More Oil Needed to Avert Crisis, IEA Warns

"Russia's operation to protect Donbas and Western sanctions on its oil exports threaten a supply shock that will weigh on the global economy and tighten energy markets even further unless major producers increase output, according to the International Energy Agency.

Energy markets were facing the biggest supply crisis in decades, which could result in lasting changes, the Paris-based agency said Wednesday in its monthly report.

Russia's operation to protect Donbas has prompted Western nations to levy harsh sanctions on Moscow and the Russian economy. While only some nations, including the U.S., have banned Russian oil imports outright, traders, energy companies and shipping firms are shunning Russian crude, fearful of the reputational risk, the IEA said.

The impact could mean 3 million barrels a day of Russian supply effectively cut off from global markets starting next month, the IEA said. The agency slashed its forecast for global oil supply this year by 2 million barrels a day to 99.5 million barrels a day, based on what major producers of the Organization of the Petroleum Exporting Countries have currently agreed to pump.

The lost supply has sent energy prices surging. Though oil prices have declined sharply over the past week, they remain more than 40% higher than a year ago.

High oil prices have lifted other fuels, such as natural gas and coal. Meanwhile, nonfuel commodities upon which the global economy depends and which are produced in Russia, such as some metals and grains, are at some of the highest prices in years.

Those higher prices will "increase inflation, reduce household purchasing power and are likely to trigger policy reactions from central banks world-wide -- with a strong negative impact on growth," the agency said.

The result will also mean a blow to oil demand, but not by enough to balance the lost Russian supply. Demand for oil will be 1 million barrels a day less this year than the IEA was expecting last month at 99.6 million barrels a day. The IEA also cuts its forecasts for oil demand growth this year by 1.1 million barrels a day, to 2.1 million barrels a day.

The oil market will slip into a deficit as early as the second quarter unless the OPEC group of oil producers increase their supply levels, the IEA said. Beyond the spare capacity of leading OPEC members Saudi Arabia and the United Arab Emirates, there are no other sources of additional supply that can balance the market.

U.S. oil inventories last week were about 13% lower than a year earlier, according to new Energy Information Administration data." [1]

 

"Traders, energy companies and shipping companies are avoiding Russian oil for fear of reputational damage" [1] due to hysteria among Facebookers. People will starve, the economy will plunge into recession due to this hysteria caused by social networks.  

 

1. More Oil Needed to Avert Crisis, IEA Warns
Horner, Will.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 Mar 2022: A.10.

 

Beribis entuziazmas paremti Kyjivą kenkia minties laisvei Harvarde

  „Harvardo prezidentas Lawrence'as Bacowas vasario 28 d. paskelbė pareiškimą, kuriame universiteto vardu pasmerkė Rusijos operaciją, siekiant apsaugoti Donbasą.

 

    Atrodo sunku nesutikti, bet aš nesutinku, nors aš nesu pono Putino gerbėjas. Nesutinku, nes užimti poziciją dėl šios operacijos prieštarauja universiteto misijai  – net jei visi miestelyje operacijai prieštarauja.

 

    Norėdami suprasti, kodėl, grįžkite į 1966 m., kai JAV vyriausybė peržiūrėjo savo taisykles dėl karinio projekto. Kolegijos studentai paprastai buvo atleisti nuo pareigos tarnauti šauktiniais. Tačiau prireikė daugiau gyvų kūnų, todėl vyriausybė paprašė universitetų nurodyti apatinėje klasės pusėje esančių studentų vardus, kad jie galėtų būti šaukiami. Čikagos universitete studentai maištavo. 1966 m. gegužę beveik 500 studentų kelioms dienoms uždarė administracinį pastatą, protestuodami prieš politiką. Tai iškėlė klausimą, kokią poziciją universitetas turėtų užimti Vietnamo karo atžvilgiu.

 

    Norėdami atsakyti į šį klausimą, prezidentas George'as Beadle'as paskyrė teisės profesoriaus Harry Kalveno jaunesniojo vadovaujamą komitetą. Komiteto darbas, Kalveno ataskaita, yra Čikagos universiteto įsipareigojimo pradėti tyrimą steigiamasis dokumentas.

 

    Esmė paprasta: nei universitetas, nei jokia jo dalis negali užimti jokių pozicijų visuomenei rūpimais klausimais, nebent tai kelia grėsmę pačiam universitetui. Kalveno pranešime teigiama, kad „universitetas yra kritikų namai ir rėmėjas; jis pats nėra kritikas“.

 

    Neužimti oficialių pozicijų yra būtina universiteto, kaip vietos, kurioje kuriamos ir išbandomos idėjos ir teorijos, misija. Ataskaitoje teigiama, kad „universitetas turi išlaikyti nepaprastą tyrimų laisvės aplinką ir išlaikyti nepriklausomybę nuo politinių madų, aistrų ir spaudimo, kad universiteto misija pasisektų“, – teigiama pranešime. Galbūt kas nors universiteto miestelyje turi prieštaringą nuomonę apie Donbaso apsaugos operaciją, o oficialios pozicijos gali atšaldyti šį požiūrį. Toks požiūris gali būti klaidingas, bet tą klaidingumą reikia įrodyti, o ne nutildyti.

 

    Čikagos universiteto politologas Johnas Mearsheimeris ilgus metus įrodinėjo, kad per toli nustūmusi Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ribas Amerika būtų iš dalies kalta dėl Rusijos operacijos Donbasui apsaugoti. Universitete yra studentų peticija jį nutildyti, vadinant V. Putino operacijos, skirtos Donbasui apsaugoti, gynėju arba apologetu. Tačiau nesvarbu, ar ponas Mearsheimeris teisus, ar ne, Kalveno ataskaita užtikrina, kad jo universitetas jo nenutildys. Jo požiūris bus išbandytas idėjų rinkoje, o ne administratorių cenzūruojamas.

 

    Ypač ideologinių madų ir „Twitter“ minios amžiuje mums reikia ribų, kurios apsaugotų tiesos siekimą. Blogos idėjos kartais turės namus universiteto miestelyje. Tačiau rizika tiesai nuo populiarios nuomonės garbinimo yra tiesiog per didelė.

 

    Savo pareiškime, kuriame smerkia Rusijos operaciją siekiant apsaugoti Donbasą, Harvardo prezidentas pažymėjo, kad Kijevo vėliava plevėsuos virš Harvardo kiemo ir kad „Harvardo universitetas yra su Kijevu“. 1943 m. Aukščiausiasis Teismas apsvarstė Vakarų Virdžinijos statutą, pagal kurį valstybinių mokyklų mokiniai per ištikimybės pažadą sveikintų Amerikos vėliavą. Sprendime, kuriuo panaikinamas šis įstatymas, teisėjas Robertas Jacksonas rašė, kad „jei mūsų konstituciniame žvaigždyne yra kokia nors nejudančioji žvaigždė, tai, kad joks pareigūnas, aukštas ar smulkus asmuo negali nurodyti, kas politikoje, nacionalizme, religijoje ar kitose srityse turi būti ortodoksiška“.

 

    Kalven pranešime taikoma ta pati mintis. Mokslininkai ir studentai turėtų turėti teisę galvoti ir sakyti tai, kuo tiki, o ne vadovautis universitetų prezidentų ortodoksija. Jei dėstytojai ir studentai nori palaikyti Kijevą, tai yra jų teisė. Sakyti jiems, kad jie privalo tai daryti, ne tik prieštarauja universitetų misijai, bet ir neamerikietiška.

    ---

    P. Hendersonas yra teisės profesorius Čikagos universitete. [1]

 

Vilniaus universiteto administratoriai netrukdomi naikina minties laisvę. Neturime Lietuvoje nė vieno rimto universiteto, tikrai pasiruošusio padėti tautai. 

1.  Free Inquiry Suffers as Kyiv’s Fever Grips Harvard
Henderson, M Todd.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 Mar 2022: A.21. 

Free Inquiry Suffers as Kyiv’s Fever Grips Harvard

"Lawrence Bacow, president of Harvard, issued a statement Feb. 28 condemning the Russian operation to protect Donbas on behalf of the university.

It seems hard to disagree, but I do. I'm no fan of Mr. Putin. I disagree because it is antithetical to the mission of a university to take a position on this operation -- even if everyone on campus opposes it.

To understand why, go back to 1966, when the U.S. government revised its rules about the military draft. College students had been generally exempt. But in need of more bodies, the government asked universities for the names of students in the bottom half of the class to make them eligible for conscription. At the University of Chicago, students rebelled. In May 1966, almost 500 students shut down the administrative building for several days to protest the policy. This raised the question of what position, if any, the university should take on the war in Vietnam.

To answer this question, President George Beadle appointed a committee led by law professor Harry Kalven Jr. The committee's work, the Kalven report, is a founding document of the University of Chicago's commitment to open inquiry.

The bottom line is simple: Neither the university nor any of its parts may take any positions on matters of public concern, unless they threaten the university itself. According to the Kalven report, "the university is the home and sponsor of critics; it is not itself the critic."

Not taking official positions is essential to a university's mission as a place where ideas and theories are developed and tested. To succeed, the report argues, "a university must sustain an extraordinary environment of freedom of inquiry and maintain an independence from political fashions, passions, and pressures." Perhaps someone on campus has a dissenting view about the operation to protect Donbas, and official positions might chill that view. That view may be wrong, but it should be proved so, not silenced.

University of Chicago political scientist John Mearsheimer has argued for years that, by pushing the boundaries of the North Atlantic Treaty Organization too far, America would be partly to blame for a Russian operation to protect Donbas. There is a student petition on campus to silence him, calling him a defender or an apologist for Mr. Putin's operation to protect Donbas. But whether Mr. Mearsheimer is right or wrong, the Kalven report ensures that his university won't silence him. His point of view will be tested in the marketplace of ideas, not censored by administrators.

Especially in an age of ideological fads and Twitter mobs, we need boundaries that protect the pursuit of truth. Bad ideas will sometimes have a home on campus. But the risks to truth from kowtowing to popular opinion are simply too great.

In his statement condemning the Russian operation to protect Donbas, Harvard's president noted that the Kyiv’s flag would fly over Harvard Yard and that "Harvard University stands with Kyiv." In 1943, during another war, the Supreme Court considered a West Virginia statute that required public-school students to salute the American flag during the Pledge of Allegiance. In the decision striking down the law, Justice Robert Jackson wrote that "if there is any fixed star in our constitutional constellation, it is that no official, high or petty, can prescribe what shall be orthodox in politics, nationalism, religion, or other matters of opinion."

The Kalven report applies this same idea. Scholars and students should be free to think and say what they believe rather than have to follow the orthodoxy of university presidents. If faculty and students want to stand with Kyiv, that is their right. Telling them that they must do so is not only contrary to the mission of universities, it is un-American.

---

Mr. Henderson is a law professor at the University of Chicago.” [1]

 

Vilnius University administrators are destroying free inquiry without hindrance. We do not have any serious university in Lithuania that is really ready to help the nation.  

1.  Free Inquiry Suffers as Kyiv’s Fever Grips Harvard
Henderson, M Todd.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 Mar 2022: A.21. 

 

Lithuanian Seimas purchased all iodine pills in pharmacies and dreams to use those pills, causing a nuclear World War III right now

  "We envisage two steps to appeal to the UN to ensure a no-fly zone to prevent civilian casualties. But realizing that this could take time politically, although we are writing technically, we are proposing to protect at least humanitarian corridors and areas above nuclear power plants." - Paulius Saudargas, a member of the Homeland Union-Lithuanian Christian Democrats (TS-LKD) faction, said. The initiator of the resolution is not afraid of a World War III scenario if such steps were taken. "It's not a matter of killing Russian or Belarusian forces. It's about defending civilians and humanitarian convoys, including possibly EU and NATO citizens. It's about defending civilians. It's not a call for NATO forces to take part in the conflict," - Saudargas said."

 

All no-fly zones are covered by the idea of ​​rescuing civilians. Let us remember the civil war in Libya, which did not have nuclear weapons. The no-fly zone over Ukraine is real only with the destruction of Russian aircraft and anti-aircraft defense capabilities on Russian, Belarusian and Ukrainian territory, which is not possible without attacking Russian and Belarusian forces.

 

How are you going to attack the territory of nuclear power? During nuclear World War III, iodine tablets will not help you, because such a war will not only be a nuclear power plant accidents. You are proposing to kill tens of millions of peaceful civilians, including the whole of Lithuania, in a matter of hours.

 

The entire Lithuanian Seimas needs to be arrested because they are all mentally ill, and dangerous to Lithuanian lives.

 

 

 

Lietuvos Seimas išpirko jodo tabletes vaistinėse ir svajoja tas tabletes panaudoti, sukeliant trečią pasaulinį branduolinį karą jau dabar

 Lietuvos Seimas išpirko jodo tabletes vaistinėse ir svajoja tas tabletes panaudoti, sukeliant trečią pasaulinį branduolinį karą jau dabar

  "„Mes numatome du žingsnius, kad kreipiamės į JTO, kad užtikrintų neskraidymo zoną, siekiant išvengti civilių žūčių. Bet, suvokdami, kad tai gali užimti laiko politiškai, nors mes rašome techniškai, siūlome bent jau humanitarinius koridorius ir zonas virš atominių elektrinių apsaugoti“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas. Trečio pasaulinio karo scenarijaus, jei būtų imamasi tokių žingsnių, rezoliucijos iniciatorius nebijo. „Ne, todėl, kad niekas neketina ir jokiu būdu nesiūlo pulti kokios nors valstybės, tarkime Rusijos arba Baltarusijos pajėgų. Yra kalba apie apgynimą civilių asmenų ir humanitarinių konvojų, tame tarpe ir galimai ES, NATO šalių piliečių. Tai yra kalba apie civilių gynybą. Tai nėra raginimas NATO pajėgoms dalyvauti konflikte“, – sakė P. Saudargas."

Visos neskraidymo zonos pridengiamos civilių išgelbėjimo idėja. Prisiminkime branduolinių ginklų neturėjusios Libijos pilietinį karą. Neskraidymo zona virš Ukrainos reali, tik sunaikinus Rusijos lėktuvus ir priešlėktuvinės gynybos pajėgumus Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje, kas neįmanoma, nepuolant Rusijos ir Baltarusijos pajėgas. 

Kaip jūs ruošiatės atakuoti branduolinės galybės teritoriją? Trečiojo pasaulinio branduolinio karo metu jodo tabletės jums nepadės, nes toks karas nebus tik branduolinių elektrinių avarijos. Jūs siūlote nužudyti dešimtis milijonų taikių gyventojų, įskaitant visą Lietuvą, per kelias valandas. 

Visą Lietuvos Seimą reikia areštuoti, nes jie visi yra psichiniai ligoniai, pavojingi lietuvių gyvybėms.
 

Which way will we direct the Lithuanian village?

   "In the face of threats, farmers also spoke about the crisis. The prices of fuel, fertilizers, electricity are going up, so nothing good is expected.

 

     It is not surprising that large and small farmers are struggling with the “ceiling” of payments to farms provided for in the Lithuanian Agricultural Strategy.

 

    It has long been no secret that the Agriculture Council (AGC), which unites large farmers, is in conflict with the Chamber of Agriculture (COA), which protects the interests of small and medium-sized farms.

 

     But recently, this conflict has moved to the political level. When, at the end of last year, the AGC accused the Minister of Agriculture K. Navickas of all possible sins and demanded his resignation, he was protected by farmers' organizations concentrated in the COA. However, at that time, the Ministry of Agriculture did not take public action in defense of the Minister, when the representatives of the farmers claiming his head  began to picket by the Ministry of Agriculture. Prime Minister I. Šimonytė defended K. Navickas, and the presidium of the Conservative Party that delegated him also expressed confidence in him, but formed a working group to strengthen the dialogue with farmers. However, no dialogue has taken place.

 

    The Seimas also infiltrated this contradiction. The Rural Affairs Committee (KRK), headed by the representative of the Liberal Movement V.Pranckietis, stood across K.Navickas and proposed to substantially reevaluate the strategic plan for agriculture and rural development of Lithuania for 2023–2027 prepared by the Ministry of Agriculture and approved by the European Commission (EC). It is not about any theoretical scenarios for the future of the countryside, but about real and big money.

 

    The strategic plan of the Ministry of Agriculture provides to reduce direct payments to farmers getting more than 60 thousand euros by more than 85% and redistribute this money to small and medium-sized farms.

 

    Understandably, large farmers did not like such a reduction in payments, and this may have been one of the main reasons why their organizations demanded that Minister Navickas be replaced by another politician.

 

    They say that this cut in benefits would hinder the development of Lithuanian farms and hinder effective competition with Western farmers.

 

    But small and medium-sized farmers saw this provision as beneficial to them and support the head of the ministry that drafted it.

 

    On the other hand, the limitation on direct payments is also in line with the EC's policy of maintaining small family farms and developing organic farming, since large-scale industrial farming, while efficient, is damaging the environment much more.

 

    Until now, half of EU money went to only 3% of farmers running large Lithuanian farms, although they still complain that Lithuanians receive much lower direct payments than Germans or French. Not only that, even about 80 percent of the money, the funds of the Rural Development Program not only in Lithuania, but also in the whole EU went to large farmers. The consequence of this policy is that the big ones have grown bigger and richer and the small farms started disappearing. The "ceiling" of payments would allow large farmers to cut off part of the payments calculated on the basis of the area of ​​land they own and channel these funds to small and medium-sized farms, usually run by a single family.

 

    Young farmers, who have not been able to buy more land and are unable to compete with financially strong large farms, are very interested in this. Their representatives state that due to the establishment of large farmers in Lithuanian agriculture, young people do not want to farm at all, they go to cities or abroad.

 

    The Seimas' Rural Affairs Committee, which aroused the anger of small and medium-sized farmers' organizations, offered to raise the upper limit for the reduction of payments to the previously planned 100 thousand euros. The level of EUR 60 thousand was lowered by the Ministry of Agriculture. Getting more than 100 thousand eurosn this case, no one would be paid, but this would limit support to the largest farms, and farmers managing up to 1,400 hectares of land would not lose anything. Representatives of small and medium-sized farms claim that the limit is being raised too high and demand that the benefits be cut from 60 thousand. euros.

 

    The COA put V. Pranckietis on the same grief as the  large farmers had previously threatened K. Navickas - COA expressed no confidence in V. Pranckietis and demanded that he resign. Now, the ruling coalition, which is engaged in all other matters, will probably have to find time for this puzzle as well - to approve the Rural Affairs Committee's proposal or the minister's plan. This could create another rift between the ruling parties, as well as ignite disagreements within them, and the opposition is likely to be torn apart in different directions by the influence of interest groups.

 

    When the AGC demanded the resignation of K. Navickas, he said that he did not believe in this organization because under his leadership the representatives of large farmers do not open the doors of the ministry with a foot and do not dictate their conditions as they used to be in the past."

 

 

 

Kokiu keliu nukreipsime Lietuvos kaimą?

“Grėsmių akivaizdoje apie sunkmetį prabilo ir žemdirbiai. Brangsta degalai, trąšos, elektra, taiga, esą nieko gero nesitikima

 Nenuostabu, kad stambieji ir smulkieji ūkininkai grumiasi dėl Lietuvos žemės ūkio strategijoje numatytų išmokų ūkiams „lubų“.

Kad stambiuosius ūkininkus vienijanti Žemės ūkio taryba (ŽŪT) konfliktuoja su smulkiųjų ir vidutinių ūkių interesus ginančiais Žemės ūkio rūmais (ŽŪR), seniai nėra paslaptis.

 Bet pastaruoju metu šis konfliktas persikėlė į politinį lygį. Kai praėjusių metų pabaigoje ŽŪT visomis įmanomomis nuodėmėmis apkaltino žemės ūkio ministrą K.Navicką ir reikalavo jo atsistatydinimo, į ŽŪR susitelkusios žemdirbių organizacijos jį užstojo. Vis dėlto tada ŽŪR nesigriebė ministrą ginančių viešų akcijų, kai jo galvos reikalaujančių ūkininkų atstovai prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ėmė piketuoti. K.Navicką apgynė premjerė I.Šimonytė, o jį delegavusių konservatorių partijos prezidiumas irgi pareiškė juo pasitikintis, bet sudarė darbo grupę dialogui su ūkininkais stiprinti. Vis dėlto dialogas neužsimezgė.

Į šią priešpriešą įsivėlė ir Seimas. Liberalų sąjūdžio atstovo V.Pranckiečio vadovaujamas Kaimo reikalų komitetas (KRK) stojo skersai kelio K.Navickui ir pasiūlė esmingai palopyti ŽŪR parengtą ir Europos Komisijai (EK) suderinti jau pateiktą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginį planą. Kalbama ne apie kokius nors kaimo ateities teorinius scenarijus, o apie realius ir didelius pinigus.

ŽŪM strateginiu planu numatyta 60 tūkst. eurų viršijančias tiesiogines išmokas ūkininkams mažinti 85 proc. ir perskirstyti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams.

Suprantama, toks išmokų mažinimas labai nepatiko stambiesiems ūkininkams ir tai galėjo būti viena svarbiausių priežasčių, kodėl jų organizacijos reikalavo ministrą K.Navicką pakeisti kitu politiku.

Šis išmokų apkarpymas esą stabdytų Lietuvos ūkių plėtrą, trukdytų efektyviai konkuruoti su Vakarų šalių ūkininkais.

Bet smulkieji ir vidutiniai ūkininkai įžvelgė, kad tai jiems naudinga nuostata, ir remia ją parengusios ministerijos vadovą.

Kita vertus, tiesioginių išmokų dydžio ribojimas atitinka ir EK politiką, kuria norima išlaikyti nedidelius šeimų ūkius, plėtoti ekologinį ūkininkavimą, o stambioji industrinė žemdirbystė, nors ir efektyvi, nėra ekologiška.

Iki šiol pusė ES paramos atitekdavo vos 3 proc. Lietuvos ūkių valdantiems stambiesiems ūkininkams, nors jie vis viena nuolat skundžiasi, kad lietuviams skiriamos gerokai mažesnės tiesioginės išmokos, nei vokiečiams ar prancūzams. Negana to, net apie 80 proc. Kaimo plėtros programos lėšų ne vien Lietuvoje, bet ir visoje ES taip pat atitekdavo stambiesiems ūkininkams. Tokios politikos pasekmė – stambieji vis stambėjo ir turtėjo, o smulkieji ūkiai nyko. Išmokų „lubos“ leistų nurėžti dalį stambiesiems ūkininkams pagal jiems priklausančios žemės plotus apskaičiuotų išmokų ir nukreipti šias lėšas į smulkiuosius ir vidutinius dažniausiai vienos šeimos valdomus ūkius.

Tuo labai suinteresuoti jaunieji ūkininkai, nespėję įsigyti daugiau žemės ir nepajėgūs konkuruoti su finansiškai stipriais stambiais ūkiais. Jų atstovai teigia, kad dėl stambiųjų ūkininkų įsigalėjimo Lietuvos žemės ūkyje jaunimas nė nenori ūkininkauti, išvažiuoja į miestus ar užsienį.

Smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų organizacijų pyktį užsitraukęs Seimo KRK pasiūlė išmokų mažinimo kartelę kilstelėti į anksčiau numatytą 100 tūkst. eurų lygį, kurį ŽŪM nuleido iki 60 tūkst. eurų. Daugiau, nei 100 tūkst. eurų išmokų ir šiuo atveju niekam nebūtų skiriama, bet taip būtų apribota parama tik stambiausiems ūkiams, o iki 1400 hektarų žemės valdantys ūkininkai nieko neprarastų. Smulkiųjų ir vidutinių ūkių atstovai tvirtina, kad kartelė keliama pernelyg aukštai, ir reikalauja apkarpyti išmokas jau nuo 60 tūkst. eurų.

ŽŪR pagrūmojo V.Pranckiečiui tokiu pat vėzdu, kokiu anksčiau K.Navickui grasino stambiuosius ūkininkus vienijanti ŽŪT, – pareiškė nepasitikinti juo ir pareikalavo, kad jis atsistatydintų. Dabar visai kitais reikalais užsiimančiai valdančiajai koalicijai, matyt, teks surasti laiko ir šiam galvosūkiui – pritarti KRK siūlymui ar ministro planui. Tai gali įskelti dar vieną plyšį tarp valdžios partijų, be to, įžiebti nesutarimus jų viduje, o ir opozicija tikriausiai bus plėšoma skirtingomis kryptimis, kurias lems interesų grupių įtaka.

Kai ŽŪT reikalavo K.Navicko atsistatydinimo, jis sakė neįtikęs šiai organizacijai todėl, kad jam vadovaujant stambiųjų žemdirbių atstovai jau kojomis neatidarinėja ministerijos durų ir nediktuoja savo sąlygų, kaip esą būdavę ankstesniais laikais.”