Lrt sukūrė entuziastišką filmuką apie autonominius automobilius.

"Žmonės vairuoja nepatikimai ir pavojingai, sukelia daug avarijų, todėl patiems vairuoti bus greitai uždrausta. Vairuos patys autonominiai automobiliai. O žmonės galės persijungti prie kitų, įdomesnių darbų."

 Va taip...

Visi žinome, kad Lietuvos mokslas yra niekam nereikalingas Potiomkino kaimas.

Valdantieji ar užsieniečiai pravažiuoja, mes jiems rodome kartoninius "prietaisus" ir šokančius laimingus "mokslininkus" [1]. Kodėl mūsų mokslas niekam nereikalingas? Pirma, nes mūsų verslas yra perku-parduodu tipo [2]. Antra, nes gabus jaunimas išvažiuoja studijuoti ir dirbti į Vakarus [3], o lieka girtųjų lytinio akto rezultatai, kuriuos mokyk-nemokyk, nebus jokio skirtumo. Tik valstybės garantuotų pinigų krepšius mums nešioja.

1."Atvykusios delegacijos iš užsienio vežamos į mūsų šalies pasididžiavimą – naujus mokslo ir verslo slėnius, kurie pastatyti už ES lėšas, ir kuriuose yra nauja moderni mokslinė aparatūra. Atrodytų, kad visos sąlygos sukurtos, todėl valdžia nepamiršta priminti – o kur naujos technologijos? Kur nauji patentai, verslo subjektų investicijos?"

2. " „Veikla „pirk-parduok“ yra viena lengviausių. Be to, prekybos įmonės juk gali būti įvairios: kioskai, krautuvėlės, prekyba internete ir taip toliau. Įsteigti gamybos ir technologijų įmonę yra nepalyginti sudėtingiau, dėl to jų ir yra įsisteigiami vienetai: gamybinei veiklai reikia ne tik potencialo, bet ir kapitalo“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius Pranas Žukauskas. Kauno technologijos universiteto vadybos katedros profesorius Sigitas Vaitkevičius mano, kad beveik trečdalis naujai įsteigiamų įmonių dirba prekybos ir remonto segmente ir dėl istoriškai susiklosčiusios Lietuvos verslo struktūros."

3. "Per keletą pastarųjų metų į Vakarų šalių (daugiausia Jungtinės Karalystės) universitetus studijuoti kasmet išvažiuoja nuo 3 iki 5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Prognozuojama, kad po dešimtmečio mokslus kitų šalių universitetuose tęs kone pusė Lietuvos abiturientų, o iš geriausių gimnazijų išvažiuos net 70–80 proc. jaunuolių... Problema ta, kad visi, kurie lieka Lietuvoje, tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, nes Lietuvoje, palyginti su geriausiais Vakarų universitetais, pirmarūšių universitetų tiesiog nėra. Tai reiškia, kad net didžiausi Lietuvos talentai, likę Lietuvoje, būtų priversti mokytis su vidutinių gabumų studentais ir tobulėtų kur kas lėčiau, o tai būtų jų talento švaistymas. Stodami į užsienio universitetus lietuviai natūraliai suskirstomi pagal gabumus – šimtai talentingų tautiečių dabar studijuoja garsiausiuose Vakarų universitetuose."

Kas yra emigracija Lietuvai?

Nemokėti už atliktą darbą, kurio vaisius parduodi Vakaruose ir Lietuvoje už tikrą kainą, yra šventas reikalas. O emigracija yra šantažas - duok, kitaip emigruosiu. Išvis, emigracija yra tvanas, badas ir holodomoras - tą žino kiekvienas lietuviškas filosofas.

Mes gyvename skirtingose planetose

 Bent jau mokomės skirtinguose universitetuose.

"Daugelyje geriausių pasaulio universitetų, tokių kaip Yale ir Prinstonas, studentai iš 1 procento  šeimų su daugiausia pajamų  turėjo daugiau vietų nei studentai iš šeimų, sudarančių  apatinius 60 procentų pajamų atžvilgiu."

Nekliedėk, žmogau, tais robotais!

Taip man parašė vienas komentatorius. Cituoju jo argumentus (paryškintus tekste ir išskirtus kabutėmis) kartu su mano atsakymais.

"Pirma - niekas jų neintegruos į gamybą, kol 50 vergų kainuoja pigiau."

Žmogų reikia pagimdyti, užauginti ir išauklėti. Kompiuterinę programą užtenka labai pigiai nukopijuoti. Jokiu būdu mes neišlaikysime konkurencijos su kompiuteriais.  

"Antra - jiems valdyti (taip,taip! Žinome,kad net kosminiai zondai pilotuojami! Kas, kad ne iš kabinos o iš SVC biurų!?) bus reikalingi neįkainojami specai,kurie uz MMA - nedirbs!"

 Deja, vienas žmogus kontroliuoja dešimtis, šimtus ar net tūkstančius mašinų. Kiti yra nereikalingi.

"Trečia - jokios valstybės jokia valdžia neleis sužlugdyti socialinės sistemos, kurią ant savo pečių (iš atskaitymų nuo pajamų) velka dirbantieji,o ne verslo subjektai! (domimės LR biudžeto pajamų struktūra!)."

Niekam pasaulyje neįdomi  LR biudžeto pajamų struktūra. Jei mes tokią pasidarėme, tai esame durni, ir tai yra mūsų problema. Pasaulis kopijuoja Švedijos biudžeto pajamų struktūrą.

 "Šiai dienai mes puikiai galime pakeisti kardiochirurgą robotu! Ar operuosiesi pas jį!? Va tai taip!"

Jei robotas daro mažiau klaidų, negu chirurgas - be abejo. Pagrindinis vairuotojų pakeitimo robotais argumentas - mažiau žmonių žus kelionėse. 

 "Aš jau nekalbu, kad verslas prekes turės dalinti už dyką - robotai nevartoja,o žmonės - iš ko pirks!?"

 Pirks tie neįkainojami specai, kurie už MMA - nedirbs, iš antro punkto.

 "Mokslas yra dvieju rūšių : praktinis ir tiriamasis. Praktinis,deja, dar mažai žino, kur dėti tiriamojo atradimus!"

Tai irgi tik Lietuvos problema. Kitur pasaulyje yra pavydėtinai glaudus ryšys tarp praktinio ir tiriamojo mokslų.

"Taigi - niekas ateityje to neskatins, o augins iš paskutiniųjų mokesčių mokėtojų ir vartotojų gretas!"

Realiai mokesčių mokėtojų ir vartotojų gretas palieka be gerai apmokamo darbo prasigerti ir žudytis narkotikais.

 "Taip, yra sričių, kur bus diegiama robotizacija. Tai stacionarus monotoniškas pasikartojantis operacijų ciklas prie konvejerio, bet ne sritys, kur reikalingas mobilumas,nestandartinės operacijos, nenumatytas griežtas technologinio proceso reglamentas."

Taip buvo prieš dešimtis metų. Tie automobiliai, kuriais važinėja dauguma Lietuvos, yra padaryti tokių kvailų robotų pagalba. Dabar viskas paremta giliomis besimokančiomis sistemomis. Jos yra pakankamai lanksčios, kad dirbtų greta mūsų. Tokie dalykai, kaip save vairuojantys autobusai Stokholme, Teslos Autopilotas (tame tarpe ir sunkvežimiuose) yra šiandieninė realybė mūsų gatvėse ir kitur).

"Laboratorinėmis sąlygomis jau daug kas yra. Praktikoje - svajonės ir pranašystės."

Pasakykime tiems Lietuvoje, kurie važinėja su Teslomis, kad jie gyvena laboratorinėse sąlygose. Šie, iš finansinių operacijų praturtėję, todėl labai praktiški, žmonės skaniai iš mūsų pasijuoks. Tačiau mūsų diskusija yra naudinga, nes Lietuvoje šios problemos apeinamos, kišant galvą į smėlį. Galite tik įsivaizduoti, kas atsitiks su mūsų užpakaliais šiais neramiais laikais.

Jūs dar neemigravote?

Vidutinis lietuvis per valandą neuždirba nė euro, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis. Čia, aišku klaida, kurią šis gerbiamas ekonomistas praleido Lietuvos televizijos laidoje. Bet klaida pamokanti. Jei jau gerbiami ekonomistai praleidžia tokius teiginius apie mūsų algas, tai, be abejonės, mes mažai uždirbame. Tikrai, Lietuva patenka į valstybių trejetuką, kuriose vidutinis valandinis darbo užmokestis mažiausias. Mūsų šalyje jis realiai siekė  6,20 eurų. Bet Airijoje vidutinis valandinis darbo užmokestis  siekė 29 eurus , jos kaimynėje Jungtinėje Karalystėje - 20,90 eurų, skelbia „Eurostato“ tyrimo duomenys. Norvegijoje,  vidutinis valandinis darbo užmokestis siekė net 48,50 eurų. 

Gyvenimas yra trumpas. Brangi kiekviena valanda. Ką mes čia darome? Paklauskime Numavičių (Maximos savininką), jei susitiksime jį Londone, arba premjerą Skvernelį, jei susitiksime jį parduotuvėje Lenkijoje.

We and robots

Deep learning systems and robots created on the basis of them are increasingly involved into our lives. They translate our texts from one language to another, they work as our personal assistants. They drive us by self-driving car. They carry out more and more functions at work. In a competitive economy, the society, that wields robots the best way to improve work efficiency, wins the competition.It seems that Sweden is best equipped to win this competition. Why? Because, at least at the beginning, the robots are fairly vulnerable, so people need to be accepting the robots. The Swedish society is best placed to accept the robots early because a well-organized social service and excellent state aid to those who need to retrain lead Swedish to be the most  optimistic about the robots. Swedes understand that job losses appear in Sweden as a result of collapsing businesses, and therefore support the strengthening of their businesses. We in Lithuania have a lot to learn. We do not have such cooperation between employers and employees. It is enough to just recall the conflict between doctors and Skvernelis. This conflict is raised as the most important achievement of Lithuania in 2017.