Iš statybų verslo lietuvius išstumia ukrainiečiai ir baltarusiai

Tai dar vienas neoliberalios Lietuvos valdžios  darbo rezultatas. Iš lietuvių Lietuvoje atimami paskutiniai likę darbai:

"Skaičiuojama, kad pernai Lietuvoje dirbo apie 6 tūkst. statybininkų ne iš ES šalių. Absoliuti daugumą jų – ukrainiečiai ir baltarusiai. Vis augantis svetimšalių konkurentų skaičius ima nepatikti Lietuvos statybininkams. „Tam tikra trintis yra. Kurį laiką čia padirbėję ukrainiečiai ima steigti bendroves, pradeda atskirai verslauti, stengiasi kitaip pradėti verslą ir tada atsiranda trintis. Kol jie dirba kaip samdomi fiziniai asmenys, tol trinties nėra, bet kai jie pradeda įkurinėti verslus – trintis atsiranda. Šiuo metu jau yra įmonių susirūpinimas, kad dempinguojant kainas ateina rangovai, kurie neturi atestatų, bet jie konkuruoja privatininkų rinkoje, stato. Šioje vietoje jau yra problema“, - neslepia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas."

Tokios problemos neapsiriboja statybomis. Imigracija iš trečiųjų šalių pernai sparčiai augo - išduotų leidimų dirbti skaičius pernai padvigubėjo iki 21 tūkstančio.  Rinkimai turi pasekmes. Jei renkate Lietuvą naikinančią valdžią, tai gaunate Lietuvos naikinimą.

Pavogė milijardą eurų

Kas pavogė? Lietuvos valdžia. Tie pinigai buvo skirti inovacijoms Lietuvoje kurti. Vietoje inovacijų sukūrė mokslo slėnius už milijardą eurų. Tie slėniai su visa technika stovi tušti, o inovacijomis ir nekvepia. Pinigai išsidalinti tarp savų auksinių šakučių metodu. O ką rašo Delfis, kodėl slėniai neveikia? Delfis vynioja į vatą, neišduodamas savų:

"Todėl, kad „slėniai užmiršti ir nevaldomi“, kaip skelbia liūdną padėtį atskleidžiančios Valstybės kontrolės išvados. Mokslo slėniai tapo arba valstybės pamestinukais arba buvo paprasčiau sumaniai ,,integruoti” į universitetų autonomijas. Vienaip ar kitaip, vietoje nepriklausomai veikiančių, mokslo ir verslo bendradarbiavimo kaip pagrindinio rezultato siekiančių slėnių, šiandien turime atnaujintas universitetų laboratorijas; taip pat sukurtas, bet nenaudotas mokslo slėnių valdymo ir koordinavimo modelis, nevykdyta stebėsena, nesirūpinta technologijų perdavimu ir MTEP komercializavimu – visa tai kelia daug klausimų apie mūsų investuotą milijardą."

Už milijardą eurų reikia sodinti iki gyvenimo pabaigos. Nėra čia ko vynioti į vatą.

Politinis populizmas skiriasi nuo ekonominio populizmo

Populizmas yra rūpinimasis daugumos reikalais. Svarbu, pagal kokį požymį nustatome, kas yra ta dauguma. Jei vadinamoji dauguma yra tik Lietuvos patys skurdžiausi, prasigėrę bei skurdžios Ukrainos, Kinijos ir kitų besivystančių šalių gyventojų masės - kalbame apie ekonominį populizmą. Juo prisidengdami, neoliberalai valdo pasaulį. Idėja tokia, kad mes turime užjausti tuos varguolius, alkoholikus, narkomanus, Ukrainos, Kinijos  skurdžius, todėl turime kentėti mūsų darbo vietų išvežimą į Kiniją, mūsų ginklų išvežimą į Ukrainą, musulmonų atvežimą į Lietuvą, vieną iš didžiausių Europoje turtinę nelygybę, aukštas kainas, žemus atlyginimus, auksines šakutes, auksinį suskystintų dujų terminalą, mūsų teisių naikinimą naujuoju Darbo kodeksu ir kitus neoliberalų žygius. Valstiečiai Lietuvoje nepakilo aukščiau ekonominio populizmo lygio.

Jei svarbioji dauguma yra lietuvių tautos kamienas, žmonės, kurie bando dirbti ir uždirbti - tai yra politinis populizmas (daugiau apie tai parašyta čia). Toks populizmas dabar laimi Amerikoje, toks populizmas nugalės visame Vakarų pasaulyje. Lietuvoje dar neturime stambios politinės jėgos, kuri būtų įvaldžiusi šiuolaikinį politinį populizmą. Mes nesame akli, matome, kas darosi pasaulyje. Todėl politinis populizmas valdžioje atsiras ir pas mus.

Kodėl Kinija konkuruoja su mumis, naudodamasi neteisėtais būdais

Pagrindinė problema, kad, kai Vakarai leido Kinijai prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos 2001 metais ir įgyti daug mažiau ribotą priėjimą prie Vakarų rinkos, Vakarai davė Kinijai teisę  apsauganti dalį Kinijos rinkos - mat Kinija buvo " besivystanti ekonomika" -, nes buvo prielaida, kad, kai Kinija reformuosis ir taps mums lygi, jos prekybos kliūtys ir vyriausybės pagalba Kinijos bendrovėms  sumažės.
Taip neatsitiko. Kinija augino jėgas, tapo Vakarams lygi daugelyje sričių, bet toliau gina savo įmones nuo užsienio konkurencijos, riboja rinkos prieigą arba reikalauja, kad užsienio bendrovės įsigytų Kinijos partnerius ir perkeltų savo intelektinę nuosavybę į Kiniją, kaip rinkos prieigos kainą, arba Kinijos valstybė nukreipia Kinijos kompanijoms žemų palūkanų paskolas, kad šios kompanijos galėtų augti ir pirkti iš užsienio konkurentus.
Kai šios Kinijos bendrovės pasidaro pakankamai didelės, jos  paleidžiamos užkariauti  pasaulinę rinką. Kinija planuoja naudoti šią strategiją, įgyvendindama naują planą - "Made in China 2025" - pasidaryti pasaulinė lyderė elektra varomų transporto priemonių srityje, naujų medžiagų, dirbtinio intelekto, puslaidininkių, bio-vaistų srityse, 5G judriojo ryšio ir kitose pramonės šakose. Todėl mums belieka remti Trumpo idėją, siekiant įvesti mokestį importui pasienyje, kad išlyginti konkurencijos sąlygas Kinijos ir mūsų verslo bendrovėms (smulkiau apie tai parašyta čia). Tie, kurie pratutėjo iš prekybos su Kinija, turės dabar pakentėti.

Bloga naujiena iš kitos tvoros pusės

 „Ar JAV dominuotų „karšto“ karo su Rusija atveju?“ – Rusijos lyderio paklausė kino kūrėjas O. Stone'as. 

„Galvoju, kad niekas neišgyventų“, – atsakė V.Putinas.

Kas protingiau tokio karo akivaizdoje: diplomatija, ar šauktinių lakstymas po miškus ?

Leidimas sudaryti nekonkuravimo sutartis yra blogas dalykas Lietuvai

Nekonkuravimo sutartys uždraudžia darbuotojui dirbti konkuruojančioje įmonėje iki dviejų metų nuo atleidimo iš darbo. Tai neva apsaugo darbdavį, kad darbuotojas neišneštų konkurentams verslo paslapčių. Deja, tokios sutartys Lietuvai netinka. Kalifornijoje nekonkuravimo sutartys yra visiškai uždraustos valstijos įstatymu. Darbuotojai gali mesti darbą vienoje įmonėje ir iškart pradėti darbą kitoje, konkuruojančioje. Todėl Kalifornijoje atsirado garsusis Silicio slėnis - pasaulinio lygio inovacijų sostinė. Kadangi mes paliekame nekonkuravimo sutarčių galimybę, tai Lietuvoje rimtų inovacijų kaip nebuvo, taip ir nebus.O be inovacijų mes iš atsilikimo neišsikapstysime. Jau dabar atlyginimų skirtumas tarp mūsų ir Švedijos tik didėja. Augant algoms Vakaruose greičiau, negu pas mus, toliau augs mūsų emigracija, ir bėgs nuo mūsų prisivilioti į Lietuvą svetimšaliai. Lietuva toliau tuštės ir skurs. Seimas daro klaidą, leisdamas sudaryti nekonkuravimo sutartis. Kodangi blogas klimatas inovacijoms išryškėja tik per daugelį metų, ši klaida liks neištaisyta pernelyg ilgai, nes emigracija greitai visai sunaikins lietuvių tautą.

Gydymas ligoninėje, kurioje mokomi medicinos studentai, gali išgelbėti jūsų gyvybę

Jeigu 83 vyresnio amžiaus pacientai užbaigia gydymą paprastoje ligoninėje, tai praėjus mėnesiui po tokio gydymo vienu iš jų daugiau numiršta, negu tokį pat skaičių pacientų pagydžius tokioje ligoninėje, kurioje mokomi medicinos studentai - būsimi gydytojai. Tai didelis mirtingumo skirtumas. Kodėl taip yra, niekas nežino. Man atrodo, jog kai mokai studentus, tai ir pats geriau išmoksti.