Su antikūnų testais Vokietija bando suprasti, kas yra svarbu, išlaisvinant ekonomiką ir blokuojant koronavirusą

Antikūnai parodo, kad jūs jau sirgote Covid-19,  net jei to nepastebėjote, ar galvojote, kad tai buvo sloga. Vokiečiai tikrina antikūnų prieš koronavirusą koncentraciją tam pačiam žmogui daug kartų, žiūrėdani, kaip ilgai išlaikomas imunitetas.

O Lietuvoje? Nuobodu, zirzena musės, miškas ūkanoja... Lietuvoje verslininkai moka daug pinigų spaudai, kad išspausdintų verslininkų zirzenimą, kaip jiems trukdo karantinas gauti viršpelnius, kaip sunkiai mūsų mokesčių pinigai juos, mylimus verslininkus, pasiekia. Jei dešimtadalį tų, spaudai išleidžiamų, pinigų skirti išsiaiškinimui, kas svarbu iš to, ką su koronavirusu darome mes, lietuviai, būtų daug naudos patiems Lietuvos verslininkams. Deja, proto trūkumas yra akivaizdus.

Kas darosi su testais Lietuvoje?

"Pasak tyrėjų, pakankamai aukšto lygio testavimas yra būtinas, norint nustatyti daugumą užsikrėtusių žmonių ir atskirti juos nuo sveikų žmonių. JAV apie 20 procentų ištirtų iki šiol buvo teigiami viruso atžvilgiu, tyrėjų teigimu, šis rodiklis yra per didelis.
„Jei turite labai aukštą teigiamą rodiklį, tai reiškia, kad tikriausiai yra nemažai žmonių, sergančių šia liga, kurių jūs dar netestavote“, - sakė Ashish Jha, Harvardo visuotinio sveikatos instituto direktorius. „Jums reikia sumažinti teigiamų testų procentą, nes pagrindinis mūsų ekonomikos palaikymo elementas yra įsitikinimas, kad identifikuojate kuo daugiau užkrėstų žmonių ir juos izoliuojate“.
Tyrėjai teigė, kad išplėsti testai gali sumažinti normą iki 10 procentų, o tai yra maksimali norma, rekomenduota Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Vokietijoje šis skaičius siekia 7 procentus, o Pietų Korėjoje - arčiau 3 procentų.
Norint pasiekti 10 procentų lygį, kurį siūlo tyrėjai, reikia atlikti daugiau testų - mažiausiai maždaug 152 testus 100 000 žmonių.
Tyrėjų rekomenduojamo bandymo lygio tikslas būtų ištirti beveik visus, kuriems pasireiškia lengvi ar sunkūs Covid-19 simptomai, ir vidutiniškai 10 kontaktų kiekvienam asmeniui, kurio viruso testas yra teigiamas."

 Na o kas darosi Lietuvoje?

"Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė skaičiuoja, kad iš 90 atvejų, atmetus susijusius su „Vilnika“, būtų nustatyti 38 koronaviruso atvejai: „Skaičiuojant teigiamus atvejus šimtui tyrimų, tai būtų apie 0,7 proc., kai įprastai turime ar 0,6, ar 0,9 proc., tad skaičius nebūtų išskirtinis. Bet jei skaičiuojame su „Vilnika“, tai jau yra 1,6 atvejo, bet manęs nestebina toks išaugimas: prognozės rodė tai pagal pirmus užsikrėtimus, kai matėme, kad vienu metu apsikrėtė daug žmonių“.

Taigi, Lietuvoje dabar mes turime 1,6 teigiamus atvejus šimtui tyrimų, t.y. Lietuvoje situacija su tyrimais yra tokia: 10/1,6 lygu 6,25 kartų geresnė negu rekomenduota PSO, 7/1,6 lygu 4,4 kartų geresnė, negu etalonu laikomoje Vokietijoje ir 3/1,6 lygu 1,9 kartų geresnė negu testavinmo pirmūnėje Pietų Korėjoje. Arba mūsų atrankos testavimui kriterijai blogi (testuojame daug sveikų, kaip arkliai, ir sėdinčių namuose švogerių pagal šiandieninio lietuviško gyvenimo stilių), arba mūsų situacija Lietuvoje yra tikrai labai gera.
 

Remdesiviras

"Ketvirtadienį „Stat“, puiki medicinos naujienų svetainė, pranešė apie keletą nutekėjusių 3 fazės klinikinių vaistų tyrimų rezultatų Čikagos universitete. Iš 113 pacientų, kuriems buvo sunkus Covid-19 atvejis ir kurie kasdien buvo gydomi Remdesivir infuzijomis, dauguma buvo išrašyti iš ligoninės savaitės bėgyje, o tik du mirė.

Čikagos istorija vis dar yra anekdotinė. Į tyrimą nebuvo įtraukta kontrolinė grupė."

Kada koronavirusas visiškai žūsta?

Koronavirusas visiškai žūsta, kai jį 15 minučių paveikia 92 ℃ temperatūra, nustatė prancūzų mokslininkų iš Provanso universiteto grupė.

Tai gali padėti airiams palyginus greitai sustabdyti koronaviruso infekcijas

"Airijoje dislokuota 1 000 valstybės  tarnautojų, kurie atliktų kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu paiešką. Remiantis Europos visuomenės sveikatos patarimais, kontaktai apibrėžiama kaip žmonės, su kuriais buvo kontaktuojama akis į akį per du metrus 15 minučių, arba tie, su kuriais dvi valandas sergantis praleido toje pačioje patalpoje. Tam sudaromas kiekvieno asmens, su kuriuo sergantis artimai bendravo, per 48 valandas iki simptomų atsiradimo, sąrašas."

Kai mes daugumoje Lietuvoj sėdime namuose, vargu ar mums reikia tiek daug valstybės tarnautojų pagalbos, kiek mes jos turime dabar. Gal tegul visi tie tarnautojai irgi atlieka kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu paiešką? Greičiau baigsim karantiną, bus visiems geriau? Kaip jums atrodo?

Kas lėmė, kad Vakarų valstybės iš esmės pačios sukūrė prielaidas savo deindustrializacijai?

"Šios epidemijos metu Vakarų valstybių ekonomikoms rimtą smūgį sudavė ir sutrikęs gamybai reikalingų komponentų tiekimas iš Kinijos. Štai 2020 m. sausį–vasarį paskelbus griežtas karantino priemones ir sustabdžius žymią dalį gamybos, tapo akivaizdžios masinės gamybos iškėlimo iš Vakarų valstybių pasekmės. Vakarų deindustrializacija prasidėjo dar 1960 metais. Jei pradžioje didžioji dalis gamybos kėlėsi į „Azijos tigrus“ (Japoniją, Singapūrą, Taivaną, Malaiziją, Pietų Korėją ir kt.), tai nuo 1990 m. akivaizdžiu šio proceso lyderiu tapo Kinija.

Ypač deindustrializacija paspartėjo po 2008–2009 m. prasidėjusios ekonominės krizės. Nors dalyje Vakarų valstybių pramonės produkcijos ir toliau auga, tačiau augimas yra žymiai lėtesnis nei kitų valstybių. Taip pat dėl konkurencingumo praradimo iškeliami ištisi sektoriai (pavyzdžiui, lengvosios pramonės).
Kas lėmė, kad Vakarų valstybės iš esmės pačios sukūrė prielaidas savo deindustrializacijai? Visų pirma, verslas (ypač stambios korporacijos) buvo suinteresuotos savo pelno didinimu (ir atitinkamai kaštų mažinimu). Daugelio įmonių valdyme pradėjo dominuoti ne savininkai, turintys tam tikrų sentimentų konkrečiai vietovei, įmonės ar šeimos istorijai ir ilgalaikes veiklos strategijas, o samdomi vadybininkai, suinteresuoti pelno maksimizavimu, dažnai mažiau kreipiant dėmesį į reputaciją, pasekmes visuomenei ir t.t.

Jeigu, nesant rimtų muitų ir kitų apribojimų, galima mokėti žymiai mažesnius atlyginimus, neturėti reikalų su profsąjungomis, nesilaikyti darbo saugos, ekologinių ir kitų reikalavimų, kodėl to nedaryti? Juolab kad taip pasielgs konkurentas ir nukonkuruos savo kaina.

Augant gerovei, Vakaruose verslui iškilo dilema, kaip išlaikyti pelno normas? Viena iš galimybių buvo technologinis progresas (įskaitant robotizaciją), kitas – dažnai vergiškomis sąlygomis galintys dirbti darbuotojai besivystančiose valstybėse. Trumpalaikėje perspektyvoje antrasis kelias daliai verslo pasirodė patrauklesnis. Tačiau šis procesas nebūtų buvęs įmanomas be Vakarų valstybių vyriausybių pagalbos. Būtent prekybos, finansinių srautų judėjimo ir kitų barjerų sumažinimas sukūrė sąlygas gamybos iškėlimui. Šiuos sprendimus lėmė tam tikros dominuojančios ideologinės nuostatos, aktyviai propaguojamos dalies intelektualų ir remiamos verslo. Žemos pridėtinės vertės (pavyzdžiui, tekstilės), taršių gamybos sektorių iškėlimas buvo vertinamas kaip natūralus procesas pakeliui į vadinamąją post-industrinę (žinių – paslaugų ir t.t.) ekonomiką. Vakaruose turėjo likti aukštos pridėtinės vertės pramonė, moksliniai tyrimai, vertingų prekės ženklų ir kitos intelektinės teisės.

Tokios politikos rezultatai yra abejotini, kadangi taip vadinamas perėjimas į poindustrinę ekonomiką (o iš tikro ekonomiką, kurioje vis didesnį svorį turi paslaugų sektorius) neužtikrino spartaus ekonomikos augimo, o dalyje Vakarų valstybių ir atskirų regionų iš esmės lėmė akivaizdžiai stebimą degradaciją. Šios koncepcijos kritikai atkreipia dėmesį, kad iškėlus žymią dalį pramonės, su ja kartu keliasi ir moksliniai tyrimai, o vėliau ir aukštos pridėtinės vertės produkcijos kūrimas. Paslaugų sektorius negali sukurti pakankamo kiekio kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų. Be to, tik nedidelė dalis paslaugų gali būti ne suvartojama valstybių viduje, o eksportuojama. O dalį paslaugų, kurias lengva eksportuoti (pavyzdžiui – IT), taip pat aktyviai kelia į žemesnių kaštų valstybes.

Daugelio Lietuvos regionų gyventojams apie deindustrializacijos žalą taip pat neverta pasakoti, kadangi jie puikiai pamena neigiamus ekonominius ir socialinius procesus (nedarbas, nusikalstamumo augimas, alkoholizmas, emigracija ir t.t.), vykusius, užsidarius gamybos įmonėms. Apibendrinant, deindustrializacija – vienas svarbiausių vidurinės klasės nykimo veiksnių. Prastėjantys užsienio prekybos balansai (ES beveik du kartus daugiau importuoja iš Kinijos, nei eksportuoja į šią valstybę, Lietuva – daugiau nei 4 kartus daugiau importuoja, nei eksportuoja) prisideda prie gyvenimo lygio kritimo Vakarų valstybėse, augančios turtinės nelygybės ir valstybių skolų.

O ir valstybės, į kurias iškeliama pramonė, nenori likti tik žemos pridėtinės vertės produktų tiekėjomis. Iš pradžių buvo „Azijos tigrai“, tapę rimtais Vakarų konkurentais, dabar šiuo keliu sparčiai žengia Kinija. Jei anksčiau Pekinas bent jau išoriškai tenkinosi žemesnės pridėtinės vertės produkcijos gamyba (aukštesnės pridėtinės vertės grietinėlę leisdama ir toliau nusiimti Vakarų korporacijoms), šiuo metu situacija sparčiai kinta.

Jau 2015 m. Kinija paviešino ambicingą 10 metų planą „Pagaminta Kinijoje – 2025“ (angl. Made in China – 2025), kuriame atvirai reiškiamos ambicijos į dominavimą daugelyje ateities aukštųjų technologijų sektorių. „Huawei“, „Xiaomi“, plataus masto technologinių įmonių įsigijimai Vakaruose yra tik šio proceso aisbergo viršūnė.

Ne tik Kinija, bet ir patys Vakarai planuoja pasinaudoti būsimuoju technologiniu lūžiu – perėjimu prie „Pramonės 4.0“. Robotizacija, 3D spausdinimas, nano ir kitos technologijos sukurs galimybes išvengti pigios darbo jėgos faktoriaus ir susigrąžinti gamybą į Europą. Tiesa, šis technologinis lūžis pats iš savęs nespręs, o gal ir pagilins, socialines problemas – tokiai pramonei reikės labai mažai darbo rankų.
Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimai, kad JAV ir Japonijos vyriausybės planuoja įmonėms dalinai padengti gamybos sugrąžinimo iš Kinijos kaštus. Europoje kol kas girdimi tik pavienių politikų ir verslo raginimai imtis analogiškos praktikos, aiškiai artikuliuotos EK ir nacionalinių valstybių vyriausybių pozicijos šiuo klausimu nėra."

Teisingai, deindustrializacija – vienas svarbiausių vidurinės klasės nykimo veiksnių. Vakarų vidurinė klasė yra gausi. Ramiai nuo scenos ji nenueina. Globalizacijos laimėtojams atsiranda politinių ir ekonominių problemų (pvz. prezidento D.Trumpo iškilimas JAV ir JAV muitai Kinijos prekėms). Tai yra tik pradžia. Europa gali įvesti tokius muitus, apsisaugodama nuo teršiančių aplinką gamybos procesų išvežimo į labiau atsipalaidavusias šalis.

P2 ir P3 kaukės

"JAV ekspertai rekomendavo N95 chirurginę veido kaukę, kaip geriausią apsaugą nuo koronaviruso. Kaukė turi 99% BFE (bakterinis filtravimo efektyvumas). N95 yra JAV atitikmuo europiečių P2 ir P3 kaukėms, iš kurių P3 siūlo aukštesnę apsaugą."

 Toliau aptarsime amerikietišką N95 kaukę.

„N95 yra labiausiai atpažįstama ir veiksmingiausia kaukė. Jo pavadinimas reiškia, kad ji gali užblokuoti mažiausiai 95 procentus mažiausių dalelių - 0,3 mikrono - kurias sunkiausia išfiltruoti. Vidutinis žmogaus plaukas yra apie 70–100 mikronų.
Šios kaukės, kurios yra skirtos vienkartiniam naudojimui, yra pagamintos iš poliesterio ir kitų sintetinių pluoštų, įskaitant susipainiojusių pluoštų sluoksnius, kurie veikia kaip filtras, kad dalelėms būtų sunkiau praeiti.
Įsitikinkite, kad tarp kaukės krašto ir jūsų odos nėra tarpų. Tai apima nosies gabalėlį, kuris yra prispaudžiamas prie veido. Daugelis sveikatos priežiūros ir kitų darbuotojų kasmet atlieka tinkamumo testus, kuriais patikrinama, ar nėra oro nutekėjimo ir ar kaukės yra tinkamo dydžio ir tinkamos. (Jei turite veido plaukus, tinkamai nesusitvarkysite. Šios kaukės taip pat netinka vaikams.)
Kai kurių N95 modelių priekyje yra iškvėpimo vožtuvai, kurie palengvina kvėpavimą. Tos kaukės dažnai naudojamos statybose. Kaukė su vožtuvu neturėtų būti naudojama steriliose vietose, tokiose kaip ligoninės operacinės."

 Įkvepiant, kaukė turi standžiau prisiglusti prie jūsų veido. Tai rodo, kad nėra didelių plyšių. Jei su tokia kauke kartą į savaitę vaikštote į parduotuvę, galite džiovinti tą kaukę visą savaitę. Tokio džiovinimo metu virusas pats neteks biologinio aktyvumo, nieko kito daryti nereikia.
Jei galite, nevaikščiokite visą dieną su viena kauke ant veido. Kaukė sudrėksta valandų bėgyje.