Aišku, tai priklauso ir nuo nuolatinio streso. Pirma, vis daugėja įrodymų, kad stresas trumpina mūsų chromosomų telomerus, nuo kurių priklauso mūsų ilgaamžiškumas [1]. Didelis skirtumas streso lygyje - gyventi pilyje miške prie ežero visko pertekus, ar vargti miesto triukšme ir dyzelio dūmuose, ieškant maisto šiukšlių dėžėse, kaip priversti daryti daugelis mūsų pensininkų. Antra, mūsų tradicija primokėti gydytojams daro medicininį aptarnavimą skirtingai prieinamu. Nekalbant apie tai, kad šiuolaikinis širdies ir onkologinių ligų gydymas Lietuvos valdžiai atrodo pernelyg brangus, todėl daugumai mūsų yra neprieinamas.
Mes, lietuviai, esame nelygybės rekordininkai Europoje. Tai mus naikina. Reikia keisti mūsų gyvenimą. Naikinkime mes patys kyšius ir kyšininkus. Tai kad Eligijus Masiulis, tapęs nelygybės ir kyšininkų vėliava, nesėdi kalėjime iki šiol, yra didžiausia paskata emigruoti iš Lietuvos.
1. Nature, 545, 286–287 (18 May 2017)
2017 m. gegužės 30 d., antradienis
2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis
Lietuvos valdžia švaisto mūsų mokesčių pinigus, žaisdami su tūkstančiu pavojingų musulmonų migrantų
Lietuva įsipareigojusi šįmet iki rudens priimti net 1105 musulmonų migrantus. Iki šiol į Lietuvą buvo perkelti 309 migrantai. Naujausiais duomenimis, iš Lietuvos jau pabėgo 230 migrantų. Pagal migrantų atsigabenimo tempus Lietuva yra tarp penkių stropiausių Europos Sąjungoje. Kodėl taip stengiatės, ponai, atveždami mums pavojingus žmones, kurių net kalbos jūs nežinote, ir idiotiškai semdami vandenį su rėčiu? Ar jums negėda?
2017 m. gegužės 28 d., sekmadienis
Kaip išsirinkti reikalingiausias specialybes?
Kai darbuotojus pakeičia kompiuteriai ir robotai ar kitos naujosios technologijos, iškyla aštrus klausimas, kokias naujas specialybes mums išsirinkti, kad būtų normalus uždarbis.
Tam reikia duomenų apie uždarbius. Tokie duomenys yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tais duomenimis galime pasinaudoti. Kadangi visus atleistus greitai perkvalifikuoti nepavyksta, nes yra brangu, žmones galima atrinkti primaisiais į atskiras perkvalifikavimo programas pagal loteriją. Praėjus vieniems metams po pirmųjų perkvalifikavimo, mokesčių inspekcija gali rezultatus apibendrinti ir paskelbti visiems, tame tarpe ir valstybės tarnautojams, skirstantiems pinigus perkvalifikavimo programoms, kuri iš programų duoda geresnius atlyginimus Lietuvos rinkoje [1].
Tokiu pat duomenų, kurie yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, metodu galima atrinkti ir naudingiausias Lietuvai universitetų bei kolegijų programas. Metodas tinka tik toms programoms, į kurias yra didelis stojančiųjų konkursas. Tada priėmimas sustabdomas, kai visos esamos vietos užpildytos. Galima palyginti atlyginimus tų, kurie buvo priimti į programą su atlyginimais tų, kurie panašiai gerai mokosi, bet į programą nepateko dėl didelio konkurso. Jei šie duomenys bus skelbiami būsimiems studentams, tie irgi lengviau atsirinks, ko nori: geresnių atlyginimų ar mielesnio darbo. Na, o švietimo ministerija greičiau susigaudys, kokios programos įgalina surinkti daugiau mokesčių Lietuvos valstybei, ir kurioms skirti daugiau pinigų.
Be abejonės, pokyčiai rinkoje dabar vyksta visą laiką. Todėl toks rinkos tyrimas turi būti nuolatinis. Tik taip išsiugdysime Lietuvoje konkurencingus pasaulio rinkoje darbuotojus ir, to pasekoje, konkurencingus verslus. (Atkreipėte dėmesį, kad nekartoju nuolatinių Lietuvos valdžios aimanavimų, kad mus išgelbės tik žiaurieji ir pelną išvežantys investuotojai iš užsienio. Kas čia pas mus iš rimtų užsieniečių eis? Tesla? Nejuokinkit pasaulio.)
1. Nature, 544, 290–292, (20 April 2017)
Tam reikia duomenų apie uždarbius. Tokie duomenys yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tais duomenimis galime pasinaudoti. Kadangi visus atleistus greitai perkvalifikuoti nepavyksta, nes yra brangu, žmones galima atrinkti primaisiais į atskiras perkvalifikavimo programas pagal loteriją. Praėjus vieniems metams po pirmųjų perkvalifikavimo, mokesčių inspekcija gali rezultatus apibendrinti ir paskelbti visiems, tame tarpe ir valstybės tarnautojams, skirstantiems pinigus perkvalifikavimo programoms, kuri iš programų duoda geresnius atlyginimus Lietuvos rinkoje [1].
Tokiu pat duomenų, kurie yra renkami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, metodu galima atrinkti ir naudingiausias Lietuvai universitetų bei kolegijų programas. Metodas tinka tik toms programoms, į kurias yra didelis stojančiųjų konkursas. Tada priėmimas sustabdomas, kai visos esamos vietos užpildytos. Galima palyginti atlyginimus tų, kurie buvo priimti į programą su atlyginimais tų, kurie panašiai gerai mokosi, bet į programą nepateko dėl didelio konkurso. Jei šie duomenys bus skelbiami būsimiems studentams, tie irgi lengviau atsirinks, ko nori: geresnių atlyginimų ar mielesnio darbo. Na, o švietimo ministerija greičiau susigaudys, kokios programos įgalina surinkti daugiau mokesčių Lietuvos valstybei, ir kurioms skirti daugiau pinigų.
Be abejonės, pokyčiai rinkoje dabar vyksta visą laiką. Todėl toks rinkos tyrimas turi būti nuolatinis. Tik taip išsiugdysime Lietuvoje konkurencingus pasaulio rinkoje darbuotojus ir, to pasekoje, konkurencingus verslus. (Atkreipėte dėmesį, kad nekartoju nuolatinių Lietuvos valdžios aimanavimų, kad mus išgelbės tik žiaurieji ir pelną išvežantys investuotojai iš užsienio. Kas čia pas mus iš rimtų užsieniečių eis? Tesla? Nejuokinkit pasaulio.)
1. Nature, 544, 290–292, (20 April 2017)
Kinijoje miršta daugiau žmonių nuo oro užteršimo, gaminant mums prekes, negu mūsų, Vakarų gyventojų, mirštame nuo vėjo atneštų teršalų iš Kinijos
Atrodo, kad akivaizdus dalykas. Bet, jei gamyba vyktų ne komunistinėje Kinijoje, o demokratiniuose Vakaruose, tai tų teršalų būtų mažiau visiems [1]. Ir mes turėtume daugiau darbo vietų bei geresnius atlyginimus.
1. Nature,
543,
705–709
(30 March 2017)
1. Nature,
543,
705–709
(30 March 2017)
Europoje ir Lietuvoje vis dar nėra tvarkos problemoje su migrantais
Paskutiniame galingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikime, vadinamame G7, Italijos valdžia spaudė, kad migrantų srautas į Vakarus būtų pripažintas naudingu Vakarams. Amerikos prezidentas Trumpas, savaime suprantama, nesutiko su tokia idėja, pabrėždamas, kad migrantai atima mūsų darbo vietas. Migrantams naudingas nutarimas nebuvo priimtas. Kodėl Italijos valdžia taip elgiasi?
Nes iš Libijos į Italiją vis dar leidžiamas didžiulis Afrikos migrantų srautas. Už mūsų pinigus. Atitolę 12 mylių nuo Libijos krantų ir patekę į tarptautinius vandenis, nelegaliai žmones gabenantys nusikaltėliai praduria gumines valtis, o šalia stovintys operacijos „Sophia“ laivai, ima gelbėti skęstančiuosius ir gabena juos į artimiausią saugų tašką – Italiją. Mūsų mokesčiai įnašų į EU biudžetą pavidalu eina tos idiotiškos „Sophia“ laivų finansavimui. Ši idiotiška programa įgyja pagreitį: jau 50 000 Afrikos migrantų pasiekė Italiją šiais metais, 40-čia proc. daugiau negu per tą patį laiką praeitais metais. Mes įsivežame musulmonų karius ir musulmonų karą už mūsų pačių pinigus.
Pasaulyje Amerikos prezidentas Trumpas pradeda įvesti tvarką problemoje su migrantais. Amerika buvo ir yra intelektualiai, ekonomiškai ir kariniu požiūriu įtakingiausia pasaulio valstybė. Bet Europoje ir Lietuvoje vis dar nėra tvarkos problemoje su migrantais. Todėl prezidentui Trumpui reikia mūsų pagalbos. Spauskime mūsų valdžią ir mūsų europarlamentarus. Kaip juos spausti? Renkate kokį nors askaridžių nukankintą Lansbergio anūką? Klauskite, ką jis padarys problemai su Afrikos migrantais spręsti.
2017 m. gegužės 27 d., šeštadienis
Geriausio JAV visuomenės informavimo specialisto J. Ailes taisyklės, kaip išsaugoti informacijos vartotojų dėmesį
J. Ailes taisyklės surašytos jo knygoje "Jūs esate pranešimas". Šios
taisyklės yra ypač naudingos Lietuvoje, kur bet kokiame leidinyje sekso
pozų aptarimas yra vos ne kiekviename lietuviško leidinio vaizdelyje,
užtenka tik centimetrą nukreipti žvilgsnį nuo straipsnio.
1. Žaiskite, pirmiausia panaudomi jūsų stipriąsias puses.
2. Neužsiimkite gynyba.
3. Pasakykite tai, ką norite pasakyti.
4. Būkite emocingais, o ne intelektualiais.
5. Nenukrypkite nuo temos.
6. Venkite detalių.
1. Žaiskite, pirmiausia panaudomi jūsų stipriąsias puses.
2. Neužsiimkite gynyba.
3. Pasakykite tai, ką norite pasakyti.
4. Būkite emocingais, o ne intelektualiais.
5. Nenukrypkite nuo temos.
6. Venkite detalių.
2017 m. gegužės 26 d., penktadienis
Užuojauta tiems Lietuvos verslininkams ir politikams, kurie norėjo pasipelnyti musulmonų pabėgėlių sąskaita
Lietuvoje tie musulmonai pabėgėliai neužsibūna: 230 iš perkeltų 309 jau spėjo išvykti į Vakarus, likusieji ruošiasi tai padaryti artimiausiu laiku. Jei jau šitie musulmonai nenori Lietuvoje kankintis, tai ką ir bekalbėti apie geriau informuotą mūsų pačių jaunimą.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)