vadovybėje.