Kodėl „Apple“ kompanija gamina elektroniką Kinijoje, o ne, persunktoje kanapių demokratija, Lietuvoje?

 "2014 m. „Apple“ pasamdė Dougą Guthrie'į, George'o Vašingtono universiteto verslo mokyklos dekaną, kuris padėjo bendrovei orientuotis Kinijoje - šalyje, kurią jis praleido dešimtmečius studijuodamas. Vienas iš pirmųjų jo tyrimų projektų buvo Kinijos „Apple“ tiekimo grandinė, kurioje dalyvavo milijonai darbuotojų, tūkstančiai gamyklų ir šimtai tiekėjų. Kinijos komunistai leido tai operacijai paskirti iš Kinijos vyriausybės kontroliuojamų lėšų milijardus dolerių keliams asfaltuoti, darbininkams samdyti ir gamykloms, elektrinėms bei darbuotojų būstams statyti. 

Ponas Guthrie padarė išvadą, kad jokia kita šalis negali pasiūlyti „Apple“ reikalingo masto, įgūdžių, infrastruktūros ir vyriausybės pagalbos. Kinijos darbuotojai surenka beveik kiekvieną „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“. „Apple“ iš šio regiono per metus atneša 55 milijardus dolerių, daug daugiau, nei bet kuri kita Amerikos kompanija uždirba Kinijoje. „Šis verslo modelis iš tikrųjų tinka ir veikia tik Kinijoje“, - interviu sakė p. Guthrie. - Bet tada tu pririštas prie Kinijos komunistų."

Landsbergių valdžia Lietuvoje labai panaši į komunistų valdžią Kinijoje. Tiesiog paklauskite Lietuvos piliečių - lenkų, kurių žemės nuosavybę ir kultūrą naikina režimas. Landsberginių žarnos yra per plonos, kad atsivilioti į Lietuvą rimtą verslą, kaip  „Apple“ kompanija. Net kanapių vartojimas čia nepadės, nevark, oi nevark, Armonaite...

Why is Apple producing electronics in China and not in a cannabis-soaked democracy in Lithuania?

  "In 2014, Apple hired Doug Guthrie, the departing dean of the George Washington University business school, to help the company navigate China, a country he had spent decades studying.

One of his first research projects was Apple’s Chinese supply chain, which involved millions of workers, thousands of plants and hundreds of suppliers. The Chinese Communists made that operation possible by spending billions of dollars to pave roads, recruit workers, and construct factories, power plants and employee housing.

Mr. Guthrie concluded that no other country could offer the scale, skills, infrastructure and government assistance that Apple required. Chinese workers assemble nearly every iPhone, iPad and Mac. Apple brings in $55 billion a year from the region, far more than any other American company makes in China.

“This business model only really fits and works in China,” Mr. Guthrie said in an interview. “But then you’re married to China's Communists.”

 Rule of Landsbergiai in Lithuania is very much similar to the rule of Communists in China. Just ask Lithuanian Polish citizens, whose land ownership and culture are annihilated by the regime. Guts of Landsbergiai are too thin to attract serious business to Lithuania, like the Apple company. Even the use of cannabis will not help here, do not try hard, oh do not try hard, Armonaite ...

Mažos skolinimosi išlaidos - daugiausia demografinio sąstingio šalutinis produktas

Dažnai Lietuvoje skamba sunerimę verslininkų ir jų pasamdytų ekonomistų balsai. 

Oi infliacija tuoj suės mus gyvus... Oi žiūrėkite, kiek čia pensininkų, o vaikučių tai gimsta mažai... Skubiai pakeliam pensijinį amžių iki 100 metų. Skubiai vežam čia Ukrainos nacionalistus, kad jie pusvelčiui už minimumą plautų mūsų tualetus ir keltų Maidanais vadinamas revoliucijas. Oi skubiai darom ką nors... 

O kokia realybė?

"Senėjanti visuomenė reiškia mažiau aktyvių darbuotojų, tenkančių vienam pensininkui, o tai kelia tam tikrų fiskalinių problemų. Tačiau ši problema dažnai yra perdėta. Prisiminkite visą paniką, kaip socialinė apsauga negalėjo išgyventi išėjusių į pensiją vaikų bumo kartos slėgio? Na, daugelis bumo kartos jau išėjo į pensiją. 2025 m. didžioji dalis išmokų gavėjų, tenkančių vienam darbuotojui, maksimaliai išaugs dėl išėjusių į pensiją, tačiau krizės nėra ir nebus. 

Tačiau yra kita problema, kai gyventojų skaičius auga nedaug. Norint išlaikyti visišką užimtumą, rinkos ekonomika turi įtikinti verslą investuoti visus pinigus, kuriuos nori sutaupyti namų ūkiai.  

Vis dėlto didelę investicijų paklausą lemia gyventojų skaičiaus augimas, nes naujoms šeimoms reikia naujai pastatytų namų, naujiems darbuotojams reikia statyti naujus biurų pastatų ir gamyklas ir pan. Taigi mažas gyventojų skaičiaus augimas gali sukelti nuolatinį išlaidų silpnumą, kurį 1938 m. diagnozavo ekonomistas Alvinas Hansenas, nepatogiai pavadinęs tai „pasaulietine stagnacija“. 

Terminą ir koncepciją neseniai atgaivino Larry Summersas, ir šiuo klausimu manau, kad jis teisus. 

Pasaulietinis sąstingis gali būti problema, nes jei palūkanų normos yra labai žemos net ir gerais laikais, centriniams bankams nėra daug vietos mažinti palūkanas recesijos metu. Tačiau žemų palūkanų pasaulis taip pat gali pasiūlyti didelių politikos galimybių - jei norime aiškiai mąstyti. 

Nes tai, į ką mes čia žiūrime, yra taupymo pasaulis, kuriame niekur nedingti: namų ūkiai nori skolinti pinigus, tačiau įmonės nemato pakankamai gerų investavimo galimybių. („Bitcoin“ nesiskaito.) 

Na, kodėl gi nepadėjus pinigų visuomenės labui? Kodėl gi nepasiskolinus pigiai ir nepanaudojus lėšų atkurti griūvančią infrastruktūrą, investuoti į vaikų sveikatą ir švietimą ir dar daugiau? Tai būtų naudinga mūsų visuomenei, naudinga ateičiai ir taip pat suteiktų apsaugą nuo būsimų nuosmukių. O skolos našta, klausiate jūs? Na, JAV federalinė skola procentais nuo BNP yra dvigubai didesnė, nei 1990 m., tačiau skolos palūkanų mokėjimai yra tik maždaug perpus didesni. Štai ką daro mažos skolinimosi išlaidos - daugiausia demografinio sąstingio šalutinis produktas“. 

Low borrowing costs are mainly a by-product of demographic stagnation

The alarmed voices of entrepreneurs and their hired economists are often heard in Lithuania.  

Oh, inflation will soon eat us alive ... Oh, look how many retirees are here, and there are few children born ... We should be urgently raising the retirement age to 100. We should be urgently transporting Ukrainian nationalists here so that they can wash our toilets for a minimum and start the revolutions called the Maidan. Oh, let's do something quickly ...  

And what is the reality?

"An aging population means fewer active workers per retiree, which raises some fiscal issues. But this problem is often exaggerated. Remember all the panic about how Social Security couldn’t survive the burden of retiring boomers? Well, many boomers have already retired; by 2025 most of the growth in the number of beneficiaries per worker caused by retiring baby boomers will already have occurred. Yet there’s no crisis.

There is, however, a different issue with low population growth. 

To maintain full employment, a market economy must persuade businesses to invest all the money households want to save. Yet a lot of investment demand is driven by population growth, as new families need newly built houses, new workers require the construction of new office buildings and factories, and so on.

So low population growth can cause persistent spending weakness, a phenomenon diagnosed in 1938 by the economist Alvin Hansen, who awkwardly dubbed it “secular stagnation.” 

The term and concept have been revived recently by Larry Summers, and on this issue I think he’s right.

Secular stagnation can be a problem, because if interest rates are very low even in good times there’s not much room for the Fed to cut rates during recessions. But a low-interest-rate world can also offer major policy opportunities — if we’re willing to think clearly.

For what we’re looking at here is a world awash in savings with nowhere to go: Households are eager to lend money out, but businesses don’t see enough good investment opportunities. (Bitcoin doesn’t count.) 

Well, why not put the money to work for the public good? Why not borrow cheaply and use the funds to rebuild our crumbling infrastructure, invest in the health and education of our children, and more? This would be good for our society, good for the future, and would also provide a cushion against future recessions.

What about the burden of debt, you ask? Well, federal debt as a percentage of G.D.P. is twice what it was in 1990, but interest payments on the debt are only about half as high. That’s what low borrowing costs — largely a byproduct of demographic stagnation — do."

Sudėtingos biologinės remonto ir korektūros mašinos, kad klaidų lygis būtų žemas

 "Sudėtingi organizmai saugo savo pagrindines operacines sistemas - instrukcijas, kaip kurti ir palaikyti ląsteles - ilgose DNR molekulėse. Tos pagrindinės programos turi būti perskaitytos ir paverstos cheminiais įvykiais. Vertimo klaidos gali būti katastrofiškos, kaip neveikiantys baltymai ar net susirgimas vėžiu. Todėl biologija sukūrė išsamią taisymo ir korektūros mašiną, kad klaidų lygis būtų mažas - maždaug viena klaida iš milijardo operacijų. Kompleksinių molekulinių mašinų serija nagrinėja pažangą ir ištaiso klaidas, tinkamai vadinamame procese - korektūra. Šios mašinos sukūrimas yra vienas didžiausių evoliucijos laimėjimų“. [1]

1. REVIEW --- Wilczek's Universe: Precision Is Nature's Gift To Technology
Wilczek, Frank. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]15 May 2021: C.4.

Elaborate biological machinery of repair and proofreading to keep error rates low

"Complex organisms store their essential operating systems -- instructions for how to build cells and keep them going -- within long DNA molecules. Those basic programs must be read out and translated into chemical events. Errors in translation can be catastrophic, resulting in defective, dysfunctional proteins or even in cancers. So biology has evolved an elaborate machinery of repair and proofreading to keep error rates low -- around one per billion operations. A series of complicated molecular machines examine the progress and correct mistakes, in a process aptly called proof-reading. The creation of this machinery is one of evolution's greatest achievements." [1]

1. REVIEW --- Wilczek's Universe: Precision Is Nature's Gift To Technology
Wilczek, Frank. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]15 May 2021: C.4.

Vandenilis yra galimas aviacijos energijos šaltinis

 „Ar vandenilio ažiotažas, kažkada palietęs automobilius, turi geresnių perspektyvų su lėktuvais? Taip, bet tikriausiai ne laiku, kad būtų pasiekti aviacijos pramonės išmetamųjų teršalų tikslai. Praėję metai atnešė tam tikrą pateisinimą tiems, kurie vandenilį laiko aviacijos pasu į švaresnę ateitį. Praėjusį rudenį Europos lėktuvų gamintojas „Airbus“ pristatė tris vandeniliu varomų orlaivių koncepcijas 2035-tiems m. Visai neseniai JK startuolis „ZeroAvia“ parėmė „British Airways“ kaip 24 mln. dolerių finansavimo etapą. Taip pat „Universal Hydrogen“, kuriam vadovauja buvęs „Airbus“ vadovas Paulas Eremenko, ką tik surinko 21 milijoną dolerių iš sunkiasvorių, tokių kaip „JetBlue“ ir „Toyota“ rizikos kapitalo dukterinės įmonės. 

Dešimtmečius vandenilis buvo perspektyvus būsimas lengvųjų automobilių energijos šaltinis. Dabar dauguma lengvųjų transporto priemonių gamintojų mėgsta akumuliatorius, o vandenilis ieško geresnių namų traukiniuose ir sunkvežimiuose, kuriuos palaiko tokie startuoliai, kaip „Nikola“. 

Aviacijos pramonė užsibrėžė tikslą iki 2050 m. perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kuris maždaug atitiktų 2016 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos apribojimo. Tikimasi, kad tik trečdalį sumažinimo padarys turboventiliatorių ir orlaivių korpusų patobulinimai. 

Tvarus kuras gali vaidinti svarbų vaidmenį, tačiau gamybos pajėgumai yra riboti, o prieinamiausi degalai išlieka teršiantys. Pradinis aviacijos susidomėjimas elektrinių transporto priemonių revoliucija išblėso, kai vadovai suprato, kad sunkių baterijų nešti per orą daugiau, nei labai mažais atstumais yra neįmanoma. Įkraunamos ličio jonų baterijos išleidžia tik 9 megadžaulius kilogramui svorio, palyginti su 40 MJ / kg reaktyvinių degalų. Kita vertus, vandenilis pakuoja įspūdingą 140 MJ / kg. Padrąsinant, tai gana brandi technologija. kuro elementai, kuriuos „Universal Hydrogen“ ir „ZeroAvia“ naudoja lengviesiems ir regioniniams lėktuvams konvertuoti, kainuoja 40 dolerių už kilovatą, 68% mažiau nei 2006 m., skaičiuoja „Bernstein Research“. Tai brangu automobiliui, bet ne lėktuvui. „Mums nereikia jokių esminių mokslo patobulinimų: tai yra inžinerijos problema“, - sakė „ZeroAvia“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Valas Miftakhovas. Vandenilis dar nėra ekologiškas reikalas. 

Pasaulio energetikos taryba apskaičiavo, kad elektros energiją paversti vandeniliu, o paskui vėl į elektrą yra sunaudojama: panaudojama tik apie 45% energijos, palyginti su 90% baterijoms. Be to, tik 0,1% pasaulio vandenilio gamybos šiuo metu neturi anglies; daugiausia gaunama iš gamtinių dujų ir anglies. 

Vis dėlto daugelis analitikų tikisi, kad „žaliasis“ vandenilis per ateinančius penkerius metus taps konkurencingas kainomis, palyginti su reaktyviniu kuru, todėl tai bus komercinis pasirinkimas oro linijoms. 

Tai vis dar palieka daug inžinerinių iššūkių. Ne visa šių dienų prototipų energija gaunama iš vandenilio: „ZeroAvia“ orlaiviui bent jau kol kas reikia akumuliatoriaus, kad pakilimo metu būtų suteikta papildoma energija. „Universal Hydrogen“ taip pat naudoja akumuliatorių, tačiau sako, kad tai atliktų mažesnį vaidmenį. 

Be to, vandenilis yra energiškai efektyvus masės, bet ne tūrio atžvilgiu: tam reikia didelių bakų, kurie lėktuvus padarytų sunkesnius ir mažiau aerodinaminius, nes degalų nebūtų galima paprasčiausiai laikyti sparnuose, kaip yra dabar. 

Vis dėlto šiuo metu bandomi kuro elementai nebus naudojami „Airbus“ ar „Boeing“, nes norint, kad jie galėtų judėti didesniais lėktuvais, jie turėtų būti pernelyg sunkūs. Pernai „Airbus“ pristatytas A320 pakaitalas daugiausia priklausytų nuo tradicinio variklio, kuris tiesiogiai degintų vandenilį. Ši pagrindinė technologija egzistuoja nuo 1950-ųjų, tačiau turi daug trūkumų, tokių kaip azoto oksido emisija - taip pat šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Taip pat yra priežasčių abejoti „Airbus“ įsitikinimu savo vandenilio technologijos diegimo terminais laiko juostoje. Joje vienu metu buvo pateiktos dvi kitos sąvokos: regioninis lėktuvas, kuris būtų ambicingas tikslas 2035 m. ir „sumaišyto sparno“ futuristinis lėktuvas, kuris būtų pernelyg ambicingas. 

Vandenilis atrodo naudingas energijos šaltinis, galiausiai dekarbonizuojantis aviaciją. Manau, kad jį galima laiku panaudoti, kad būtų pasiekti pramonės tikslai iki 2050 m., tačiau reikia daug optimizmo.” [1]

Rusija gali panaudoti jos didžiulius gyventojų neužimtus plotus vandenilio gamybai ir jos dujotiekius - vandenilio eksportui į Europą bei Kiniją. Tokiame Rusijos versle dalyvaujantys lietuviai galėtų nemažai uždirbti.

1. EXCHANGE --- Heard on the Street: The Lofty Promise Of Hydrogen Power --- Hydrogen is a feasible energy source for the aviation industry but not a cure-all for meeting emissions targets. Sindreu, Jon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y] 15 May 2021: B.12.