Moterų darbas naktimis didina susirgimo vėžiu riziką

Pastebėtas teigiamas ryšys tarp ilgalaikio naktinio pamaininio darbo ir krūties vėžio rizikos, virškinimo sistemos vėžio rizikos ir odos vėžio rizikos.  5 metus dirbant nakties pamainomis, krūties vėžio rizika moterims padidėjo 3,3%. Kalbant apie slaugytojų grupę, ilgalaikis  naktinis darbas parodė galimą kancerogeninį poveikį krūties vėžiui, virškinamojo trakto vėžiui; ir plaučių vėžiui. Nustatyta, kad moterų vėžio rizika didėja, sukaupiant daugybę naktinio pamaininio darbo metų, todėl gali būti sukurtos ir įgyvendinamos veiksmingos moterų nakties darbo apsaugos priemonės [1].

  1. CANCER EPIDEMIOLOGY BIOMARKERS AND PREVENTION, Yuan, Xia ir kiti, Volume: 27, Issue: 1

10 geriausiųjų įgūdžių, reikalingų duomenų mokslininkams

"Pasak LinkedIn, 10 geriausiųjų duomenų mokslininkų įgūdžių yra mašinų mokymasis, "R", "Python", duomenų gavyba (angl. mining), duomenų analizė, duomenų mokslas, "SQL", "MatLab", dideli duomenys ir statistinis modeliavimas."

Svarbiausia Smetonos klaida - nutraukti sąjungą su Lenkija

Jei mes dabar būtume toje sąjungoje su Lenkija, mūsų problemos su emigracija ir žemu gimstamumu (apibendrinant - problemos su lietuvių tautos išmirimu) būtų išspręstos. Geriau polonizuota Lietuva, bet gyva, visad gyva.

"2016 m. naujoji Lenkijos vyriausybė, vadovaujama Populistinės teisės ir teisingumo (PiS) partijos, pradėjo programą "Šeima 500Plus", kuri moka kas mėnesį 500 zlotų (148 dol.) už kiekvieną vaiką, pradedant nuo antrojo. Netgi kai lenkai sparčiai senėja, PiS mažina pensinį amžių nuo 67 iki 65 metų vyrams ir 60 metų moterims."

Lietuvoje valdantieji pusgalviai tik didina pensinį amžių ir stažą pensijai gauti bei moka paramą vaikams, kuri yra niekingai maža (30.02 Eur.), kai maistas Lietuvoje kainuoja dukart daugiau, negu Lenkijoje [1]. Sakote, ar negali Lietuvos valdantieji globalistai pasikeisti? Negali. Globalistai pagiria vieni kitus tik tada, kai atima iš žmonių pinigus. Tai vadinama rinkos reformomis.

1. "Pašnekovo skaičiavimu, bent dvigubai daugiau Lietuvoje kainavo kilogramas pomidorų, sviestinis raguolis, bananai, gazuotas vanduo, melionas."

Taksi ekonomika

Vairuotojo darbas yra brangiausiai kainuojanti taksi verslo dalis. Kas atsitinka, kai atsisakome vairuotojų ir naudojame autonominius automobilius?

"Manoma, kad važiavimo paslaugos atpinga nuo 2,50 dolerių už mylią iki maždaug 1 dolerio, nes pagrindinės išlaidos - atlyginimas vairuotojui - yra pašalintos. Vien Amerikoje būtų galima užkariauti rinką, kurios vertė yra apie 1,6 trilijonų dolerių per metus (atstovaujančią tris ketvirtadalius visų nuvažiuotų mylių), jei vairuotojai masiškai persėstų iš savo automobilių į robotaksi sekančiais metais."

Kur dėsim Lietuvos vairuotojus? Jie tyliai emigruos į Airiją ir Vokietiją. Lietuvoje visos problemos sprendžiamos vienu ir tuo pačiu metodu.

Kas laimi - Vakarai ar Kinija?

"Kuri sistema yra stipresnė? Vakarų demokratijos ar Kinijos hibridinis komunizmas su jo kapitalistiniais elementais?  Praėjusią savaitę tapo žinoma, kad Kinijoje pirmą kartą buvo išleista daugiau mokslinių publikacijų, nei JAV. Amerika vadovavo šiam sąrašui nuo praėjusio amžiaus vidurio. Kinai taip pat sparčiai kyla dirbtinio intelekto vystyme. Tai Sputniko momentas." 

Mums Vakaruose vėl reikia susikaupti mokslo ir technikos vystymui, kaip mes padarėme Sputniko laikais, 1953-čiaisiais metais.

Čekai pakartotinai išrinko Čekijos prezidentu žmogų, panašų į Amerikos Donaldą Trumpą

"Po rinkimų kampanijos, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama politiniam korektiškumui ir Čekijos vaidmeniui Europoje, piliečiai nusprendė šeštadienį pasilikti su prezidentu Milošu Zemanu ir jo dažnai sarkastišku populizmu, kuris priešinasi Čekijos užvertimui musulmonų imigrantais ir neleidžia griauti Čekiją sąjungininkams  Vakaruose. M.Zemanas kartą pajuokavo, kad globalistams parsidavusieji masinių komunikacijos priemonių atstovai tiek kenksmingi tautai, kad tuos atstovus vertėtų sušaudyti (Valatka, visi žiūri į tave).

Jo oponentas Jiri Drahošas, politinis naujokas, kurio nuomonės nebuvo gerai žinomos, siekė parodyti save kaip priešnuodį M.Zemanui, kurį J.Drahošas apibūdino kaip karštą ir prieštaringą lyderį. Pastaraisiais metais p. Zemanas, 73 metų amžiaus, sustiprino šalies ryšius su Rusija ir draugavo su Kinija.

68-erių metų p. Drahošas pasiūlė tvirtą įsipareigojimą ne tik šalies narystei Europos Sąjungoje, bet ir bloko biurokratų vertybėms. Atsisakydama p. Drahošo vizijos, Čekija yra pasirengusi tęsti tą pačią eurobiurokratų atžvilgiu skeptinę kryptį, kaip ir jos kaimynės Vengrija, Lenkija ir Slovakija" (daugiau apie tai - čia).

Lietuvėle, Tėvyne brangi, ko tu miegi? Kur tavo  Milošas Zemanas?

Globalizacija pradėjo atrodyti, kaip ne itin subtilus tautos sabotažas

"Kai 1993 m. Hamidas Biglari paliko savo darbą Prinstone. kur jis buvo branduolio fizikas-teoretikas, ir prisijungė prie "McKinsey" konsultacijų kompanijos, jį pritrenkė, kad šiais laikais "bendrovės išstumia tautas, kaip tarptautinės konkurencijos vienetai".

Tai jam atrodė esminis pokytis. Tarptautinės korporacijos turi skirtingą tikslą, negu tautos: daugiau pinigų sau. Jos optimizuojasi visame pasaulyje, o ne nacionaliniu lygiu. Jų tikslas yra maksimaliai padidinti pelną visame pasaulyje - paskirstyti grynuosius pinigus tose vietose, kur tai yra naudingiausia, rasti darbo vietas, kuriose darbo jėga yra pigiausia, - netenkinti jokių nacionalinių interesų .

Pasikeitimas buvo greitai palengvintas dėka komunikacijų, dėl kurių atstumas neturi reikšmės,  ir dėka daugumos besivystančių rinkų noro atverti sienas užsienio investicijoms ir naujoms technologijoms.

Šimtai milijonų žmonių šiose besivystančiose šalyse buvo ištraukti iš skurdo į viduriniosios klasės lygį. Ir atvirkščiai, Vakarų visuomenėse viduriniosios klasės žmonės skurdo, kai gamyba buvo perkelta į Kiniją ir kitur, o technologinė pažanga panaikino dar daug gerų darbo vietų, tuo tarpu darbo užmokestis stagnavo.

Žvelgiant atgal, dabar yra lengva įsitikinti, kad greitai pasiektas aukščiausias demokratijos taškas - atvirų sistemų pergalė per sovietų imperijos suirimą, kuris 1989 m. nugriovė Berlyno sieną ir suteikė laisvę daugiau, kaip 100 milijonų europiečių, - buvo greitai lydima ekonominių jėgų, kurios kenkė demokratijoms. Nesulaukęs istorijos pabaigos, pergalingas liberalumas  sukėlė reakciją.

Bendras požiūris į globalizaciją nebuvo tinkamas visiems. Kaip prancūzai vadina "periferijoje" - vietovėse toli nuo  metropolio, globalizacija pradėjo atrodyti, kaip ne itin subtilus tautos sabotažas. Pinigai pradėjo valdyti šią nusikalstamą sistemą, susidariusią lyg skirtingoje visatoje nuo tos, kurioje gyvenimas liko vietinis.

Kadangi nelygybė išaugo nacionaliniu mastu (nors ir sumažėjo visame pasaulyje) ir nebaudžiamumas dėl finansinės nelaimės visą šitą košę lydėjo, sukilo pyktis. Nusivylimas išaugo, vis labiau ksenofobiškai ieškant atpirkimo ožių. Jau nacionalizmas, nativizmas ir anti-liberalizmas kyla iš Donaldo Trumpo JAV, Jaroslavo Kaczynskio Lenkijos ir Dian Aung San Suu Kyi Mianmaro. Tai nelauktas posūkis, tačiau jis turi logiką.

Biglari pažymėjo, kad nors nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose - daugiau nei 16 metų amžiaus neužimtų, bet ieškančių darbo vietų - procentas sudaro tik 4 proc., užimtumo lygis - faktiškai dirbančių gyventojų procentas - pasakoja visai kitą istoriją. 1990-aisiais jis siekė apie 67 proc., o nuo to laiko sumažėjo iki maždaug 63 proc. suaugusių gyventojų. "Daugelis žmonių yra labai nusivylę, jie nustojo ieškoti darbo", - sakė jis." (Daugiau apie tai - čia.)

 Lietuvoje globalistai, kurie parduoda tarptautiniam kapitalui ir tokiu būdu naikina lietuvių tautą, apsimeta nacionalistais. Taip globalistai mus mulkina (siūlo: išrinkite prezidentu skandinavų banko atstovą) ir sėkmingai stabdo tikrųjų patriotų atėjimą prie Lietuvos valdžios vairo. Pardavinėjimo kapitalui faktų daug, bet svarbiausius visi atsimenam: japonų kompanijai Hitachi duotas leidimas statyti Lietuvoje brangų atominį monstrą iškart po Hirošimos avarijos, surūdijusi ir mums labai brangiai kainuojanti suskystintų dujų gelda, Ševronui duotas leidimas be atlyginimo griauti brangiai kainuojančius melioracijos įrenginius Žemaitijoje, ieškant skalūnų naftos ir dujų, beveik milijardo eurų per metus iš Lietuvos biudžeto bereikalingas paaukojimas tarptautiniam kariniam-pramoniniam kompleksui.