Kodėl taip įdomiai gyvename Lietuvoje?

Neseniai Lenkija, Rumunija ir kitos ES šalys iškėlė problemą, kad postkomunistiniams kraštams Europos Sąjungoje pardavinėjami prastesnės kokybės maisto produktai. Reikia pažymėti, kad kaina šių produktų yra ta pati, kaip ir Vakaruose. O pagaminti prastesnės kokybės produktus yra pigiau. Susidaro papildomas pelnas. Su drabužiais ir kitomis prekėmis šis pelnas dar didesnis, nes kainos yra didesnės, negu Vakaruose.

Didžiulį pelną reikia paslėpti, kad nesukelti žmonių pasipiktinimo. Tam naudojami kyšiai (čia ir vėl apie tave, Masiuli) ir taip vadinama šešėlinė ekonomika. Todėl mūsų kraštuose tiek daug to šešėlio. Tai atidaro kelius verslininkams kartais visai nemokėti mokesčių. Todėl mūsų mokyklos, ligoninės, savivaldybės ir universitetai yra tokios pasigailėtinos būklės.

1. "Kaip pabrėžė Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. Andriukaitis, dvejopų maisto standartų problema - aktuali visoje ES. Diskusijos apie tai prasidėjo 2015 m., kai galimai prastesnės kokybės produktų, tiekiamų nepasiturinčioms ES šalims, problemą iškėlė tokios šalys kaip Rumunija, Lenkija ir kitos.Pasak V. Andriukaičio, maisto sauga - sveikatos sritis, o kokybe rūpinasi vartotojų teisių gynėjai.„Tačiau kokybės klausimai netiesiogiai taip pat susiję su sveikatos klausimais. Visuomenės dalis, kuri neturtinga, perka pigius, mažai šviežių ingredientų turinčius produktus, labiau serga diabetu, nutukimu, vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis“, - pabrėžė buvęs sveikatos apsaugos ministras."

Reklama Lietuvai?

Puikiai kalbu angliškai. Galėčiau pareklamuoti Lietuvą užsienio turistams. Tačiau išeina kažkas keisto. Žmonės aplinkui pikti ir nedraugiški. Kodėl? Gyvenimas yra sunkus. Daugelis Lietuvoje tuštinasi būdelėse, kurios dvokia, teršia aplinką, ir uždraustos Europos Sąjungoje (laukite didelių baudų). Rekrūtus  armijon gaudo, kaip baudžiavos laikais. Iš išvažiavusių lietuvių atiminėja Lietuvos pasus, lyg tie lietuviai būtų vergai. Kainos yra tokios, kaip Vakaruose, o algos ir pensijos yra neįmanomai mažos. Kainos yra net didesnės, negu Lenkijoje, kur ir klimatas ir kiti faktoriai yra tokie patys, kaip Lietuvoje. Alkoholizmas didžiulis, nusikalstamumas toks didelis, kad yra nerėgėtas šiais laikais [1], nors turime premjerą - policininką. Padėkite, ką man rašyti [2]?

1. "Nepaisant to, kad trijose Baltijos jūros regiono valstybėse narėse žmogžudysčių mažėjo, jų skaičius 100 000 gyventojų tebėra didesnis nei visose kitose valstybėse narėse" (Lietuvoje yra didžiausias).

 2. Geriausias atsakymas:

Rimas
2018-01-06 19:12 IP: 5.20.51.193

"Užsienio turistams sakykite tiesą: ištrūkę iš sovietinio lagerio į laisvę žmonės nemokėjo ta laisve naudotis. Puolė kaip žvėrys prie turto dalybų, nežiūrėdami nei garbės, nei sąžinės, nei tėvynės ateitis jiems svarbi buvo. Labai ilgėjosi sovietmečio, todėl į valdžią grąžino komunistus su AMB priešakyje, kurie korupciją padarė gyvenimo norma, išvogė ir išsidalijo turtą, sugriovė ekonomiką, o ne ją vystė. Sąžiningiems, protingiems žmonėms neliko tėvynėje vietos, neliko mokesčių mokėtojų, dėl ko skursta pensijinio amžiaus žmonės, nežiūrint prisikolintų pravalgymui milijardų. Valstybė artėja prie žlugimo- tokia mūsų nesugebėjimo turėti savo valstybę pasekmė."

Kai reikia dirbti, tai vakarietiškai, o kai už darbą mokėti, tai komunistiškai

  Kaip Vakaruose žmonės išsireikalavo normalius atlyginimus? Streikais. Lietuvoje darbdaviai iki to mums nebeleidžia ateiti. Streikus naikina, kaip tai darydavo komunistai:

Praėjusių metų lapkričio pradžioje S. Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos. Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti, Premjeras teigė, kad tokia šantažo forma Vyriausybės tikrai nepaspausi. „Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais - tai kelias neperspektyvus“, - „Žinių radijui“ sakė Premjeras.

Brangieji Lietuvos darbdaviai, jei neleisite žmonėms streikuoti, ir jūsų atsargumas neleis pakelti algas, tai visi išsivaikščiosime, ir jokios ekonomikos Lietuvoje nebeliks.

Ko reikalauja Grybauskaitė?

Grybauskaitė reikalauja, kad Rusija atiduotų Vakarams, Rusijai šimtmečius priklausiusią, karinę bazę Sevastopolyje, Kryme, tik šį kartą be karo. Tam Grybauskaitė (skirtingai, negu pačios Vakarų šalys) aukoja Lietuvos politinius kontaktus su Rusija, liečiančius ūkinius reikalus (smulkiai apie tai parašyta žemiau [1]). Kadangi Lietuva yra maža ūkiniu požiūriu, tokia auka turi apčiuopiamų pasekmių tik mums, ne Rusijai.

Ką galima dar svarbesnio paaukoti? Grybauskaitė gali organizuoti streiką. Bado streikas yra labai populiarus. Bet niekas nebus pritrenktas tokio veiksmo, nes vasalai (dabartiniai, ar, mūsų atveju, buvę) dažnai paskelbia bado streiką. Visai kitas dalykas, jei Grybauskaitė paskelbtų streiką nevaikščioti į Lietuvos tualetus didžiuoju reikalu. Pasaulis atkreiptų dėmesį. Tai gerai atrodytų televizijoje (mūsų romantiškos, gamtą teršiančios, ir ES uždraustos būdelės (lauko tualetai)). Grybauskaitė gautų gerai apmokamą vietą Briuselyje iškart po prezidentavimo.

Kaip ir Lietuvos ūkio atveju, turėtume tam tikrų komplikacijų. Net riboto streiko atveju kai kurie vaikai ir pagyvenę žmonės sėdėtų prasmirdę, kaip dabar kai kurios Lietuvos ūkio šakos prasmirdo. Bet mūsų Prezidentė nori ir turi teisę gyventi gražiai. Juk mes patys ją išsirinkome.

1. "Pasak premjero Skvernelio, Lietuva ir Rusija turi kalbėtis apie planus atskirti energetikos sistemas, Baltijos šalims sinchronizuojantis su Vakarų Europa. „Kalbant apie energetikos sritį, kur vyksta du labai stiprūs projektai, tai pirmiausia mūsų sinchronizacija ir atsijungimas nuo BRELL taip vadinamo tinklo, bet nepamirškime, kad lygiai taip pat BRELL tinklo šalys irgi daro techninius darbus, kad atsijungtų arba išvengtų pasekmių nuo atsijungimo. Tai ne vien techniniai, bet ir politiniai klausimai, kurie turi būti techniškai tam tikrame lygyje sprendžiami“, – kalbėjo S. Skvernelis.  Jis taip pat teigė, kad Lietuva turi rūpintis maisto produktų eksportu į Rusiją. „Manau, kad mes turime rūpintis, jog tie mūsų produktai važiuotų ir nebūtų vertinami vien tik per politinę prizmę, kas Rusijoje dažnai yra įprasta. Atsiranda politinis nurodymas ir tada vienas ar kitas produktas ar prekė tampa nesaugia ar kenksminga“, – kalbėjo premjeras."

Ar tikrai Masiulis teisus, kad dirbantys už normalų atlyginimą yra verti išnaikinimo kvailiai?

"Ar tikrai visi turtai turi srauniomis upėmis plaukti tik turtingiesiems, taip, kaip dabar Lietuvoje tie turtai plaukia turtingiesiems greičiau, negu bet kur Europoje, padedami eurais prikimštų dėžučių nuo alkoholio? Teigiamai  į šį klausimą atsako ne tik Masiulis, bet ir Prancūzijos ekonomisto Piketty tezė, trumpai apibendrinta žemiau.

"Piketty sukaupė istorinius duomenis apie pasaulio turtą ir daro išvadą, kad beveik visada pasaulio istorijoje kapitalo palūkanų norma buvo didesnė už ekonomikos augimą: "r> g" yra žinomas šios formulės sutrumpinimas. Tiek, kiek ši tezė galiojo, turtingas neišvengiamai taptų turtingesnis ir turtingesnis. Galų gale turtingieji paveldėtojai turėtų beveik viską, likusi gyventojų dalis neturėtų nieko.Tai, kad palūkanų normos istorijoje dažnai viršija ekonomikos augimą, yra neginčijama. Vokietijos ekonomistas Moritzas Schularickas neseniai šį darbą patvirtino savo duomenimis. Net konservatyvus ekonomistas Gregory Mankiwas teigia, kad ekonominėje teorijoje mažesnis ekonomikos prieaugis, negu palūkanų norma, yra laikomas gero augimo sąlyga.Bet ar turtingesnieji neišvengiamai tapti vis turtingesni bet kokiomis sąlygomis? Yra daug argumentų prieš šią tezę. Pirma: jei Piketty būtų teisus, turtingieji dabar turėtų beveik visus pasaulio turtus. Tiesą sakant, dar egzistuoja pasaulinė vidurinė klasė, kuri pati turi tam tikrų pinigų. Didelis turto augimas veiktų tik tuo atveju, jei turtingas iš tikrųjų paliktų savo pinigus nesumažėjusius visada, kad turtas galėtų augti vis daugiau. Iš tikrųjų kai kurie daiktai tampa beverčiai. Kai kurie pinigai yra iššvaistomi. Kai turtas yra paveldimas naujos kartos, tas turtas neretai yra apmokestinamas ir sumažinamas, o vienas ar kitas paveldėtojas išparduoda savo dalį. Tuo pačiu metu visada yra naujų taisyklių, kurios neleidžia turtingiesiems tolygiai didinti jų turto."

Be abejo, karai, žiaurios epidemijos, revoliucijos, net vien tik revoliucijų grėsmė verčia visuomenę suvaržyti, mūsų gyvenimą destabilizuojantį, besaikį turto kaupimąsi vienose rankose.

Lietuviškam verslui pats laikas nutarti, ką darom toliau.

Tikrai, nesmerkime verslo, nes verslas mus išlaiko. Tačiau kainos ir algos išsilygina su Vakarais. Konkuruoti mažomis algomis tampa sunkiau.

Kalbant apie dirbtinį intelektą ir darbo vietas, prognozės yra nemalonios

"Tradicinė išmintis yra tai, kad dirbtinis intelektas. netrukus pasiruošęs išmesti iš darbo milijonus žmonių, - kad per sekančius du dešimtmečius jis pasiruošęs padaryti tokį žiaurų darbą su biurų darbuotojais ir kitomis baltomis apykaklėmis, kokį mechanizaciją padarė su fabrikų darbuotojais per praėjusius du dešimtmečius. Nekalbant jau apie tolimųjų reisų vairuotojus ir taksi vairuotojus, kurie pasidarys bedarbiai arba nepakankamai įdarbinami, nes save vairuojantys automobiliai perima mūsų kelius."

Tiek žinių tam jaunimui Lietuvoje, kuris tikisi neblogai pragyventi, dirbdami valdiškoje tarnyboje biuruose.