Prekyba su mūsų "draugais" Kinijos komunistais

Jų dėka pradėjo nykti vieno iš paskutinių mūsų antibiotikų - kolistino - veiksmingumas. Kolistinas išrastas 1959 metais. Jis kenkia inkstams, todėl ilgą laiką buvo neduodamas ligoniams. Kinai pradėjo šerti šiuo antibiotiku kiaules, kad tos kiaulės greičiau augtų, nes daugiau maisto syvų tenka kiaulėms, o ne mikroorganizmams jų žarnose. 2015 metai Kinijoje rasti kolistinui atsparūs mikroorganizmai 21 procente kiniškų kiaulių ir viename procente hospitalizuotų kinų. Praeitais metais vienas amerikietis su tokio atsparumo infekcija atsirado ir JAV.

Medikai ir mokslininkai sako, kad prarasdami kolistiną, mes prarandame paskutinį antibiotiką daugeliui sunkių infekcijų. 

Sakote pasaulinė prekybą išgelbės žmoniją nuo visų bėdų? Žiūrint prekyba su kuo. Žiūrėkime, kam duodame mūsų pinigus. O tai atsitiks taip, kad neturėsim nei pinigų, nei darbo vietų, nei sveikatos.

Patirtis ir pinigai

Kai žmogus, turintis pinigų, susitinka žmogų, turintį patirties, tai tas, kuris turi patirties, nueina su pinigais, o tas kuris, turėjo pinigų, lieka su patirtimi.

Slaugantis robotas

Tai japonų Robear. Jis panašus į didelį baltą lokį. Gali išimti žmogų iš lovos, padėti žmogui einant. Robear yra labai atsargus, gali elementariai bendrauti. Robotai jau gali suprasti mūsų emocijas ir prisitaikyti.

VYRIAUSYBĖS PLANUOSE – IKI 2020-ŲJŲ ĮTEISINTI DVIGUBĄ PILIETYBĘ

Tai pagirtini Vyriausybės planai. Suvienykime lietuvių tautos jėgas, kad ir kur mes bebūtume. Tautai gręsia išmirimas. Tokio pavojaus akimirkoje vienybė yra svarbiausia mūsų tautos saugumo garantija.

Kenijoje eksperimentas su universaliosiomis bazinėmis pajamomis padidina smulkiųjų verslininkų skaičių

Aišku, pagerina ir skurstančių žmonių mitybą. Mums Lietuvoje reikėtų ne tik pagerinti žmonių maistą kasdieninį, bet taip pat daugiau smulkiųjų verslininkų. Smulkieji greičiau eksperimentuoja ir randa naujas nišas rinkoje. Brangstant darbo jėgai, mes surasime savo vietą kapitalistinio pasaulio rinkoje tik tokių eksperimentų keliu.

Galimi nelygybės sumažinimo būdai ir jų reikšmė Lietuvai

Istorijos bėgyje nuo akmens amžiaus nelygybė auga - turtingos šeimos sukaupia vis didesnę viuomenės turtų dalį visą laiką, išskyrus bado ir karo metus. Kokius kovos būdus su nelygybe siūlo kai kurie socialinių mokslų atstovai?

Jie siūlo jau panaudojamą Lietuvoje minimalaus atlyginimo didinimą. Šiaurės Europoje eksperimentine tvarka pritaikomas universalias bazines pajamas, JAV ilgą laiką naudotus žymiai aukštesnius mokesčius didelės pajamoms ir dideliam paveldimam turtui, intelektualios nuosavybės taisyklių susilpninimą, JAV pritaikytą anksčiau griežtesnę antimonopolinę tvarką, darbo standartų suderinimą visame pasaulyje, valstybės turto dalies dovanojimą kiekvienam piliečiui, kaip padarė Lietuva po Pirmojo pasaulinio karo, duodama žemės kiekvienam savanoriui.

Lietuvoje nelygybė atvedė prie visuotinio skurdo, šio skurdo pasekoje - prie mažesnio už mirtingumą gimstamumo. Todėl turėdama tokį mažą gimstamumą, tauta išmiršta, kartu su tauta mūsų unikali kultūra ir pati valstybė ateina prie išnykimo ribos. Šiame fone Grybauskaitės ir Landsbergių kalbos apie pasiruošimą karui su Rusija skamba, geriausiu atveju, kaip pasityčiojimas iš mirštančios lietuvių tautos, o blogiausiu atveju - kaip išdavystė vardan auksinių šakučių Landsbergių aplinkos žmonėms.

Elektros kaina turi keistis

Kai vis daugiau žmonių įsitaiso saulės elektros generatorius ant stogų, kilovatvalandė elektros dienos metu tiek atpinga, kad iškastiniu kuru varomos elektrinės tampa nuostolingomis. Sistemą reikia keisti. Mes turime mokėti ne už kilovatvalandę, o už garantuotą elektros tiekimą. Tai reiškia, kad daugiau reikia mokėti tiems, kurie tiekia elektrą iš akumuliatorių, kai saulė nešviečia ir vėjas nepučia. Jei akumuliatorių neužtenka, reikia daugiau mokėti už rezervinių elektrinių elektros energiją. Teks mokėti ir už tokius didelius tinklus, kurie perduoda energija vartotojams iš labiau saulėtų ir vėjuotų vietų. Teks mokėti ir už išmintingus tinklus, padedančius vartotojams taupyti, kai elektros energijos pagaminame mažiau. Naudojant kompiuterius, galima paskaičiuoti visas šias būtinas išlaidas.

Naivu elgtis, kaip gyvatės užhipnotizuotiems triušiams ir skirti vis daugiau gerai apmokamų Lietuvos ambasadorių Baltarusijos atominės elektrinės sustabdymui. Sustabdyti nepavyks. Dar blogiau, mūsų bandymai pakenkti šiai atominei elektrinei gali sumažinti šios atominės elektrinės saugumą ir sunaikinti Vilnių (mūsų pastangų dėka). Rusai tokiu atveju skaniai pasijuoktų.  Laikas užsiimti rimtu pačios Lietuvos elektros ūkio tvarkymu, pritaikymu šiuolaikinei ekonomikai.