Dvidešimt pirmojo amžiaus cepelinai

Gali įdėti į mėsą daug čiobrelio ir juodųjų pipirų. Tai daro mėsą tokia pat aromatinga, kaip gera dešra. Beje, jei nenori plauti mėsmalę, nusipirk gerą peilį mėsai (mes jų turime daug). Supjaustyk gana smulkiai, sumaišyk su prieskoniais, svogūnais ir česnakais. Tai bus 21-o amžiaus cepelinai, aromatingi, įsimenantys. Aišku, nepamiršk spirgučių padažui. Kaip sako prezidento Obamos žmona, we are the bacon people (mes esame bekono valgytojai, angl.).

Koks yra apklausų tikslumas?

Mažas. Apklausos rezultatas gali skirtis nuo rinkimų rezultato keturiolikos procentų intervale. Taip kad teiginys, kad valstiečiai jau vejasi socdemus yra be pagrindo.

Kodėl Lietuvoje reikia vaikščioti pėsčiomis, jei nenorite, kad jūsų pinigai nueitų auksinėms šakutėms?

Automobiliai yra didelė šiandieninio Lietuvos gyvenimo ir skurdinimo dalis. Kodėl?

Nes "Lietuvoje degalai yra ganėtinai brangūs, jų kaina nuo kainos turtingose šalyse skiriasi 10–20 proc., tuo metu mūsų pajamos yra daug mažesnės. Taigi, mokėdami už degalus, kurių nemažą dalį kainos sudaro akcizai, žmonės sumoka už tai, kad jie naudojasi automobiliu [1]."

Išeina, kad nors mūsų atlyginimai elgetiški, bet mūsų mokesčiai už degalus yra tokie patys, kaip Vakaruose. Pelnai gi mažai apmokestinti. Todėl, kai kalbama apie siektinus 2 proc. BVP karo reikalams, kalbama apie liūto dalį iš mūsų atlyginimų karo reikalams, nes iš pelnų mažai kas karui eina. Todėl BVP čia ne prie ko. Reiškia, mes aukojame karo reikalams didesnę  mūsų skurdžių atlyginimų dalį, negu mums sakoma. Ir blogiausia, kad mūsų aukos išvagiamos auksinių šakučių ir kitų panašių schemų pavidalu. O kad netrukdytume vogti, vagys garsiai rėkia apie būtinybę ruoštis karui. Aišku, kas daugiau vagia, tas daugiau nervuojasi, kad neatimtume, ir garsiau rėkia. Iš savęs (iš pelno) Lietuvos turtingieji vagia mažai. Kuo skurdesnis žmogus, tuo daugiau jis išleidžia Lietuvoje, ir tuo daugiau iš jo pavagia turtingieji (iš jo algos ir būtiniausių išlaidų). Kodėl Lietuvos turtingieji taip nekenčia lietuvių? Kodėl mes sukūrėme ne valstybę, o plėšikavimo įrankį? Nobelio taikos premija priklauso Grybauskaitei. Ji geriausiai kursto Trečiąjį pasaulinį karą su branduolinių ginklų panaudojimu. Jei greitu laiku to karo nebus, Lietuvos nuostoliai parklupdys šalį.

Kas dedasi Lietuvoje, to Amerikoje nėra. O tos problemos, kurios Amerikoje yra, dabar sprendžiamos. Keista, kad mūsų Lietuvoje taip nedaug ir mes nesugebam susitvarkyti su saujele parazitų. Tuo labiau, kad jei ir toliau Lietuvoje nesusitvarkysime, Lietuvos laukia prūsų likimas. Mūsų kalba bus tik senose knygose didžiausiose pasaulio bibliotekose.

Aišku, kad kiekvienas, sėdintis automobilyje Lietuvoje, yra vagių auka. Spręskite patys, ar jums emigruoti, ar ne, bei kaip balsuoti


1. Romo Lazutkos teiginys straipsnyje: Užuominos apie naujus mokesčius po rinkimų  Vilija Andrulevičiūtė, Delfi.

Kiek darbo vietų greitu laiku užims robotai?

Aišku, lengva jums juoktis iš estiško robotuko, kuris ruošiasi pristatinėti jums pirkinius. Bet gerai  juoksis tas, kas juoksis paskutinis. JAV apie pusę darbo vietų (47 proc.) užims robotai pagal Oksfordo universiteto 2013 metų tyrimus, tame tarpe sunkvežimiai be vairuotojų išstums iš darbo rinkos svarbiausią darbovietę 29-iose JAV valstijose. [1].

Lietuvoje, sunkiau robotizuojamų, aukštos kvalifikacijos, darbų yra mažiau, negu JAV, todėl galima spėti, kad dar didesnė dalis Lietuvos žmonių liks be darbo.

Ką daryti? Žmonėms, robotų išstumtiems iš geriau apmokamų darbų į mažai apmokamus darbus, reikia užtikrinti uždirbtų pajamų mokesčių kreditą (kai mažai uždirbantis gauna priedą prie jo uždirbtų pajamų mokesčių mokėtojų sąskaita). Mokesčių mokėtojams reikia kompensuoti tas papildomas  išlaidas, pakeliant mokesčius tiems, kurie gauna papildomus pelnus iš darbotojų pakeitimo robotais [2].



1. A Universal Basic Income Would Insure Against Job Loss. Andy Stern, New York Times.

2. Incentives for Entrepreneurs and Subsidies for Wages Can Cushion Automation’s Blows. Andrew McAfee.New York Times.

Kokia pagrindinė problema su naujuoju Darbo kodeksu

Naujasis Darbo kodeksas davė daug lankstumo atleisti. Bet naujasis socialinis modelis nesukūrė saugumo, reikalingo susirasti naują gerą darbo vietą. Todėl šis Darbo kodeksas netinka Lietuvos sąlygose. Didieji darbdaviai papirko socdemus, liberalus ir konservatorius, kad šis kodeksas būtų prastumtas su riksmu per neveiksmingą Lietuvos valdymo sistemą.

Už ką balsuoti? Lapinas Tapinas siūlo balsuoti už geresnį švietimą.

Švietimas čia ne prie ko. Vėl neišsirinkime parsidavusius. Jie baigia sunaikinti Lietuvą. Tokiomis sąlygomis kalbėti apie švietimą yra tas pats, kaip nuo slogos gydyti mirštantį nuo vėžio.

Jei karas turi vykti pagal moralės reikalavimus, tai veiksmai rinkoje irgi gali ir turi būti vykdomi pagal moralės reikalavimus

Kodėl? Moralės normų nepaisymas kare akivaizdžiai atveda prie totalinio karo[1]. Moralės normų nepaisymas rinkoje atveda prie tokio pat nepriimtino totalinio karo, šiuo atveju vadinamo revoliucija.




1. "The Prussian military theorist Carl von Clausewitz warned of “total war” as a theoretical construct in which, by rationally following the escalations of war to their conclusion, war outstrips its strategic logic and becomes irrational, therefore requiring limits in practice. Without limits, Clausewitz argued, theory could be misused to justify and rationalize the unjust and irrational. Unless war is bounded by a higher societal purpose and tempered by what Clausewitz referred to as “the spirit of the age,” it threatens to become its own raison d’être, an irrational end in itself. In war, immoral action may provide the combatant with a comparative advantage, but it also stains society and humanity in ways that we have collectively deemed to be unacceptable."