Mes be baltarusių migrantų nenurimsim, nors patys paliekame nuošalyje daugybę labai pajėgių lietuvių

  "" Erdviniai gebėjimai, apibrėžti gebėjimu psichiškai generuoti, pasukti ir transformuoti matomus vaizdus, ​​yra vienas iš trijų specifinių pažintinių gebėjimų, svarbiausių ugdant mokymosi ir darbo patirtį ", - rašė Gregory Parkas, nepriklausomas tyrėjas Lubinski Camilla Benbow iš Vanderbilt, „Scientific American“. 

Yra kelios būtinos profesijos, kurių reikalauja visos šiuolaikinės visuomenės ir kurių negalima išvežti į Kiniją. Dailidžių meistrai, elektrikai, mechanikai ir santechnikai, be kitų, reikalingi sudėtingai infrastruktūrai palaikyti ir kurti. 

Pirma, erdviniai gebėjimai yra svarbi psichologinė tų paauglių savybė, kurie vėliau siekia aukštųjų švietimo ir profesinių pažymėjimų mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityje. Antra, erdviniai gebėjimai vaidina svarbų vaidmenį struktūrizuojant švietimo ir profesinius rezultatus tiek gyventojams, tiek intelektualiai talentingiems asmenims. Trečia, šiuolaikinės talentų paieškos praleidžia daug intelektualiai talentingų studentų, apribodamos atrankos kriterijus matematinėmis ir žodinėmis gebėjimų priemonėmis. 

3 klasės matematikos klasės viršūnėje esantys vaikai daug dažniau tampa išradėjais, tačiau tik tuo atveju, jei jie yra iš dideles pajamas gaunančių šeimų. Dauguma iš vargingų ar iš mažas pajamas gaunančių ar mažumų šeimų vaikai netaps išradėjais. 

Kitaip tariant, tapimas išradėju Amerikoje remiasi dviem dalykais: matematikos ir mokslo pažanga ir turtinga šeima. 

Bellas ir jo bendraautoriai pavaizdavo patentų tarifus, atsižvelgdami į išradėjus, kurie buvo vaikai šeimose iš didžiausių pajamų kvintilių, palyginti su tų, kurie buvo vaikai iš apatinių keturių kvintilių, rodikliu. Autoriai teigia, kad nesugebėjimas „išnaudoti nepakankamai panaudotų talentų“ matematiškai linkusiems vaikams iš viduriniosios klasės ir darbininkų klasės šeimų labai menkina mūsų sugebėjimą kurti naujoves ir ekonomikos augimą. Siekdami ištaisyti padėtį, jie ragina vykdyti politiką, pagal kurią tiems, kurie turi gerus matematikos rodiklius, „didesnį poveikį naujovėms“, vykdant „mentorystės programas stažuotėms atlikti intervencijas per socialinius tinklus“. Taikant poveikio programas, „vaikai iš nepakankamai atstovaujamų grupių, kurie ankstyvame amžiuje pasižymi matematika ir mokslu, greičiausiai padidins jų poveikį“. 

 Harringtonas, Foggas ir Khatiwada „apskaičiavo, kad JAV yra apie 31 milijonas suaugusiųjų, kurie paliko koledžą be jokio diplomo“. Maža to, didelė dalis baigusiųjų neturi pagrindinių įgūdžių darbui, kuriam keliami kolegijos lygio reikalavimai: 

„daugiau nei kas penktas bakalauro laipsnį turintis suaugęs žmogus turi raštingumo įgūdžius, žemesnius nei 3 (pagrindiniai) ir vienas iš trijų turi žemus skaičiavimo balus “. 

Kodėl taip atsitiko? Daugelis kolegijų ir universitetų išplėtė priėmimo pajėgumus, kad patenkintų šią beveik visuotinę paklausą. Ši apgyvendinimo vieta apėmė didelę studentų, turinčių silpnesnius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, dalį. Priėmimo reikalavimai buvo liberalizuoti, rašo Harringtonas ir jo kolegos, nepaisant to dauguma kolegijų nėra organizuoti šiems įgūdžiams stiprinti. Didelė dalis studentų, turinčių mažesnius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, ima riziką ir mesti mokyklą prieš baigiant studijas, ir gauti nepakankamos kvalifikacijos darbą po laipsnio suteikimo. 

Kas yra gauti nepakankamos kvalifikacijos darbą? Darbuotojai, turintys bakalauro ar aukštesnį laipsnį ir dirbantys profesijoje, kuriai paprastai nereikia kolegijos absolvento žinių ir gebėjimų. 

Kolegijos darbo rinką daugiausia sudaro profesinės, techninės, vadybinės ir aukšto lygio pardavimo profesijos. Dažniausiai dirbančių nepakankamos kvalifikacijos darbą asmenų skaičius yra neseniai baigęs kolegijas, kurie dažnai stengiasi rasti savo vietą darbo rinkoje. 

Harringtonas ir jo kolegos vertina tai maždaug kas ketvirtas vyresnio amžiaus darbuotojas dirba  nepakankamos kvalifikacijos darbą. 

Nepakankamos kvalifikacijos darbo tikimybė labai skiriasi pagal pagrindines studijų sritis. Maždaug kas trečias humanitarinių, laisvųjų menų / socialinių mokslų studentas dirba nepakankamos kvalifikacijos darbą, maždaug kas šeštas inžinerijos, matematikos ir informatikos, taip pat sveikatos specialybių specialybės. 

Svarbiausia, kad išteklių nelygybė aukštojo mokslo lygmenyje yra didesnė, palyginti su vidurine. Turtingos mokyklų apygardos išleidžia gal 20 proc. daugiau, nei vargingos. Elitiniai privatūs koledžai išleidžia daugiau, nei 100 tūkst. dolerių vienam studentui per metus, palyginti su maždaug 10 tūkst. dolerių bendruomenės kolegijose. Aukštojoje mokykloje daugiausia išteklių skiriame studentams, kuriems reikia mažiausiai pagalbos.

Darbas tampa intensyvesnis žinių srityje, o vis daugiau darbo vietų reikalauja abiejų tvirtų skaičiavimo ir raštingumo pagrindų IR „aukštesnės pakopos“ įgūdžių, tokių kaip problemų sprendimas, komandinis darbas, kritinis mąstymas ir kt. Daugeliui šių darbų taip pat reikia sklandaus skaitmeninio mąstymo ir dar daugiau pažangių techninių įgūdžių. Apskritai pagrindinių įgūdžių rinkinys, reikalingas daugumai vidutinio ar gerai apmokamo darbo, vis didėja ir didės. Jei galėtumėte įvertinti įgūdžius pagal kolegijos tipą, įtariu, kad pastebėtumėte, jog kolegijos absolventai, turintys žemų įgūdžių ne kolegijos darbuose, dažniausiai baigia pelno siekiančias mokyklas ir mažiau selektyvias atviros prieigos ne pelno organizacijas. Aš taip pat įtariu, kad gaunantys nepakankamos kvalifikacijos darbą kolegijos absolventai daugiausia yra iš šios grupės“.  

 

We will not calm down without Belarusian migrants, although we leave many very capable Lithuanians aside

"“Spatial ability, defined by a capacity for mentally generating, rotating, and transforming visual images, is one of the three specific cognitive abilities most important for developing expertise in learning and work settings,” wrote Gregory Park, an independent researcher, Lubinski and Camilla Benbow of Vanderbilt in Scientific American.

There are several essential occupations that all modern societies require and for which outsourcing is not possible. Master carpenters, electricians, mechanics, and plumbers, among others, are needed to maintain and build complex infrastructures.

First, spatial ability is a salient psychological characteristic among adolescents who subsequently go on to achieve advanced educational and occupational credentials in STEM. Second, spatial ability plays a critical role in structuring educational and occupational outcomes in the general population as well as among intellectually talented individuals. Third, contemporary talent searches miss many intellectually talented students by restricting selection criteria to mathematical and verbal ability measures.

Children at the top of their 3rd grade mathematics class are much more likely to become inventors, but only if they come from high-income families. High-scoring children from low-income or minority families are unlikely to become inventors. Put differently, becoming an inventor relies upon two things in America: excelling in mathematics and science and having a rich family.

Bell and his co-authors graphed patent rates, looking at inventors who were children in families from the top income quintile compared with the rate for those who were children from the bottom four quintiles. 

The failure to “harness the underutilized talent” of mathematically inclined children from middle class and working class families, the authors argue, results in a substantial loss of innovation and economic growth. In order to remedy the situation, they call for policies providing those with strong math scores with “greater exposure to innovation” through “mentoring programs to internships to interventions through social networks.” Targeting exposure programs “to children from underrepresented groups who excel in mathematics and science at early ages is likely to maximize their impacts.”

Harrington, Fogg and Khatiwada “estimate that there are about 31 million adults in the U.S. who left college with no award.”
Not only that, but a substantial portion of those who do graduate do not have the basic skills for a job with college-level requirements: “more than one in five adults with a bachelor’s degree have literacy skills below level 3 (basic) and one in three have low numeracy scores.”
Why has this happened?
Many colleges and universities expanded their enrollment capacity to accommodate this near universal demand. This accommodation included admission of a substantial share of students with weaker literacy and numeracy skills.
Admissions requirements were liberalized, Harrington and colleagues write, despite the fact that
most colleges are not organized to bolster those skills. Substantial shares of matriculating students with lower literacy and numeracy skills raise the risk of both quitting school before graduation and of mal-employment after the degree award. 

Who are the mal-employed?
Employed persons with a bachelor’s degree or higher who are employed in an occupation that does not typically require the knowledge skills and abilities of a college graduate. 

The college labor market is largely composed of professional, technical, managerial and high-level sales occupations. The incidence of mal-employment is highest among recent college graduates who frequently struggle to find their place in the labor market.
Harrington and his colleagues estimate that
about one in four prime age workers are mal-employed. The likelihood of mal-employment varies considerably by major field of study. About one in three humanities/liberal arts/social sciences majors are mal-employed, about one in six engineering, math and computer science majors as well as majors in health specialties are mal-employed.

Most importantly, resource inequality is an order of magnitude larger in higher education compared to K-12. Rich school districts spend maybe 20 percent more than poor school districts. Elite private colleges are spending upwards of $100k per student per year, compared to about $10k in community colleges. In higher education, we devote the most resources to the students who need the least help.

Work is becoming more knowledge-intensive, and more and more jobs require BOTH a strong foundation of numeracy and literacy AND “higher-order” skills like problem-solving, teamwork, critical thinking etc. Many of these jobs also require digital fluency and more advanced technical skills. Overall, the baseline skill set required for most middle or high-paying jobs is increasing, and will continue to do so.

If you could measure skills by college type, I suspect you’d find that the college grads with low skills in non-college jobs are mostly graduating from for-profit schools and less-selective open access nonprofits and publics. I also suspect that the “mal-employed” college grads are mostly from this group."

Kaip Lietuvos ūkininkai gyvens toliau?

"Žemės ūkyje didžiausią potencialą teršalų išmetimo mažinimui turi žemės apdirbimo būdo keitimas nuo intensyvaus arimo iki sumažinto arimo ar beariminės žemdirbystės, sėjomainos taikymas, trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas ir laipsninis mažinimas, galvijų mitybos koregavimas ir pan.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia teršalų emisijų susidaro iš ariamos žemės – 2016 m. šis rodiklis siekė 53 proc. visų šalies žemės ūkio išskiriamų teršalų. Iš galvijų virškinamojo trakto išskiriamos metano dujos  sudarė apie 40 proc. gyvulininkystės emisijų, iš mėšlo – apie 8 proc."

Kiek kainuoja išsinuomoti butą? Kaip dažniausiai dirba Lietuvos butų nuomotojai?

 "Anot V. Steponavičiūtės,  portalo „Aruodas.lt“ vadovės, šiuo metu išsinuomoti 1 kambario butą Vilniuje galima už vidutiniškai 350 Eur, Kaune – už 280 Eur, Klaipėdoje – už 300 Eur.

„Vilniuje nuomos rinkoje yra apie 30.000–40.000 butų, Kaune – apie 15.000–20.000. Valstybinė mokesčių inspekcija tikriausiai galėtų pasakyti, kiek gyventojų susimoka už vertimąsi nuoma, bet spėčiau, kad tie skaičiai sudarytų geriausiu atveju apie pusę visos nuomos rinkos“, – teigia „Realdata“ direktorius.

Paulius Banevičiaus, agentūros „Capital“ brokerio nuomone, „šešėlinė“ nuoma sostinėje yra dar didesnė ir galėtų sudaryti apie 80%.

„Tikslių paskaičiavimų nėra, tačiau skirtingų NT ekspertų bei organizacijų duomenis, apie 80% nuomos vis dar yra „šešėlyje“: sutartys neregistruojamos Registrų centre, nemokami mokesčiai, kurių, ekonomistų skaičiavimais, galėtų būti papildomai sumokama bent apie 10 mln. Eur per metus“, – BNS sako jis."

Kokie verslininkai Lietuvoje sumoka mažiausiai mokesčių? Kokios problemos vargina šiuos apsukrius verslininkus?

 "Iš to kyla antroji diferencijuotos mokesčių sistemos sukeliama pasekmė: tarp atskirų veiklos formų ir pajamų rūšių esantys apmokestinimo skirtumai sukuria mokestinius „slenksčius“ tiek individualios veiklos formalizavimui į juridinį vienetą, tiek pereinant iš vienos juridinio asmens formos į kitą.

 Jei žmogus dirba samdomą darbą, bendra jo mokestinė našta yra 39,5% (162.300 Eur viršijančioms pajamoms – dar didesnė), jei vykdo individualią veiklą pagal pažymą – ne daugiau 32,55%, jei dirba pagal verslo liudijimą – moka kiekvienos savivaldybės nustatytą fiksuota įmoką, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Mažųjų bendrijų narių pajamos bendrai apmokestinamos kiek daugiau nei 30%.

Mokestinius „slenksčius“ sukuria ne tik gyventojų pajamų apmokestinimo diferencijavimas, bet ir įmonių pelno mokesčio lengvatos: jei įprastinis pelno mokesčio tarifas yra 15%, smulkių įmonių, kurių apyvarta nesiekia 300.000 Eur per metus ir kurios įdarbina mažiau nei 10 darbuotojų, pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5% pelno mokesčio tarifu.

Šie apmokestinimo netolygumai atgraso individualios veiklos vykdytojus nuo savo veiklos formalizavimo juridinio asmens forma, mažųjų bendrijų narius — nuo uždarųjų akcinių bendrovių steigimo, o įmones, pasiekusias lengvatinio pelno mokesčio ribą, skatina skaldyti verslą į mažesnius juridinius vienetus.

Augant verslui mažoji bendrija susiduria su valdymo sunkumais: visų bendrijos narių balsai priimant sprendimus yra vienodai svarūs, nepriklausomai nuo jų įnašų į bendrijos kapitalą. Be to, bendrijos nariais gali būti tik fiziniai, bet ne juridiniai asmenys. Dėl to ši verslo forma netinkama institucinių investuotojų pritraukimui, o jos korporatyvinis valdymas nepalankus išorinių partnerių ir naujo kapitalo pritraukimui. Tai — šeimos ir draugų verslo forma, grindžiama narių tarpusavio pasitikėjimu. Verslui augant ši juridinė forma tampa kliūtimi verslo plėtrai.

Savo ruožtu, individualią veiklą vykdančių verslininkų asmeninis turtas nėra apsaugotas ribotos civilinės atsakomybės, kurią suteikia juridinis asmuo. Augant verslo apimčiai, didėja ir rizika prarasti sukauptą turtą. Taigi, verslo plečiantis, individuali veikla nebeatitinka plėtros poreikių."

Banking & Finance: Tax Fears Drive Wealthy to Munis

"Wealthy Americans eyeing potential tax increases are helping drive record amounts of money into municipal bond funds.

In the first six months of 2021, U.S. municipal bond funds attracted an estimated $56.9 billion in net new money -- the most for any first half of the year going back to 1992, according to data from Refinitiv Lipper.

Advisers to high-income investors say the potential for higher taxes has been a focus of conversation in recent months, drawing attention to munis.

Municipal bonds typically offer interest payments that are exempt from federal income taxes and sometimes from state taxes in the state where the bond is issued. State and local governments, along with institutions such as hospitals and universities, issue municipal bonds to raise money for projects that include building schools and paving roads.

Many affluent households fear that President Biden and the Democratic-controlled Congress will raise taxes. On the campaign trail, Mr. Biden proposed raising the top individual income-tax rate to 39.6% from 37%, among other changes to taxes for high-income households and corporations. Democrats won control of Congress -- but narrowly -- and recently have been working to decide which tax proposals they should try to pass. That change in the top individual rate is one of the proposals that has the broadest support among Democrats and appears more likely to occur than other proposals.

"Taxes are a huge concern for clients right now," said Anderson Lafontant, senior adviser at Los Angeles-based Miracle Mile Advisors. "It's really increasing the demand for municipal bonds, because they have tax-free interest."

Some investors may also have looked to rebalance their portfolios after a dramatic rally in the stock market ballooned positions in U.S. equities. Households looking to restore their risk exposure to its level before the S&P 500's 16% advance in 2020 may have redirected some of those gains into fixed income, including municipal bonds. U.S. stocks have continued to gain, sending the S&P 500 up 13% in 2021.

While the return on munis hasn't been much lately, it has been better than that of other highly rated bonds. A Bloomberg Barclays municipal bond index has returned 1.8% to investors this year, including interest and price appreciation, as of Friday, compared with a 0.5% loss on a Bloomberg Barclays index of U.S. corporate investment-grade bonds, according to FactSet.

"Muni returns will be muted in the near term, but the tax efficiency cannot be beat, and that is what is most attractive today," said Alex Chaloff, co-head of investment strategies at Bernstein Private Wealth Management. "There's only a few things you can do to invest to generate tax-free income. Munis are the most obvious, the most liquid and the most safe."

Among high-yield bonds, municipals also are outperforming: An ICE BofA index of high-yield municipal bonds had a year-to-date total return of 5.9% through Friday, compared with a total return of 3.9% for an ICE BofA index of high-yield corporate bonds, according to CreditSights." [1]

1. Banking & Finance: Tax Fears Drive Wealthy to Munis
Langley, Karen. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 July 2021: B.10.

Kodėl Putinas vis dar geidžia Ukrainos

 "Ilgų, istoriškai orientuotų nuomonių rašymas yra veikla, labiau būdinga mąstymo lyderiams, nei valstybių vadovams, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra kas kita, o ne įprasta. Praėjusią savaitę jis paskelbė 5000 plius žodžių straipsnį, kuriame apžvelgiamas paskutinis tūkstantmetis ir padaryta išvada, kad rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai turi bendrą istoriją, tikėjimą ir likimą. Pono Putino nuomone, Vakarų valstybės per amžius bandė juos atskirti, tačiau šios pastangos pasmerktos žlugti. Jis teigia, kad „antirusišką projektą atmetė milijonai ukrainiečių“ Kryme, Donbase ir kitur. Rusijos prezidentas mano, kad po šimtmečių bendros plėtros ir prekybos Ukrainos ekonomika tiesiog negali klestėti be glaudžios integracijos su Rusija. Be Rusijos Ukraina žlugs, nepaisant to, kad kartais gauna pagalbą iš savo vakarietiškų mokėtojų, rašo V. Putinas. Dar prieš pandemiją Ukrainos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui buvo mažesnis nei 4 000 dolerių. "Tai yra mažiau, nei Albanijos Respublikoje, Moldovos Respublikoje ar nepripažintame Kosove". (Maskva nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos.) "Šiais laikais, - rašo p. Putinas, - Ukraina yra vargingiausia Europos šalis". 

Kai kurie stebėtojai atmetė esė kaip tuščią propagandinį triuką, kurio tikslas buvo atitraukti Rusijos visuomenės nuomonę, kilus naujai bangai pandemijoje. Kiti tai suprato, kaip skelbimą, kad Rusija eskaluos paramą Maskvai palankioms jėgoms rūkstančiame konflikte Rytų Ukrainoje. Viskas yra įmanoma, tačiau Vakarų valstybėms būtų patartina rimtai žiūrėti į esė. Rusijos prezidento politika visada ir neišvengiamai atspindės jo skaičiavimus apie galimybes ir riziką, su kuria jis susiduria bet kuriuo momentu, tačiau jo strateginiai tikslai yra neabejotini. 

Pono Putino siekis atkurti Rusijos galią reikalauja iš naujo patvirtinti Maskvos hegemoniją Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Baltarusijoje, kur Kremlius įgalintai vyriausybei leido išgyventi kelis mėnesius trukusius demokratijos palaikymo protestus ir Vakarų sankcijas, V. Putinas sugriovė bet kokias viltis, kurias prezidentas Lukašenka turėjo išvengdamas Maskvos glėbio. 

Ukraina yra kietesnis riešutas. Tačiau „Nord Stream 2“ dujotiekis nenumaldomai juda link pabaigos, o tai silpnina Ukrainos įtaką, formuojant Europos politiką. Kova ir dezorganizacija taip pat ir toliau trukdo Europos Sąjungai tapti reikšmingu geopolitiniu veikėju. Tarp viso to, V. Putinas pranešė, kad jis kantriai, bet nenumaldomai sieks savo strateginių tikslų Kijevo sąskaita. 

Geriausias būdas galvoti apie Rusiją šiomis dienomis yra suvaržymas, bet jos nevaldymas. Tai reiškia, kad Vakarai nesugebėjo sukurti nuoseklios politikos, skirtos sustabdyti Kremliaus išpuolius prieš kaimynus ar opoziciją ES ir amerikiečių pasaulinei tvarkai. Sankcijos neatbaido pono Putino; Vakarai beviltiškai nesutaria dėl Rusijos politikos, o dėl to nenuosekli politika siūlo Maskvai galimybes nuo Viduriniųjų Rytų iki Mianmaro skatinti savo užsienio politikos darbotvarkę ir stiprinti komercinius interesus. Esant tokioms aplinkybėms, Rusija toliau bandys Vakarus, o p. Putinas sieks pergalių užsienyje, kad sustiprintų jo prestižą namuose". [1]

1. Why Putin Still Covets Ukraine
Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 July 2021: A.15.