Kodėl Lietuvos nėra pirmaujančių valstybių sąraše?

"Lietuvoje Rusijos dėka komunistų valdymo metais pavyko išplėtoti vos kelis santykinai nedidelius žinojimo ekonomikos sektorius, kuriuose kuriama autentiška aukšta pridėtinė vertė (gerokai daugiau kaip 100 tūkst. eurų vienam darbuotojui per metus) – biotechnologijas ir fotoniką. Šios sritys duoda labai maža dalelę sukuriamo Lietuvoje produkto.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje susikūrė stiprus informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektorius, kuris sudaro vieną iš svarbiausių prielaidų žinojimo ekonomikai plėtotis. Europoje esame tarp lyderių pagal įmonių aprėptį plačiajuosčiu internetu. Deja, kol kas menkai naudojamės galimybe paversti informacijos ir ryšių technologijų sektorių imliu žinojimui ir kuriančiu labai aukštas pridėtines vertes, kaip pirmaujančiose valstybėse. Su retomis išimtimis informacijos ir ryšių technologijų įmonės įstrigo ties maždaug 50 tūkst. eurų vieno darbuotojo kuriama pridėtine verte per metus (palyginimui, vidutiniškai Lietuvoje šis rodiklis jau siekia 35 tūkst. eurų).

 Priežastis yra paprasta – esant apgailėtinai mokslo finansavimo politikai, informatikos, ryšių ir kompiuterių mokslo dėstytojai ir studentai turi mažai galimybių kurti žinojimą, vykdydami mokslinius projektus, ir žinojimo pernaša iš universitetų į įmones yra nepakankama (kuria daugiausia nežinojimą).

Uoliai vykdydama net prieštaringiausias iš Briuselio sklindančias direktyvas ir rekomendacijas, Lietuva pati niekaip nesugeba susiorientuoti į Europos vidurkį pagal mokslui skiriamas lėšas – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, nekalbant apie siekius šį rodiklį Europoje didinti iki 3 proc. MTP išlaidos viešajame sektoriuje Lietuvoje išlieka menkos (0,57 proc. BVP), o valstybės biudžeto asignavimų dalis jose tesudaro vos apie pusę."

Bebrams, prichvatizavusiems verslus, kiekvienas išsilavinęs žmogus yra potencialus konkurentas. Jie suprato dar komunistų laikais, kad kapitalizmas yra eksploatacija, todėl ramiai sau eksploatuoja, nemokėdami nei normalių atlyginimų, nei normalių mokesčių. Nesurenkanti mokesčių valstybė neremia pakankamai mokslą ir inovacijas. Vienintelis, kas mums lieka - grožėtis bebrų pilaitėmis prie ežerų, prieš išvažiuojant į tuos garsiuosius braškių laukus užsienyje. Ar galima buvo tikėtis, kad kas nors bus kitaip?

Kas laukia mūsų medikų?

„Ligoninės prarado tiek daug jų gydytojų ir slaugytojų Uhane ir Italijoje - iki 15 ar net 20 procentų nuo Covid-19 ligos, nuo perdegimo ir nuo PTSS.

Tačiau karantino socialinis atsiribojimas iš esmės buvo tik vėlinimo priemonė, taigi viruso plitimas sumažėjo, kad atitiktų ligoninių galimybes tvarkyti pacientus. Jei nebus daug kartų padidintas dabartinis testų dažnis kartu su kontaktų sekimu, pati „liga“, Covid-19, tęsia siautėjimą, daugiausia nematomą ir neišgydomą."

Nieko gero.

Coronavirus-induced cytokine storm

"When immune cells first encounter a pathogen, they release molecules called cytokines to recruit even more cells to the fight. Once the danger recedes, the immune system usually turns itself off. But occasionally “it doesn’t shut up,” said Dr. Jose Scher, a rheumatologist at New York University Langone Health. “The immune system goes on and on and on and on.”

This unrelenting response can exhaust the immune system; shut down lungs, kidneys and liver; and prove fatal. It can do so even in young people and children who have no underlying conditions. In a milder form, this same mechanism is at play in autoimmune diseases like lupus and rheumatoid arthritis. Most of the drugs that doctors have tried for the coronavirus, including steroids and hydroxychloroquine, are treatments for those diseases, disrupting their supplies.

Early in the pandemic, doctors in China and Italy recognized the telltale signs of a body in cytokine shock — fever, a racing heart and plummeting blood pressure — and treated patients with the drug tocilizumab. That drug is marketed by Roche as Actemra, which blocks a cytokine called interleukin-6.

Anecdotal evidence and preliminary trials soon confirmed their hunch. Since then, several studies have shown that high levels of IL-6 portend respiratory failure and death, and that Actemra lowers these risks.

Other drugs that quell IL-6 activity have shown promising results, as has Kineret, a drug that quiets a different cytokine called IL-1.

A more efficient solution than blocking any single cytokine would be to break the cycle of inflammation at its origin, experts said. For example, blood pressure drugs that mute the chemical signals that precede cytokines have shown some benefit in mouse studies and are being tested in people.

In the paper published in Science Immunology, scientists identified that the cancer drug Calquence, made by AstraZeneca and also called acalabrutinib, can cut off the cytokine supply at its source.

Treating patients with drugs like tocilizumab is “like cutting the branches off a tree,” said Dr. Louis Staudt, a scientist at the National Cancer Institute who was one of the lead investigators of the study. “Acalabrutinib is going for the trunk of the tree.”

The study was small and did not have a control group, but the results were promising: After about two weeks of treatment, eight of 11 people who had needed supplemental oxygen and two of eight people who were on ventilators could breathe on their own and went home. Another two on ventilators were able to come off the machines, and two others died.

The two patients who died had been sick for a long period, the researchers said, but overall the drug appears to be safe. The patients who did respond also showed a rapid decrease in levels of IL-6, as well as another measure of inflammation.

The team identified macrophages — scavenger cells that chew up bacteria and viruses — as the key source of the cytokine surge in Covid-19, the disease caused by the coronavirus.

“These patients get in trouble because their house is on fire in their lungs,” Dr. Staudt said. “This drug can put out this inflammatory fire by disabling macrophages.”

The involvement of macrophages might also explain why some people suddenly deteriorate weeks into infection. Large number of the cells would become involved only after the virus had substantially damaged the lungs. “There’s a time delay there,” he said.

People who have diabetes, obesity and hypertension have a higher baseline of inflammation, so it’s also possible, he said, that this may explain why they are particularly vulnerable to becoming seriously ill. AstraZeneca plans to test Calquence in larger trials.

The insights gained from studying Covid-19, especially because of the large numbers of people affected, might allow researchers to understand inflammatory syndromes that have long remained mysterious, Dr. Staudt said.

The pandemic has also popularized an approach that is commonplace for treating some diseases, but has not been proved in clinical trials to work for coronavirus patients."

For example, the Food and Drug Administration has authorized the use of a cartridge that continually filters excess cytokines from the blood, similar to the way a dialysis machine removes toxins. The purified blood is then pumped back into the body.

The device, called CytoSorb, is about the size of a drinking glass and is filled with coarse polymers, each roughly the size of a grain of salt. Every grain, or bead, has millions of pores and channels that add up to a surface area of roughly seven football fields and filter out molecules roughly the size of cytokines. One cartridge can purify an entire body’s blood volume roughly 70 times in a 24-hour period.

Bigger objects like cells go around the beads and are unaffected, and smaller things like electrolytes go straight through, said Dr. Phillip Chan, the chief executive of CytoSorbents Corporation, which makes the device. CytoSorb may also remove some proteins that the body needs.

But “in a life-threatening illness when you have a cytokine storm,” Dr. Chan said, “it’s more or less a race to remove what will kill you versus the temporary inconvenience of removing things that your body manufactures all the time anyway.”

In Europe, where CytoSorb has been commercially available since 2013, it has been used more liberally. But in the United States, the device had been allowed only for patients who had exhausted all other options. Even now, during the pandemic, its use is authorized only in coronavirus patients who are critically ill, with imminent or confirmed respiratory failure.

Dr. Stephan Ziegeler, who leads a specialized pulmonary intensive care unit at a hospital in Ibbenbüren, Germany, has so far treated eight people with CytoSorb. (Since 2018, he has received speaking fees from CytoSorb’s manufacturer, totaling 5,000 euros, or about $5,600.) Of these people, three have been discharged, three are being weaned off ventilation and two have died.

Patients with bacterial sepsis typically need a maximum of three cartridges — one per day at $1,200 — but coronavirus patients have such astronomical levels of cytokines, Dr. Ziegeler said, that some have needed dozens of cycles, with two fresh cartridges per day.

“It seems that Covid-19 has a prolonged cytokine storm — a prolonged, really effective inflammatory state compared to other sepsis states,” he said."

Astronomical levels of cytokines lead to astronomical prices for the cartridges. Too bad.

Koronavirusinė citokinų audra

"Kai imuninės ląstelės pirmą kartą susiduria su patogenu, jos išskiria molekules, vadinamas citokinais, kad į kovą įtrauktų dar daugiau ląstelių. Kai pavojus pasitraukia, imuninė sistema paprastai išsijungia. Tačiau kartais „imunininė sistema neužsiblokuoja“, - teigė daktaras Jose Scheris, Niujorko universiteto „Langone Health“ reumatologas. 

Ši negailestinga reakcija gali išsekinti imuninę sistemą; užmušti plaučius, inkstus ir kepenis; ir sukelti paciento mirtį. Tai gali padaryti net jauni žmonės ir vaikai, kurie neturi jokių kitų ligų. Švelnesnėje formoje tas pats mechanizmas yra svarbus autoimuninėms ligoms, tokioms kaip vilkligė ir reumatoidinis artritas. Daugelis vaistų, kuriuos gydytojai išbandė dėl koronaviruso, įskaitant steroidus ir hidroksichlorokviną, yra tų ligų gydymas, sutrikdantis citokinų tiekimą.

Ankstyvosios pandemijos metu gydytojai Kinijoje ir Italijoje atpažino signalinius kūno citokinų šoko požymius - karščiavimą, siaučiančią širdį ir smunkantį kraujospūdį - ir gydė pacientus vaistu tocilizumabu. Šį vaistą „Roche“ parduoda kaip „Actemra“, kuris blokuoja citokiną, vadinamą interleukinu-6.

Anekdotiniai įrodymai ir preliminarūs klinikiniai tyrimai netrukus patvirtino jų spėjimą. Nuo to laiko jau keli tyrimai parodė, kad didelis IL-6 kiekis sukelia kvėpavimo nepakankamumą ir mirtį, o „Actemra“ sumažina šią riziką.

Kiti vaistai, slopinantys IL-6 aktyvumą, parodė irgi daug žadančių rezultatų, kaip, pvz., „Kineret“, vaistas, kuris numalšina kitokį citokiną, vadinamą IL-1.

Veiksmingesnis sprendimas nei bet kurio atskiro citokino blokavimas būtų nutraukti uždegimo ciklą jo atsiradimo metu, teigė ekspertai. Pavyzdžiui, kraujo spaudimo vaistai, kurie nutildo prieš citokinus atsirandančius cheminius signalus, pelių tyrimuose parodė tam tikrą naudą ir yra tiriami su žmonėmis.

„Science Immunology“ paskelbtame dokumente mokslininkai nustatė, kad „AstraZeneca“ pagamintas vaistas nuo vėžio, dar vadinamas acalabrutinibu, gali nutraukti citokinų tiekimą jo šaltinyje.

Pacientų gydymas vaistais, tokiais kaip tocilizumabas prieš interlekiną-6, yra „kaip šakų nupjovimas nuo medžio“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto mokslininkas daktaras Louisas Staudtas, kuris buvo vienas iš pagrindinių tyrėjų. „Acalabrutinibas imasi už medžio kamieno“.

Tyrimas buvo nedidelis ir neturėjo kontrolinės grupės, tačiau rezultatai buvo viltingi: maždaug po dviejų gydymo savaičių aštuoni iš 11 žmonių, kuriems reikėjo papildomo deguonies, ir du iš aštuonių žmonių, kurie turėjo ventiliatorius, galėjo savarankiškai kvėpuoti ir eiti namo. Dar du pabuvoję prie ventiliatorių galėjo atsitraukti nuo tų mašinų, o dar du mirė.

Tyrėjai teigė, kad du mirę pacientai ilgą laiką sirgo, tačiau apskritai vaistas atrodo saugus. Pacientams, kurie reagavo į vaistą, taip pat buvo pastebėtas greitas IL-6 lygio sumažėjimas.

Komanda nustatė makrofagus - naikinamąsias ląsteles, kramtančias bakterijas ir virusus - kaip pagrindinį citokinų antplūdžio „Covid-19“, ligos, kurią sukelia koronavirusas, šaltinį.
„Šie pacientai patiria nemalonumų, nes jų namuose plaučiai dega“, - sakė gydytojas Staudtas. „Šis vaistas gali užgesinti šį uždegiminį gaisrą, išjungdamas makrofagus“.
Makrofagų įsitraukimas taip pat gali paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms po savaitės staiga pablogėja dėl infekcijos. Daugybė ląstelių įsitraukia tik tada, kai virusas iš esmės pažeidžia plaučius. „Ten vėluojama“, - sakė jis.

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nutukimu ir hipertenzija, yra didesnis pradinis uždegimas, todėl, pasak jo, taip pat įmanoma, kad tai gali paaiškinti, kodėl jie yra ypač pažeidžiami, sunkiai susirgdami. „AstraZeneca“ planuoja išbandyti acalabrutinibą su didesniais tyrimais.

Tyrimų metu įgytos įžvalgos, gautos tiriant „Covid-19“, ypač dėl didelio skaičiaus nukentėjusių žmonių, gali leisti tyrėjams suprasti uždegimo sindromus, kurie ilgą laiką išliko paslaptingi, sakė daktaras Staudtas.

Pandemija taip pat išpopuliarino požiūrį, kuris yra įprastas, gydant kai kurias ligas, tačiau klinikiniais tyrimais nebuvo įrodyta, kad jis tinka pacientams, sergantiems koronavirusu.

Pavyzdžiui, JAV Maisto ir vaistų administracija leido naudoti prietaisą, kuris nuolat filtruoja citokinų perteklių iš kraujo, panašiai kaip dializės aparatas pašalina toksinus. Tada išgrynintas kraujas pumpuojamas atgal į kūną.

Prietaisas, vadinamas „CytoSorb“, yra maždaug geriamojo vandens stiklinės dydžio ir yra užpildytas grubiais polimerais, kurių kiekviena dalelė yra maždaug druskos grūdo dydžio. Kiekvienas grūdas ar rutuliukas turi milijonus porų ir kanalų, kurie sudaro maždaug septynių futbolo aikščių paviršiaus plotą ir filtruoja molekules maždaug citokinų dydžio. Vienas užtaisas gali išvalyti viso kūno kraujo tūrį maždaug 70 kartų per 24 valandas.
Didesni daiktai, pavyzdžiui, ląstelės, eina aplink granules ir yra nepaveikiami, o mažesni daiktai, pavyzdžiui, elektrolitai, eina tiesiai pro šalį, sakė dr. Phillip Chan, „CytoSorbents Corporation“, gaminančio šį prietaisą, generalinis direktorius. „CytoSorb“ taip pat gali pašalinti kai kuriuos organizmui reikalingus baltymus.

Bet „gyvybei pavojinga liga, kai jus kamuoja citokinų audra“, sakė daktaras Chanas, „tai yra daugiau ar mažiau lenktynės pašalinti tai, kas jus užmuš, palyginti su laikinais nepatogumais, šalinant daiktus, kuriuos jūsų kūnas vis tiek gamina. “

Europoje, kur „CytoSorb“ buvo parduodamas nuo 2013 m., jis buvo naudojamas laisviau. Tačiau JAV šis prietaisas buvo leidžiamas tik tiems pacientams, kurie išnaudojo visas kitas galimybes. Net ir dabar, pandemijos metu, JAV jį leidžiama vartoti tik kritiškai sergantiems koronaviruso pacientams, kuriems gresia neišvengiamas ar patvirtintas kvėpavimo nepakankamumas.

Dr Stephanas Ziegeleris, vadovaujantis specializuotam intensyvios plaučių terapijos skyriui ligoninėje Ibbenbüren mieste, Vokietijoje, iki šiol „CytoSorb“ gydė aštuonis žmones. (Nuo 2018 m. jis iš „CytoSorb“ gamintojo yra gavęs konsultanto mokesčius, kurie iš viso siekia 5000 eurų arba apie  5 600 JAV dolerių.) Iš šių žmonių trys buvo išleisti, trys buvo atjunkyti nuo ventiliacijos, o du mirė.

Pacientams, sergantiems bakteriniu sepsiu, paprastai reikia ne daugiau kaip trijų „CytoSorb“ užtaisų - vienas jų per dieną kainuoja 1 200 JAV dolerių -, tačiau pacientams, turintiems koronaviruso virusą, yra toks astronominis citokinų lygis, kad šiems pacientams reikia dešimčių ciklų su dviem šviežiais užtaisais kasdien.

„Atrodo, kad„ Covid-19 “turi užsitęsusią citokinų audrą - užsitęsusią, tikrai veiksmingą uždegiminę būseną, palyginti su kitomis sepsio būsenomis“, - sakė jis."

Saugokitės. Vargu ar Veryga turi tiek pinigų, kad pirkti tiek „CytoSorb“ aparatų. Jums gali būti šakės po visų tų švenčių. Dabar aišku, kodėl vokiečiai taip retai miršta nuo Covid-19, o mūsų net sveikas jaunas malūnininkas, turintis ryšių su Vytautu Landsbergiu per to malūnininko gimines, numirė.

Kur koronavirusas? Už kampo...

Didelė dalis naujai užsikrėtusių nėra susieti su infekcijos židiniais ir nėra neseniai atvykę iš užsienio. Tai virusas, slaptai keliaujantis tarp mūsų ir kartais sugaunamas. Bloga naujiena.

Antra bloga naujiena, kad 75-tas numiręs Lietuvos gyventojas nesirgo niekuo, išskyrus Covid-19, ir nebuvo senas. Dabar ne laikas nustoti saugotis koronaviruso, pasidavus vasaros džiaugsmams.

Konstitucinis teismas gina Landsbergių teisę nusipirkti milijoninį turtą už vieną eurą

Vytautas Landsbergis nupirko ir Konstitucinį teismą. Visa valstybė apsėsta Landsberginių erkių. Turim daug darbo jas išgaudyti.

JAV ruošiasi nukopijuoti Kinijos ekonomikos finansavimo metodą, kad šį kartą neleisti Kinijai dominuoti

"Kinijos technologinės ambicijos reikalauja reto dvišalio susitarimo Vašingtone, kuriuo įstatymų leidėjai ketina per ateinančius penkerius – dešimt metų investuoti dešimtis milijardų dolerių valstybės lėšų į Amerikos puslaidininkių pramonę, kad padėtų JAV išlaikyti pranašumą prieš Pekiną.

Šią savaitę pristatyta dvišalė priemonė yra vienas iš kelių pasiūlymų, kuriais būtų skiriamas didelis valstybės finansavimas puslaidininkių pramonei, gaminančiai lustus, kurie tarnauja, kaip mažytės smegenys bei elektroninių prietaisų atmintis nuo išmaniųjų telefonų iki kompiuterių.

Šios pastangos atspindi besikeičiantį Vašingtono sutarimą, nes įstatymų leidėjai siekia išsamesnės vyriausybės intervencijos į privačias rinkas, kad padėtų Amerikos įmonėms konkuruoti. Tai apima ir respublikonus, kurie ilgą laiką kritikavo vyriausybės vadovaujamus pramonės tvarkymo planus kaip neveiksmingus ir atnešančius komunizmą, tačiau su pasipiktinimu stebėjo, kaip tokios pat Kinijos pastangos vyriausybės vadovaujamame pramonės tvarkyme leido Kinijai dominuoti pramonėje nuo plieno ir saulės baterijų iki laivų statybos.

Puslaidininkių pramonės ateitis vertinama kaip ypač reikšminga, nes tai yra pamatinė technologija, galinti tautoms siekti naujovių. Kinija milijardus dolerių išleido, kad plėtoti jos lustų pramonę,  ir padėjo išjudinti 5G technologijos, dirbtinio intelekto ir robotikos bumą."

Mes Europoje galvojame daryti tą patį. Tik kad nebūtų per mažai ir per vėlai...