Income inequality

"THE IDEA that the spoils of the modern economy are unfairly distributed has become part of public discourse in the rich world. One common villain is the growing class of wealth-owners living off the returns from capital rather than hard-earned wages, an explanation popularised by Thomas Piketty in his book, "Capital in the Twenty-First Century", published in 2013. The idea has gained currency with politicians.

Official statistics suggest that America's labour share fell by about six to eight percentage points between the 1980s and the 2010s." [1]

Lietuvoje šiuolaikinės ekonomikos grobis yra žiauriai neteisingai paskirstytas: už darbo užmokestį pragyventi Lietuvoje neįmanoma. Su mumis liks tik pensininkai ir invalidai, kurie dirbti jau negali.

1. "Pie in the sky; Income inequality." The Economist, 18 Sept. 2021, p. 66(US).

Turime pernelyg daug elito

 „Torresas taip pat yra ypač sunerimęs dėl reiškinio, kurį Amerikos amerikiečių evoliucijos antropologas Peteris Turchinas vadina„ elito perprodukcija “. „Mes gaminame daug daugiau universitetų absolventų, nei yra tų elitinių pozicijų, kurias tie absolventai galėtų užimti“, - pastebi Torresas. Kai tie absolventai atsiduria giliai įsiskolinę už mokslą, neranda tokių darbo vietų, kokias jiems žadėjo, ir juos sutriuškina būsto kaina, „tai tikrai turės radikalų poveikį“. Tai svarus argumentas, kad būtų daugiau profesinių mokyklų. Tai taip pat yra F.D.Ruzvelto lygio raginimas išgelbėti kapitalizmą nuo savęs, kad žmonės, kuriuos Torresas vadina „naujaisiais jakobinais“, negautų tolesnio pasistūmėjimo prie valdžios galimybės“.  

 Turime pernelyg daug tokio elito ir Lietuvoje. Šis elitas prisigraibo radikalių idėjų užsienyje ir taip pat tampa naujaisiais jakobinais. Krenta gerų rašytojų paminklai, Lietuvą užtvindo narkotikas - žolė, žmonės, pabėgę nuo musulmonų radikalų, miršta pelkėse prie Lietuvos sienos ir atvelkami į Baltarusijos teritoriją. 

Lietuva, ar čia dar Tu?

“Elite overproduction”

"Torres is also particularly alarmed by the phenomenon that the Russian American evolutionary anthropologist Peter Turchin calls “elite overproduction.”

“We produce far more college graduates than there are elite positions for those graduates to occupy,” Torres observes. When those graduates find themselves deep in debt, shut out of the kinds of jobs they were promised and crushed by the cost of housing, “it is bound to have a radicalizing effect.”

It’s a strong argument for more vocational schools. It’s also an F.D.R.-esque call to save capitalism from itself, lest the people Torres calls “the New Jacobins” gain further grip."

We have too much of such elite in Lithuania as well. This elite has seized radical ideas abroad and is also becoming the new Jacobin. Monuments of good writers are falling, Lithuania is flooded with drugs - grass, people who have escaped from Muslim radicals, are dying in swamps near the Lithuanian border and being brought to the territory of Belarus.  

Lithuania, are you still here?

Blokų grandinė, tame tarpe ir bitkoino blokų grandinė, yra nekintama istorija, kuria plačiai pasidalinama

 „Technologijų sluoksniuose būtinai išgirsite verslo skambesį, kuris tuo pat metu yra paprastas ir gluminantis.“ Tai bus, kaip „X“ [įterpkite bet kokio sėkmingo verslo pavadinimą], bet blokų grandinėje.“ Entuziastingas verslininkas greitai daro prielaidą, kad visi yra susipažinę su šia technologija ir sutinka dėl jos privalumų. Bet kas yra blokų grandinė? Ir kokia jos naudojimo nauda? 

Blokų grandinė yra duomenų bazė, kurioje yra bet kokios informacijos, kurią ji skirta saugoti, istorija. Ji sudaryta iš eilės „blokų“ informacijos, kurie yra vienas ant kito nekintamoje grandinėje. 

Bitkoinas, viena iš pirmųjų blokų grandinių, buvo sukurta 2009 m. Joje saugomi duomenys apie sandorius bitkoinais ir pateikiami įrodymai, kas kam bet kuriuo metu priklauso. 

Blokų grandinę nuo kitų duomenų bazių skiria tai, kad jos knyga yra platinama, viešai prieinama ir atkartojama tūkstančiuose kompiuterių-„mazgų“-visame pasaulyje. Vietoj centralizuoto subjekto, pavyzdžiui, banko ar technologijų platformos, užtikrinančio, kad didžioji knyga būtų tiksli, ją patikrina decentralizuotas asmenų tinklas. 

Nors „Bitcoin“ blokų grandinė yra vieša, ji taip pat yra patikima ir saugi. Tai garantuoja matematinio subtilumo ir skaičiavimo brutalios jėgos mišinys, integruotas į „sutarimo mechanizmą“ - procesą, kurio metu mazgai patikrina naujas operacijas ir prideda jas prie blokų grandinės. 

Kompiuteriai lenktyniauja, kad išspręstų kriptografinę problemą-pirmasis tai padaręs laimi naujai iškastas monetas-ir pridedamas naujas blokas. Naujesnės blokų grandinės, tokios kaip „Ethereum“, saugo daugiau informacijos, pvz., kompiuterio kodo eilutes. Galima garantuoti, kad funkcija ar programa, kurią galima užprogramuoti kodu, veiks taip, kaip parašyta. „Ethereum“ blokų grandinė siūlo įrodymą, kad kodas buvo įvykdytas. 

Kūrėjai gali parašyti sąlyginį kodą-programinę įrangą, kuri vykdoma po tam tikro trigerio, kad būtų galima sudaryti „protingas sutartis“ dėl būsimų įvykių.

 Skirtingai nuo privačių tinklų, atviros, viešos blokų grandinės yra skaidrios (jas gali peržiūrėti visi), be leidimo (bet kas gali jas naudoti) ir atsparios cenzūrai (niekas negali jų sustabdyti). 

Bet kadangi jos reikalauja sutarimo, jos gali būti lėtos ir sudėtingai kuriamos. 

Todėl kurti programas, kurios vykdo finansinę veiklą ir platina skaitmeninį turinį ant blokų grandinės, gali būti sudėtingiau, nei veikti per patikimus tarpininkus. Pastatyti „X“ blokų grandinėje gali būti protinga, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti. “[1]  

 

1. "Building consensus; Blockchains." The Economist, 18 Sept. 2021, p. 18(US).

A blockchain, including the bitcoin blockchain, is an immutable shared history

"IT IS COMMON, in tech circles, to hear a business pitch that is simultaneously simple and baffling. "It is going to be like " X" [insert the name of any successful business], but on a blockchain." The eager entrepreneur is quick to assume that everyone is both familiar with the technology and agrees on its merits. But what is a blockchain? And what are the benefits of using it meant to be?

A blockchain is a database that contains the history of whatever information it was designed to store. It is made up of a string of "blocks" of information that build on top of one another in an immutable chain. Bitcoin, one of the first blockchains, was built in 2009. It stores data on transactions in bitcoin, providing proof of who owns what at any time. What distinguishes a blockchain from other databases is that its ledger is distributed, publicly available and replicated on thousands of computers--or "nodes"--around the world. Rather than a centralised entity, like a bank or a tech platform, ensuring that the ledger is accurate, it is verified by a decentralised network of individuals.

Though Bitcoin's blockchain is public, it is also trustworthy and secure. This is guaranteed by the mixture of mathematical subtlety and computational brute force built into its "consensus mechanism", the process by which the nodes verify new transactions and add them to the blockchain. Computers race to solve a cryptographic problem--the first to do so wins newly mined coins--and a new block is added.

Newer blockchains, like Ethereum, store more information, such as lines of computer code. A function or application that can be programmed in code can be guaranteed to operate as written. The Ethereum blockchain offers proof that the code was executed. Developers can write conditional code--software that executes after a certain trigger--making it possible to set up "smart contracts" about future events.

Unlike private networks, open, public blockchains are transparent (anyone can view them), permissionless (anyone can use them) and censorship-resistant (no one can stop them). But because they demand consensus, they can be slow and complex to build. Building applications that conduct financial activities and distribute digital content on top of a blockchain can therefore be trickier than operating through trusted intermediaries. Building "X" on a blockchain may be sensible, but is easier said than done." [1]

 

1. "Building consensus; Blockchains." The Economist, 18 Sept. 2021, p. 18(US).

Vabalo gyvenimas; valgomieji vabzdžiai

 „Es leidžia ūkiniams gyvūnams ir žmonėms valgyti vabzdžius. 

PIRMAI BUVO šuniukai ir katytės, tada žuvys akvariume. Dabar tai naminiai paukščiai ir kiaulės. Gyvūnų, kuriems leidžiama šerti vabzdžius, sąrašas auga. Anksčiau šį mėnesį įsigaliojo naujas ES įstatymas, leidžiantis naudoti vabzdžių baltymus naminių paukščių ir kiaulių pašaruose, o tai yra svarbus etapas pramonei, norinčiai įsitraukti į gyvūnų pašarų verslą. Nuo 2001 m., kilus „beprotiškos karvės“ krizei, buvo įvestas draudimas perdirbtiems gyvūniniams baltymams, todėl sojos ir žuvų miltai tapo gyvulių pašarų pagrindu Europoje. Tačiau jų gamybai reikia daug vietos ir jie gali pakenkti aplinkai, todėl pašarų gamintojai ieško alternatyvų. 

Vabzdžiai yra gera galimybė. Jie auginami vertikaliuose stovuose, kuriems reikia mažai žemės ar vandens, ir jie gali būti šeriami šalutiniais žemės ūkio produktais ar maisto atliekomis, tokiomis kaip supuvę vaisiai ir daržovės. Jie taip pat tinka natūraliai. Dauguma laukinių žuvų, paukščių ir kiaulių ėda vabzdžius. 

Vienintelis dalykas, kuris jiems prieštarauja, yra kaina: vabzdžių baltymai yra du ar tris kartus brangesni už žuvies miltus ir daug kartų brangesni nei sojos. 

Gamybos didinimas gali padėti sumažinti skirtumus. „Rabobank“, Nyderlandų skolintojas, prognozuoja, kad pasaulinė vabzdžių gamyba iki 2030 m. pasieks 500 000 tonų per metus, palyginti su vos 10 000 tonų šiuo metu, ir kad kainos kris. Vabzdžių kompanijos sunkiai dirbo savo aikštėje. Tyrimai rodo, kad vabzdžiai gali būti ne tik pašarai, skatinantys augimą ir imuninę sistemą, taip pat užpildantys skrandžius. Jie taip pat siūlo žalią, vietinį baltymą. Naminių paukščių ir kiaulių pašarai yra didžiausios gyvūnų pašarų rinkos, tačiau jie yra konkurencingesni, nei maistas naminiams gyvūnėliams ar žuvims. 

Dėl šios priežasties, sako Antoine'as Hubertas, miltligių (vabalų lervų) firmos „sensect“ generalinis direktorius, vabzdžių baltymai iš pradžių tikriausiai bus naudojami tik aukščiausios kokybės mėsoje. 

Šiais metais Europos maisto saugos agentūra nusprendė, kad trijų rūšių vabzdžiai (geltonieji miltligės, skėriai ir naminiai svirpliai) yra saugūs valgyti ir žmonėms. 

Keista, kad žmonės, atrodo, mažiau linkę į šią idėją, nei vištos ir kiaulės. "[1]

1. "A bug's life; Edible insects." The Economist, 18 Sept. 2021, p. 46(US).

A bug's life; Edible insects

"The eu lets farm animals and people eat insects.

FIRST IT WAS pets, then fish. Now it's poultry and pigs. The list of animals allowed to feed on insects is growing. A new EU law authorising the use of insect protein in poultry and pig feed came into force earlier this month, a significant milestone for an industry keen to worm its way into the animal-feed business.

Since a ban on processed animal protein was imposed in 2001 in the wake of the "mad cow" crisis, soy and fishmeal have become the bedrock of animal feed in Europe. But their production needs lots of space and can be harmful to the environment, so feed manufacturers are looking for alternatives.

Insects are just the ticket. They are reared in vertical farms that require little land or water, and they can be fed on agricultural by-products or food waste such as rotting fruit and vegetables. They're also a natural fit. Most wild fish, birds and pigs eat insects.

The one thing going against them is price: insect protein is two to three times more expensive than fishmeal, and many times pricier than soy. 

Scaling up production may help reduce the disparity. Rabobank, a Dutch lender, predicts that global insect production will reach 500,000 tonnes a year by 2030, up from just 10,000 tonnes currently, and that prices will tumble.

Insect companies have worked hard on their pitch. Research suggests insects may be more than mere feed, boosting growth rates and immune systems as well as filling stomachs. They also offer the prospect of a green, local protein.

Poultry and pig feed are by far the largest animal-feed markets, but they're more competitive than food for pets or fish. For that reason, says Antoine Hubert, CEO of Ÿnsect, a mealworm (beetle larvae) firm, insect protein will probably be used only in premium meat at first.

This year the European Food Safety Agency has ruled that three species of insects (yellow mealworm, locusts and house crickets) are safe for humans to eat as well.

Oddly, people seem less keen on the idea than chickens and pigs." [1]

1. "A bug's life; Edible insects." The Economist, 18 Sept. 2021, p. 46(US).