Trade Partners Seek Strategy Shift

 

"WASHINGTON -- As sanctions on Russia and the pandemic expose the fragility of supply chains, the U.S. and its allies are pursuing a new kind of global trade, one that confines commerce to a circle of trusted nations. Fans call the shift "friend-shoring."

The new strategy is a departure from economic globalization of recent decades, when businesses bought and made products where costs were low and free-trade policies made moving goods around the world cheaper and faster.

Now, U.S. officials and their allies in Europe, Asia and the Pacific are promoting and funding new production and trading channels for essential goods that run though friendly nations. Companies including Samsung Electronics Co. and Gap Inc. are tapping into this trend. It comes after a series of disruptions, including the pandemic, sanctions on Russia, and a trade war between the U.S. and China.

Promoters of friend-shoring see it as a chance to revamp global supply chains to reduce their reliance on countries with autocratic governments and nonmarket economies, namely China and Russia. They say it is a compromise between full-fledged globalization and isolationism, and between offshoring and domestic production.

"Favoring the 'friend-shoring' of supply chains to a large number of trusted countries -- so we can continue to securely extend market access -- will lower the risks to our economy, as well as to our trusted trade partners," Treasury Secretary Janet Yellen said in an April speech. Such arrangements, she said, would allow the U.S. to deepen ties with a group of countries sharing "a set of norms and values about how to operate in the global economy."

Efforts are under way in industries including semiconductors and rare-earth metals, a crucial input for electric vehicles and missiles. Private companies are joining the fray as well, moving to increase production in countries they see as carrying relatively low political and logistical risk.

The emerging trend alarms some economists who worry it could hurt both rich and poor nations whose economies enjoyed the benefits of a more open, global trading system in recent decades. "One scenario is where we have divided blocs that are not trading much with each other, that are on different standards," says Pierre-Olivier Gourinchas, chief economist for the International Monetary Fund. "That would be a disaster for the global economy."

Some skeptics of free trade say "friend-shoring" is just a term to disguise more offshoring, rather than accelerating domestic production that would better secure supply chains and create American jobs. "Friend-shoring is kind of like globalization lite. If you don't have domestic popular support for that approach, that's not going to be successful," says Jamieson Greer, a King & Spalding lawyer and former chief of staff for the Office of the U.S. Trade Representative during the Trump administration.

Shifting production away from China could also add to inflation, economists say.

Tensions with China have encouraged governments and companies to pursue diversification away from the country. The Covid-19 pandemic exposed the fragility of supply lines, accelerating the trend. Officials' urgency has only increased with the sanctions on Russia, which has brought export crunches of energy and food products, and waves of these sanctions against Moscow disrupted global flows of money and goods.

"You may have heard people say countries that trade with each other don't go to war with each other. In the last two months, we've seen that's not necessarily true," U.S. Trade Representative Katherine Tai said in April.

To reduce their hefty reliance on China for critical minerals needed to power items such as electric vehicles and weapons, the U.S. and Australia are working together to build rare-earth mining and processing facilities in both countries. China currently refines 60% of the world's lithium and 80% of cobalts, two core critical mineral inputs to high-capacity batteries, according to a White House supply-chain report.

In trans-Atlantic trade discussions, the U.S. and the European Union are looking at coordinating their plans to spend tens of billions of dollars to help companies such as Intel Corp. build factories for advanced semiconductors. In 2021, 92% of the world supply of advanced semiconductors came from one company, Taiwan Semiconductor Manufacturing Co." [1]

1. U.S. News: Trade Partners Seek Strategy Shift
Hayashi, Yuka. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 16 May 2022: A.3.

 

Kęstutis Girnius. Masiulis ir Paleckis: Lietuvos teisingumo antipodai

 "Per pastarąsias savaites Egidijus Masiulis buvo išteisintas, o Algirdas Paleckis suimtas ir išsiųstas į kalėjimą. Šie du momentai daug ką pasako apie Lietuvos teisingumą, bet nieko gero. Sakoma, kad teisingumas turi būti aklas, visus lygiai traktuoti, bet Masiuliui buvo teikiamos visos malonės, o Paleckis, kaip ne kartą esu rašęs, buvo įkalintas viduramžių barbarizmui būdingomis sąlygomis.

Jei sulaikomas politikas, iš verslininko prieš kelias valandas gavęs 90,000 eurų, veikiausiai „statytum“, kad jis bus nuteistas už kyšininkavimą ar kitą korupcinę veiką. Lietuvoje, skirtingai negu daugelyje ES šalių, tik narsuolis drįstų taip rizikuoti savo pinigais. Lietuvos teismai pasižymi tuo, kad negeba deramai spręsti rezonansinių politinių bylų, kaltinamieji dažniausiai išteisinami ar baudžiami tik pinigine bauda. Optimistai gal manė, kad Masiulio byla baigsis kitaip. Juk jis buvo sugautas in flagrante delicto, su ką tik gautu pinigų maišeliu.

Lietuvos teismai pasižymi tuo, kad negeba deramai spręsti rezonansinių politinių bylų, kaltinamieji dažniausiai išteisinami ar baudžiami tik pinigine bauda. Optimistai gal manė, kad Masiulio byla baigsis kitaip. Juk jis buvo sugautas in flagrante delicto, su ką tik gautu pinigų maišeliu.

Bet čia Lietuva, kurioje politinės korupcijos bylose išteisinimas – labiau norma negu išimtis. Paminėsiu tik kelis atvejus. 2004 m. Vilniaus burmistras Artūras Zuokas esą nurodė verslo „Rubicon group“ vadovui perduoti miesto savivaldybės nariui V. Drėmai apie 6 tūkst. eurų vertės kyšį, kad jis balsuotų už Zuoko kandidatūrą vadovauti sostinei. 2009 m., taigi po penkerių metų, AT pripažino du „Rubicon group“ verslininkus kaltais, bet nevertino Zuoko veiksmų dėl jo, kaip Seimo nario, teisinės neliečiamybės.

2006 m. pradėta tirti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą. Esą į partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta apie 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 4 mln. eurų išlaidų. Apeliacinis teismas Uspaskichą, Gapšį ir Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo. Jiems skirtos baudos nuo 3,6 iki 6,8 tūkst. eurų.

2016 m. pradėta tirti, ar Gedvydas Vainauskas sutarė su Rolandu Paksu, jog šis už 15 000 eurų kyšį paveiks tarnautojus, kad šie leistų atidaryti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. 2021 m. gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

2014 metais teisėsaugos pareigūnai pradėjo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu penkiems asmenims ir partijai „Tvarka ir teisingumas.“ Po septynerių metų, 2021 m., Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltais partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei penkis fizinius asmenis. Piniginė bauda partijai buvo stambi, bet kalinimo bausmės buvo atidėtos.

Masiulio byla turėjo būti nesudėtinga. Bet praėjus keturiems mėnesiams po pinigų perdavimo, Masiulis atnešė prokuratūrai lapelį, pavadintą „susitarimu“, kuriame jis rašo, kad pinigai yra paskola, kurią sumokės po metų. STT pareigūnams filmuojant savo veiksmus, šmėstelėjo ir popieriaus lapas, o teismo paskirtas specialistas priėjo išvadą, kad „tikėtina“, jog tai buvo Masiulio „susitarimas“.

Pažymėtina, kad „susitarimas“ yra ranka parašytas, nėra notaro patvirtintas, jo nepasirašė davėjas R. Kurlianskis. Kodėl pinigai nebuvo perduoti per banką, juk ne taip lengva išgryninti 90 tūkst. eurų? Nesuprantu, kodėl visus šiuos kyšio davimo požymius atsvėrė neaiškios kilmės, neaiškios datos popierėlis. Aiškinama, kad norint nuteisti žmogų kalėti, jo kaltė turi būti nedviprasmiškai įrodyta, o to esą nebūta.

Masiulio byla parodo, kad prieš dešimtmetį pastebėti teisėsaugos sistemos trūkumai dar nepašalinti. Problemų esama visose grandyse. STT ir kitoms žvalgybos organizacijoms per lengvai suteikiami leidimai stebėti žmones, jie nenutraukiami, kai nieko nerasta. Prokuroras turi būti ikiteisiminio tyrimo šeimininkas, atsakingas už bylos kokybę, bet dažnai pasiduoda savo ambicijoms ir praplečia bylos apimtį. Kai kurios esminės sąvokos, kaip korupcinis nusikaltimas ir prekyba poveikiu, nėra deramai apibrėžtos.

Bylos dažnai turi tūkstančius lapų, kai keliasdešimt būtų gana. Bylų vilkinimas dažnai yra atviras, tiesiog įžūlus, reikia jam užkirsti kelią, nustatant kelių savaičių laikotarpį visų liudytojų apklausai, nurodant, kad visi bylos dalyviai nustatytomis dienomis būtų teismo salėje, o neatvykusieji būtų baudžiami pinigine bauda, gal net laisvės atėmimu dėl nepagarbos teismui. Negalima atmesti galimybės, kad kai kurie įtariamieji buvo nekalti arba nebuvo surinkta pakankamai įkalčių juos nuteisti, bet teismų veikla apgailėtina.

Su Masiuliu buvo elgiamasi pagarbiai, su Paleckiu – sadistiškai. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, taigi, kad dar nebuvo nuteistas, jis buvo laikomas vienutėje beveik 500 dienų, ištisus metus jam buvo leista tik vieną valandą būti lauke mažame plotelyje, tik po šešių mėnesių jis galėjo susitikti su žmona, po dar dviejų mėnesių – su kitais šeimos nariais. Ir niekas neprotestavo, nestojo jo ginti, net žmogaus teises tariamai ginančios organizacijos.

Gavę Lietuvos Respublikos prokurorų, teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus, Paleckis ir jo bendrininkas D. Bertauskas esą turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, ką galėtų atlikti bet koks apsukrus gimnazistas.

Teismas pripažino, kad Paleckio rinkta informacija nelaikoma Lietuvos Respublikos valstybės paslaptimi, ir kad ši informacija nebuvo Rusijai perduota. Neįslaptinta informacija nėra svarbi, ji išvis nebuvo perduota Rusijos slaptosioms tarnyboms, bet vis dėl to jam taikoma šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teigiama, kad veikdami organizuotoje grupėje (be Paleckio ir Bertausko buvo dar tik du žmonės) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju (jo tapatybė nebuvo nustatyta – tad nežinia, ar jis iš viso egzistuoja) už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją. Atlygis – tai dvi paskolos po 3000 eurų verslui pradėti (ne 90,000 eurų grynais) bei tai, kad kelias naktis nakvojo vieno tariamo bendrininko vasarnamyje.

Norint nuteisti už šnipinėjimą, reikia įrodyti veiką, antai, kad rinko medžiagą apie teisėjus, bet įrodymų nebūta. Nuosprendis iš esmės grindžiamas savo liudijimus pakeitusio ir dėl vaikų pornografijos teisiamo Bertausko ir VSD pažymomis, dėl kurių patikimumo abejonių reiškė pats teismas.

Kur dingo principas, kad norint nuteisti žmogų kalėti, jo kaltė turi būti nedviprasmiškai įrodyta? Galioja tik pateptiesiems?

Neabejoju, kad Paleckis kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą, kuris negali sutrumpinti nacionalinių teismų nustatytos bausmės, bet veikiausiai priteis Paleckiui gana stambią pinigų sumą. Bet joks sprendimas nenuplaus tos gėdos, kurią ant Lietuvos užtraukė tie pareigūnai, kurie nenuteistą žmogų įkalino tokiomis nuožmiomis sąlygomis, ir tie, kurie pasyviai stebėjo šį susidorojimą.”

Biotechnologinės įmonės katastrofa po vėžio vaistų nesėkmės

  „Nektar Therapeutics buvo viena iš pirmaujančių biotechnologijų srityje, kuri mėgavosi dosnia, kelių milijardų dolerių partneryste su vėžio vaistų jėgaine Bristol-Myers Squibb Co. Tada Nektaro pažadas žlugo.

 

    Po daugybės nuviliančių tyrimų rezultatų Bristolis ir Nektaras nutraukė savo partnerystę, „Nektar“ rinkos vertė sumažėjo 96 %, palyginti su savo piko 2018 m., o biotechnologijų įmonė praėjusį mėnesį buvo priversta sumažinti išlaidas 120 mln. dolerių ir 70 % savo darbo jėgos. Bendrovė taip pat atsisako biuro ir laboratorijos patalpų.

 

    „Prireiks šiek tiek laiko, kol atkursime įmonę“, – sakė „Nektar“ generalinis direktorius Howardas Robinas. „Tai sunki pramonė, ir jūs nepasieksite visko, ką dirbsite.

 

    Bendrovės pakilimai ir dabar nuosmukiai yra pavyzdys, kaip pastaraisiais mėnesiais sumažėjo investuotojų entuziazmas biotechnologijų srityje, kurį iš dalies paskatino daugybė nesėkmių, tokių, kaip „Nektar“ nesėkmingi vaistai nuo vėžio.

 

    Pastarųjų metų biotechnologijų bumas, kai rizikos kapitalo investicijos, pirminiai viešieji siūlymai ir vertybinių popierių rinkos vertinimai pasiekė naujas aukštumas, virto meškų rinka.

 

    Kylant palūkanų normoms ir vartotojų kainų infliacijai, investuotojai perkelia savo pinigus iš rizikingų akcijų, tokių, kaip biotechnologijų bendrovės. SPDR S&P Biotech ETF, vienodo svorio biotechnologijų akcijų indeksas, šiais metais kol kas sumažėjo 40%, palyginti su 16% S&P 500 kritimu.

 

    „Tai yra visų nuosmukių nuosmukis, jokie [investuotojai] nenori nieko pirkti, ir yra didžiulis spaudimas parduoti“, – sakė R.W. Bairdo analitikas Brianas Skorney.

 

    Biotechnologijoms, kurios patyrė nesėkmių studijose arba vis dar liko daug metų nuo vaistų pateikimo į rinką, suspaudimas reiškė grynųjų pinigų atsargų mažėjimą ir skausmingus išlaidų mažinimus.

 

    „Bluebird Bio Inc.“, kurianti genų pakaitinę terapiją retoms ligoms gydyti, balandį pareiškė, kad sumažins savo išlaidas net 40 proc., o darbuotojų skaičių – 30 proc., kad galėtų išgyventi pirmąjį kitų metų pusmetį. .

 

    Prieš keletą metų kelios farmacijos įmonės reikalavo užmegzti partnerystę su Nektar, gaminančią priešvėžinį vaistą bempegaldesleukiną – modifikuotą natūralaus baltymo versiją, kuri padeda skatinti imuninių ląstelių, galinčių atakuoti navikus, augimą.

 

    Tyrėjai manė, kad vaistas, žinomas kaip bempeg, gali padėti padidinti kito vėžio gydymo, žinomo, kaip kontrolinio taško inhibitoriai, veiksmingumą, kuris atpalaiduoja imunines ląsteles, kovojant su vėžiu.

 

    2018 m. vasario mėn. Bristolis Myersas sutiko sumokėti 1,85 mlrd. dolerių, kartu supirkdamas „Nektar“ akcijas, kad sukurtų „bempeg“ su Bristolio patikros punkto inhibitoriumi „Opdivo“.

 

    Sandoris buvo neįprastai palankus „Nektar“ ir leido biotechnologijai pasilikti 65% vaisto pelno.

 

    Ankstyvas tyrimas davė tokių vilčių teikiančių rezultatų, kad Bristolis ir Nektaras nusprendė praleisti vidurinės stadijos arba 2-osios fazės tyrimą, kuris paprastai buvo atliekamas, siekiant įgyti daugiau pasitikėjimo, kad vaistas veikia.

 

    Vietoj to partneriai pradėjo didelį 3 fazės tyrimą – paskutinį bandymų etapą, reikalingą teisės aktų patvirtinimui, bandydami bempeg ir Bristolio sėkmingos imunoterapijos Opdivo derinį melanomos gydymui.

 

    Nektaras buvo sukrėstas, kai kovo mėnesį nepavyko gauti teigiamo 3 fazės tyrimo rezultato, sakė J. Robin. Tyrimas parodė, kad bempeg ir Opdivo derinys nebuvo geresnis, nei vienas Opdivo, gydant metastazavusią melanomą.

 

    Balandžio mėnesį bendrovės teigė, kad derinys taip pat buvo nesėkmingas, atliekant inkstų ir šlapimo pūslės vėžio tyrimus.

 

    Bristolis atsisakė komentuoti.

 

    Po melanomos tyrimo nesėkmės Nektaro rinkos vertė sumažėjo nuo maždaug 2 milijardų dolerių iki 775 milijonų dolerių. Iki trečiadienio uždarymo „Nektaro“ vertė buvo 721 mln. dolerių, palyginti su 17,5 mlrd. dolerių 2018 m. kovo mėn.“ [1]

1.  Biotech's Crash Follows Cancer-Drug Failure
Walker, Joseph. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 12 May 2022: B.2.