Balancing Honesty and Optimism in Silicon Valley Is there an ethical way to “fake it til you make it”?

 

 “The book of cautionary start-up tales got a new chapter this week when The New York Times reported that someone at Ozy Media, a buzzy digital media company, had apparently impersonated a YouTube executive on a call with Goldman Sachs investors. Revelations in the days since about Ozy’s business practices, including broadcast deals that didn’t exist and misleading marketing materials, further called into question the company’s claims about its prospects, and it announced on Friday that it was shutting down.

Ambitious young companies overstating their success is nothing new. The Theranos founder Elizabeth Holmes is on trial, facing 12 counts of wire fraud after the company’s blood testing technology, once valued at $9 billion, was revealed to fall short of its promises. Tens of billions of dollars fell off WeWork’s $47 billion valuation after the company filed to go public, revealing some creative accounting and conflicts of interest. The electric vehicle maker Nikola has been accused of, among other things, failing to mention that the prototype of its vehicle driving along in a promotional video was actually just rolling down a hill.

Each of these incidents highlights the dark side of the “fake it till you make it” philosophy. There’s a reason this culture so often takes root at start-ups, the entrepreneur Eric Ries told DealBook: The future is hard to verify.

“It’s a thin line between a start-up and a Ponzi scheme,” Mr. Ries said. “Generally speaking, you are asking people to invest in something that doesn’t yet exist on the basis that you will bring it into existence.”

That requires a certain amount of bravado, optimism and experimentation, a combination that has often been rewarded: Zappos bought shoes from a shoe store before it shipped them from its warehouse, Apple announced its first iPhone before it had figured out how to mass-produce its prototypes, and Reddit populated its site with fake users to demonstrate desired behavior.

This approach can be strategically effective and still be ethical. Mr. Ries, who runs the Long-Term Stock Exchange, is best known for his 2011 book, “The Lean Startup.” The book popularized a concept known as a “minimum viable product,” or M.V.P., which is a way to learn about what customers want in a product by creating and testing versions that are not fully finished.

But “the ‘V’ is in the term from the start,” Mr. Ries said. “It says ‘viable’ right there. You’re not supposed to do something deceptive; it doesn’t help.”

Mr. Ries spoke with DealBook about how to fake it until you make it — and be honest about it. The interview has been edited and condensed.

Do you think it’s true that companies like Theranos, WeWork and Ozy say something bigger about Silicon Valley’s culture?

This is a dilemma I think every start-up founder grapples with. Investors do a lot of due diligence, but at the end of the day, you’re doing diligence on someone’s ability to manifest something that does not exist today. There is this temptation always to basically deceive people about what you have or can do. That’s always a bad idea.

Are there times when it’s necessary to fake it while you make it? For example, some start-ups make a landing page for a product that doesn’t exist because they are trying to see if people want it.

You see how people get confused really easily, because it is important to be able to do a landing page test where you ask people to pre-order a product that doesn’t exist. But honesty is a prerequisite for those programs to work. You have to come clean about what you’re doing and why. Otherwise, your customers might come to rely on something you said or a promise that you can’t deliver that would harm them. And that’s not only morally wrong, it’s bad business to build that reputation.

That reminds me of a start-up that once pitched an app where you could take a photo of food and it would tell you how many calories were in it. They said it was driven by proprietary technology. But they were really just using people hired to look at the images. Is that OK?

That’s a classic one where investors feel like they’ve been deceived, because customers generally don’t especially care how the technology works as long as it accomplishes their goal.

I don’t know this company in particular, but this happens very often. I can imagine a business plan that said, “In the short term, we will pay people to do this task in order to build up a training data set so that we can train our machine learning algorithms.”

I actually just saw a company a couple of days ago where it was that exact same structure. Only they did it the way I think is right. In their venture pitch, they were very honest, they said, “Here is the current number of tasks that are completed every day on our platform, and here is the fraction of tasks that are completed by the A.I. versus the humans.” And you could see that the fraction is growing. So there is a level of disclosure that can make that plan ethical.

In start-ups you’ve invested in, or in your own companies, are there examples where testing something that doesn’t exist or painting a vision that you haven’t achieved was an OK and necessary thing to do?

It’s hard to pick a specific example because in every start-up, that’s intrinsic to the job. Again, it’s not about deception. It’s about the fact that you’re talking about the future and the future is always uncertain.

I’ll give you an example. I was once raising money for a start-up, and we had a hockey stick-shaped graph in our pitch that showed the number of customers we had and the revenue we had. And I remember showing it to an investor who said, “This is amazing. Congratulations. What are the units on this graph, is this of thousands or tens of thousands?” And I’m like, “Oh, sorry, sir, my mistake. This is the actuals, this is in ones.”

And that investor laughed us out of the room and never talked to us again. But another investor looked at the exact same data, the exact same chart, with the exact same disclaimers and disclosures and said,” I believe there’s something going on here.”

You’re always asking people to extrapolate from a very limited data set into the future. And I would say that the fact that you’re doing that requires you to be very rigorous and honest with people at that stage, because it’s very easy to give them the wrong impression. It’s very easy for them to feel deceived. And once you go down that path, the lies and the deceptions compound.

For many of the companies that eventually get into trouble, they made what seemed like a small omission or a white lie at the beginning, but then they established extra-high expectations. They had to keep going and they had to make it bigger. That is the danger.

After all of these prominent incidents where start-ups have deceived investors and customers, has honesty become more appealing to investors? Has the culture changed at all?

It doesn’t come up a lot in my conversations, because most of the founders I know view those as real outliers. It’s hard to convey how horrified we all were to see that stuff, because none of us want to be in the same club as those people.

You have tons of people joining your profession, and there’s no licensing, there’s no certification. Anyone can just call themselves an entrepreneur. Anyone can show up with a business plan. I used to joke about people who put on the black turtleneck as a way of making themselves look like Steve Jobs, mimic his appearance and mannerisms, and then, of course, I don’t tell that joke anymore because someone actually did it.

---

How to promote a product that doesn’t exist — honestly

• Offer pre-orders. This is the easiest and most common strategy. “You’re not saying I have a warehouse full of these things right now,” Mr. Ries said. “You’re saying I will have this product by a certain time. You’re really honest: ‘Look, I don’t know when this will ship.’ You have to always have appropriate language about refunds.”
• Come clean. While building a software product, it’s common to put buttons or features on the interface that don’t quite work yet. That’s OK, said Mr. Ries, but you should be upfront about it: “You just apologize immediately. You say, we’re working on this new feature. Thank you for being part of it. You invite them to be part of the test if they want to be.”
• Pull a “Wizard of Oz.” During the early phases of a new service or product, a company may rely on a process that is less sophisticated than it seems. For instance, a task may be accomplished by a human instead of technology. Or items may be purchased from a store instead of shipped from the company’s own inventory. “As long as you’re hiding something that the customer doesn’t need to know and you have not made promises that contradict it, there’s no ethical problem there,” Mr. Ries said. “But these are fine distinctions to make and you see how it is easy for people to get into trouble.””

Where do Lithuanian democracy defenders look?

 A large squadron of Chinese fighter jets invaded Taiwanese airspace. Why don't Grybauskaitė, Šimonytė and Queen Martha jump onto the brooms and appear in the space above Taiwan? Long live a brave, and happy Lithuania ...

Kur žiūri Lietuvos demokratijos gynėjos?

 Didžiulė Kinijos naikintuvų eskadrilė  įsiveržė į Taivano oro erdvę.  Kodėl Grybauskaitė, Šimonytė ir karalienė Morta neapžergia šluotas ir nepasirodo erdvėje virš Taivano?

Tegyvuoja narsioji, drąsioji ir laiminga Lietuva...

How to rent out your place?

As there is a risk that about two out of ten applicants for renting an apartment may have solvency problems, it has already become common practice to check the solvency of future tenants in the Creditinfo system. “Landlords often choose more reliable tenants than riskier or unpleasantly communicating tenants who offer a higher price 30–50 Eur / month, ”says the interlocutor, real estate broker, J. Zabarauskienė. The amount of the deposit has also changed. As a result of the habits of the so-called millennium generation, the one-month rent deposit, previously considered standard, has risen to two months.

The two-month deposit usually covers the landlord's last month's rent, as the notice period is usually one month, the utility fee, and the rest is refunded if the apartment is left tidy, ”J. Zabarauskienė explained to Investuok magazine.

The real estate broker points out that at least four out of ten potential tenants have pets recently. Such tenants, as well as families with small children, are not traditionally the most desirable, but if you decide to choose a tenant with pets, you can manage the risk by increasing the deposit, increasing the rental price (according to J. Zabarauskienė, usually tenants with pets pay 20-50 Eur / month. more) or additionally insure the apartment.

And real estate expert M. Kaušinis urges to calculate not only the purchase and installation price and rental income, but also to think about the liquidity of the acquired housing in the future and not to forget to anticipate retreat routes.  At the request of Invest magazine, he provides several options for such thinking. According to the real estate expert, for about 12 thousand Eur it is possible to buy a garage and rent it for 100 Eur / month. The return is small, but such an investment will pay off in 10 years. If you have about 50 thousand Eur, available for about 30 thousand Eur to buy a dormitory-type apartment, and to invest the remaining money in its installation and rent for approximately Eur 250-300 / month. If you invest about 100 thousand Eur, it is possible to buy and repair an apartment of old construction and get about 500 Eur / month.”

 

Kaip išnuomoti jūsų turtą Vilniuje?

“Be to, kadangi yra rizika, jog maždaug du iš dešimties ieškančių išsinuomoti butą gali turėti mokumo problemų, jau tapo įprasta tikrinti būsimųjų nuomininkų mokumą „Creditinfo“ sistemoje. „Dažnai savininkai renkasi patikimesnius nuomininkus, nei 30–50 Eur/mėn. didesnę kainą siūlančius, rizikingesnius ar nemaloniai bendraujančius nuomininkus“, – teigia pašnekovė, NT brokerė, J. Zabarauskienė. Pasikeitė ir užstato dydis. Dėl vadinamosios tūkstantmečio kartos įpročių seniau standartiniu laikytas vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio užstatas išaugo iki dviejų mėnesių.

Dviejų mėnesių dydžio užstatas dažniausiai padengia savininkui paskutinio mėnesio nuomos mokestį, nes paprastai įspėjimo terminas ir būna vienas mėnuo, mokestį už komunalines paslaugas, o likusi dalis, jei butas paliekamas tvarkingas, grąžinama“, – žurnalui „Investuok“ aiškino J. Zabarauskienė.

NT brokerė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu bent keturi potencialūs nuomininkai iš dešimties turi naminių gyvūnėlių. Tokie nuomininkai, kaip ir šeimos su mažais vaikais, tradiciškai nėra geidžiamiausi, bet jei nusprendėte pasirinkti nuomininką su augintiniais, riziką galite suvaldyti didindami užstatą, padidindami nuomos kainą (pasak J. Zabarauskienės, paprastai turintys naminių gyvūnėlių nuomininkai moka 20–50 Eur/mėn. daugiau) arba papildomai apdrausti butą.

O NT ekspertas M. Kaušinis ragina skaičiuoti ne tik įsigijimo ir įrengimo kainą bei nuomos pajamas, bet galvoti ir apie įsigyjamo būsto likvidumą ateityje bei nepamiršti numatyti atsitraukimo kelių. Žurnalo „Investuok“ prašymu jis pateikia kelis tokio galvojimo variantus. Anot NT eksperto, už maždaug 12 tūkst. eurų galima įsigyti garažą ir išnuomoti už 100 Eur/mėn. Pajamos nedidelės, bet tokia investicija atsipirks per 10 metų. Jei turite apie 50 tūkst. eurų, galima už maždaug 30 tūkst. eurų įsigyti bendrabučio tipo butą, o likusius pinigus investuoti į jo įrengimą ir nuomoti maždaug už 250–300 Eur/mėn. Jei investuojate apie 100 tūkst. eurų, galima įsigyti ir suremontuoti senos statybos butą ir gauti apie 500 Eur/mėn.”

Įmonės pašalina viduriniosios grandies vadovus neapgalvotai

 

 „KIEKVIENAS DIDELIS verslas turi viršininką ir pakalikus, kurie atlieka didžiąją darbo dalį. Tai, kas ateina tarp kampinio biuro ir įmonės grindų, priklauso nuo vadovų pasirinkimo. Kai kurių įmonių organizacinės schemos yra milžiniškos, o darbuotojai yra suskirstyti į griežtas hierarchijas, pripildytas įvairių prižiūrėtojų. Pastaruoju metu madingesnė buvo blynų organigrama: mažiau darbuotojų sluoksnių, atskaitingų mažesniam vadų būriui. Kad ir kaip patraukliai atrodytų tokios „plokščios“ organizacijos, vadovų rangų retinimas kainuoja daug.

    Pirmininko pavaduotojai, sričių prižiūrėtojai ir kiti skyrių vadovai kadaise buvo pagrindiniai įmonės mašinos krumpliaračiai. Dabar tokie viduriniosios grandies vadovai yra išjuokiami kaip „kilogramo parduotuvių“ vadovai, daugiausia norintys organizuoti ir dalyvauti beprasmiuose susitikimuose. Keletas modifikuotų startuolių nurodo, kad apskritai neturi administracinių pakopų, todėl nepriklausomi darbuotojai gali bėgti tarp užduočių, kaip jiems atrodo tinkama. Tokia halakratija, kaip ji vadinama, akivaizdžiai nepadės „Unilever“ ar „Goldman Sachs“. Tačiau net ir didelės įmonės dabar rituališkai giriasi „sumažinusios“ savo gretas.

    Plokščios organizacijos turi atspindėti šiuolaikinę darbo vietą. Ankstesnių kartų verslai buvo labai hierarchiški, mėgdžiojantys ginkluotąsias pajėgas, kurias praėjusių metų viršininkai prisiminė, kaip vietą, kur buvo vykdomos misijos. Pradėti nuo piramidės apačios, galbūt šešių ar septynių laiptelių žemiau viršutinio lygio, nebuvo taip blogai, jei ketinote visą karjerą tobulėti toje pačioje įmonėje. Tūkstantmečio ir vėliau Gen-Z naujokai turėjo kitų idėjų. Pranešimas įtaigiam viršininkui susilpnino jų sugebėjimą, nedelsiant padaryti ženklų indėlį.

    Prie „išlyginimo“ tendencijos prisidėjo keli veiksniai. Įmonės atrado, kad turint daug mini baronų, galima dauginti pernelyg atskirtus vieni nuo kitų skyrius. Nauji darbo būdai-pradedant šiuolaikinėmis technologijomis-reiškia, kad vadovai gali valdyti daugiau pavaldinių, įskaitant kai kuriuos, esančius toli. Prie kiekvieno vadovo pridėkite pakankamai tiesioginių atskaitingų pavaldinių, o atitinkamai sumažėja pakopų tarp vadovo ir absolvento.

    Plokščių organizacijų šalininkai sako, kad jie kiekvienam darbuotojui suteikia papildomos atsakomybės: vargu ar galima tikėtis, kad viršininkai, turintys dešimtis pavaldinių, juos valdys mikronomenedžeriškai. Neperkrautos organigramos daro įmones judresnes, leidžia greičiau priimti sprendimus ir sumažinti išlaidas. Verslo titanai, tokie kaip automobilių kompanija „Tesla“, Elonas Muskas, suplokštinimą siūlo, kaip
būdą pagerinti bendravimą ir atsikratyti įmonės nenaudingo balasto.

    Akivaizdu, kad yra ribų, kiek galima nueiti. Ne kiekviena „Tesla“ gamyklos ranka ketina kasmetinį įvertinimą gauti iš Musko. Tiesą sakant, bet koks atidėliojimas atskleidžia, ką darbuotojui reiškia būti įmonės dalimi. Pagrindinis plokščių organizacijų padarinys-iš tikrųjų galintis veiksnys-yra tai, kad kiekvienas darbuotojas turi mažiau vadovo. Kai kuriems darbuotojams tai skambės patraukliai.

    Tačiau toks bosiškumo sunaikinimas yra klaidinga utopija. Įmonės, labiausiai nutolusios nuo metalo laužymo valdymo pakopų, atrado, kad atsikračius oficialaus kišimosi, vietoj to įsigalėjo neoficialios hierarchijos. Lyderystės vakuumas rizikuoja būti užpildytas smulkia tironija.

 

Neišvengiama, kai didelės žmonių grupės praleidžia laiką kartu, biure ar kitur, kad kažkas baigtų nutaręs vadovauti (ir dažnai daugelis žmonių yra atsakingi už įvairias mažas užduotis). Tai gali būti vadovų sluoksniai, oficialiai įsteigti pagal jų kompetenciją ir patirtį. Arba, jei visi yra ant popieriaus holakratiškai lygūs, tai gali būti tas, kuris posėdžiuose kalba garsiausiai.

 

    Mažiau pakopų reiškia mažiau žmonių, turinčių kasdienę darbuotojų valdymo patirtį. Tačiau kitų valdymas nėra papildoma užduotis, kurią įmonės atlieka, siekdamos kitų tikslų. Tai yra būtina sąlyga bet kuriam jų tikslui pasiekti. Kartais taupymas kiekvieno žmogiškųjų išteklių priežiūros laipsnio neturi didelės reikšmės. Tačiau neišvengiamai ateina laikas-darbuotojui ar įmonei-kai tai labai svarbu.

 

Daug organizacinių pakopų reiškia, kad atsakingi už daugelio žmonių valdymą anksčiau turėjo patirties, valdant mažiau žmonių.

 

    „Covid-19“ jau pakeitė daugelio žmonių darbinį gyvenimą. Jau praėjo dienos, kai kiekvieną dieną sėdi tame pačiame biure, kaip ir tavo kolegos. Daug kas dar kurį laiką prisitaikys prie naujos valdymo normos. Todėl kaip niekad svarbu išlaikyti darbuotojų ryšį ir įsitraukimą. Viršininkų sluoksniai suteikia struktūrą. Nepaisant viso to menkinimo džiaugsmo viduriniosios grandies vadovai yra sprendimo dalis “. [1]

 1. "Better not squash; Bartleby." The Economist, 2 Oct. 2021, p. 55(US).