Grėsmė Lietuvos elitui Vilniuje, kurstančiam karą su Rusija

"Rusijos Valstybės Dumos parlamento pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus pareiškė, kad „nėra nieko taikesnio, nei galimybė suduoti atsakomąjį smūgį sprendimo priėmimo centrui“. Pasak jo, grėsmė sulaukti smūgio gali bet kuri Europos šalių sostinė, nei jei ji sprendimų priėmime dalyvauja nežymiai. „Mes esame taikūs, todėl sakome: „Vaikinai, nereikia mūsų nuolatos užgaulioti. Jeigu jums šaus į galvą nesveika mintis kaip nors užpulti Rusiją, tai, savaime suprantama, iš jūsų nieko neliks“, – tikino Rusijos politikas."

Tadas Antanaitis. Daugybinė pilietybė – Lietuvos saugumo garantas

Pagrindinis T. Antanaičio argumentas paremtas istorija: užsienio lietuviai žymiai pagerino mūsų šansus išsikovoti ir apsaugoti nepriklausomybę, panaudodami jų turimus užsienio pasus, kad paveikti  užsienio valstybių valdžią Lietuvos naudai. Šiais neramiais laikais mums vėl gali prireikti tokios pagalbos.

Pinigų Lietuvoje užtenka ne tik teisėjų mafijai

"Galima manyti, kad iš Lietuvos didžiųjų kiaulių laikytojų pats stambiausias yra bendrovė „Idavang“. Jos pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad pernai ši įmonė užaugino 450 tūkst. kiaulių. LRT Tyrimų skyrius atsižvelgė į A. Baravyko siūlymą ir pasidomėjo didžiausio Lietuvoje kiaulių augintojo – bendrovės „Idavang“ – pelnu. Lietuvos registrų centro puslapyje aptinkama naujausia informacija apie šią įmonę yra jos pateikta ataskaita už 2017 m. Joje rašoma, kad tais metais bendrovės pardavimo pajamos sudarė daugiau kaip 49 mln. eurų, grynasis pelnas siekė 4,5 mln. eurų."

Tie pinigai randa kelią į Seimą:

"Anksčiau galiojo reikalavimas atlikti atranką poveikio vertinimui, planuojant laikyti daugiau kaip 700 (bet mažiau kaip 3 tūkst.) kiaulių, o dabar, Seimo politikų sprendimu, apatinė gyvulių riba padidinta iki 1,5 tūkst."

Tokio kiaulių skaičiaus keliama smarvė Seimo nepasiekia. O kaip smarvėje gyvena šios bendrovės kaimynai - Seime niekam nerūpi. Pinigai nesmirda.

Kur toliau važiuojam, ponai ir ponios?

Mūsų verslas vis dar egzistuoja to, ką paveldėjome iš Rusijos ir prichvatizavome, pagrindu. Bet lietuviškomis dešromis Maskvoje išmušinėtos technologijos jau nebeatneša mums, lietuviams, daug naudos:

"Lietuvoje atlyginimas šiandien yra panašus kaip Latvijoje ir apie 30 proc. mažesnis nei Estijoje, tačiau daugiau nei 30 proc. didesnis nei Rusijoje."

Ir viskas? O kas bus toliau, kai šios rusų technologijos galutinai pasens?

Tradicinis vokiečių liaudies receptas lapinio kopūsto kale paruošimui

 Lapinio kopūsto kale randame visur, kur kalbama apie sveiką maistą, nes kale iš visų kopūstų yra giminingiausias laukiniu kopūstų protėviams, todėl labai viskam atsparus ir jį lengva auginti. Skaniai paruošti yra daug sunkiau, negu gražiai užauginti. Štai kaip kale ruošia vokiečiai:

„Jums reikia daug svogūnų, iškeptų kiaulienos riebaluose, tada pridėkite lapinio kopūsto kale ir kiaulienos šoninės ir uždenkite vandeniu. Po to seka maždaug valanda lėto virimo. Po to jūs pridedate daug druskos, pipirų ir šiek tiek garstyčių Tada virkite dar vieną gerą valandą. Valgoma kartu dešrelėmis.“

Lietuvoje iš tradicinių vokiečių patiekalų mėgstamas saldusis stolen (ne pats sveikiausias pasirinkimas), o vokiško kale recepto lietuvių kalba nėra. Anglų kalba vienas iš vokiško lapinio kopūsto kale recepto variantų yra čia. 

Ar Lietuvoje dar įmanomas ekonominis nacionalizmas?

"Kadangi pastaraisiais dešimtmečiais pilietinė visuomenė žlugo, likusieji galios centrai taip pat tapo vis labiau kairieji. Ką daryti? Pavyzdžiui, čia yra McCarthy idėjos apie tai, kaip Donaldo Trumpo ekonominis nacionalizmas gali būti perdaromas į kažką labiau išvystytą ir veiksmingesnį:   

"Ekonominis nacionalizmas - ne tik tarifai. Tai mažiau apie „ekonominį“, o daugiau apie „nacionalizmą“ - tai reiškia, kad jame atsižvelgiama į skirtingus skirtingų šalies gyvenimo sričių ir regionų poreikius, tarnaujant visumai, tarnaujant jos dalims ir jas sujungiant. Anksčiau iššūkis buvo suderinti ūkininkus, miesto kapitalą ir darbininkus. Šiuo metu iššūkis yra subalansuoti ne tik tas grupes, bet ir poindustrines klases, taip pat stiprinti produktyvią ekonomiką prieš didžiąją fiktyvią administratorių ir tarnautojų ekonomiką. Visa tai yra ne tik klestėjimo, pinigine samprata, bet ir nacionalinės ekonomikos, kuri suteikia pagrindą sveikai kultūrai, kurioje piliečiai ir jų šeimos gali klestėti, labui.""

Lietuvoje yra dar labiau sunkus atvejis. Žlugo ne tik pilietinė visuomenė, bet ir didelė valstybinio aparato dalis (seimūnas ir liberalų partijos vadovas Eligijus Masiulis su dėžute, aukšti teisėjų ir advokatų luomo atstovai su antrankiais). Kolkas sunku pasakyti, kiek giliai nuėjęs šis puvėsis. O be veikiančio Lietuvos valstybinio aparato racionaliausia mums gali pasirodyti toliau keliauti darbui į Airiją, Vokietiją ir panašias geriau besitvarkančias valstybes.

Ekonomistas R. Kuodis žino, ko mums reikia

 

Ir tai nėra padorūs atlyginimai. 

,,Čia yra iš priežasčių, kodėl Lietuva yra tokia nelaiminga ir kodėl moralinis klimatas šalyje yra toks prastas, todėl, kad mes jaučiame, kad to teisingumo nėra. Teisingumas yra, kaip sakant, kažkokiems ,,biedniokams“, jie sėda į kalėjimus. O turtingieji geriausiu atveju moka baudas ir kyšius. Žinome, kad su tokia valstybe toli nenuvažiuosi, ir anksčiau ar vėliau tie dalykai turi būti išspręsti“, - pirmadienį ,,Žinių radijui“ teigė R. Kuodis. Pasak jo, tokia korumpuota teisinė sistema iškreipia apskritai visuomenės požiūrį į teisingumą. ,,Turi būti aišku, ar tu turi daug pinigų ar ne, nuo to neturi priklausyti bylos baigtis teisme. Todėl, kad kažkas turi daugiau pinigų, pasamdė geresnį advokatą, o tu gavai gal kažkokį valstybės duotą advokatą, tas turtingesnis nuneša taip pat daugiau pinigų teisėjui ir taip laimi aukcioną dėl teisingumo. Įsivaizduojame, kokia profanacija visos sistemos tai yra“, - teigė jis.

O ką galvojate jūs?