"Per pastarąsias savaites Egidijus
Masiulis buvo išteisintas, o Algirdas Paleckis
suimtas ir išsiųstas į kalėjimą. Šie du momentai daug ką pasako apie Lietuvos
teisingumą, bet nieko gero. Sakoma, kad teisingumas turi būti aklas, visus
lygiai traktuoti, bet Masiuliui buvo teikiamos visos malonės, o Paleckis, kaip
ne kartą esu rašęs, buvo įkalintas viduramžių barbarizmui būdingomis sąlygomis.
Jei sulaikomas politikas, iš
verslininko prieš kelias valandas gavęs 90,000 eurų, veikiausiai „statytum“,
kad jis bus nuteistas už kyšininkavimą ar kitą korupcinę veiką. Lietuvoje,
skirtingai negu daugelyje ES šalių, tik narsuolis drįstų taip rizikuoti savo
pinigais. Lietuvos teismai pasižymi tuo, kad negeba deramai spręsti
rezonansinių politinių bylų, kaltinamieji dažniausiai išteisinami ar baudžiami
tik pinigine bauda. Optimistai gal manė, kad Masiulio byla baigsis kitaip. Juk
jis buvo sugautas in flagrante delicto, su ką tik gautu pinigų maišeliu.
Lietuvos teismai pasižymi tuo, kad
negeba deramai spręsti rezonansinių politinių bylų, kaltinamieji dažniausiai
išteisinami ar baudžiami tik pinigine bauda. Optimistai gal manė, kad Masiulio
byla baigsis kitaip. Juk jis buvo sugautas in flagrante delicto, su ką tik
gautu pinigų maišeliu.
Bet čia Lietuva, kurioje politinės
korupcijos bylose išteisinimas – labiau norma negu išimtis. Paminėsiu tik kelis
atvejus. 2004 m. Vilniaus burmistras Artūras Zuokas esą nurodė verslo „Rubicon
group“ vadovui perduoti miesto savivaldybės nariui V. Drėmai apie 6 tūkst. eurų
vertės kyšį, kad jis balsuotų už Zuoko kandidatūrą vadovauti sostinei. 2009 m.,
taigi po penkerių metų, AT pripažino du „Rubicon group“ verslininkus kaltais,
bet nevertino Zuoko veiksmų dėl jo, kaip Seimo nario, teisinės neliečiamybės.
2006 m. pradėta tirti Darbo partijos
„juodosios buhalterijos“ bylą. Esą į partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta
apie 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 4 mln. eurų išlaidų. Apeliacinis teismas
Uspaskichą, Gapšį ir Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos
tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo. Jiems skirtos baudos nuo 3,6 iki 6,8
tūkst. eurų.
2016 m. pradėta tirti, ar Gedvydas
Vainauskas sutarė su Rolandu Paksu, jog šis už 15 000 eurų kyšį paveiks
tarnautojus, kad šie leistų atidaryti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. 2021
m. gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmosios
instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
2014 metais teisėsaugos pareigūnai
pradėjo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu penkiems
asmenims ir partijai „Tvarka ir teisingumas.“ Po septynerių metų, 2021 m.,
Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltais partiją „Tvarka ir
teisingumas“ bei penkis fizinius asmenis. Piniginė bauda partijai
buvo stambi, bet kalinimo bausmės buvo atidėtos.
Masiulio byla turėjo būti nesudėtinga. Bet praėjus keturiems
mėnesiams po pinigų perdavimo, Masiulis atnešė prokuratūrai lapelį, pavadintą
„susitarimu“, kuriame jis rašo, kad pinigai yra paskola, kurią sumokės po metų.
STT pareigūnams filmuojant savo veiksmus,
šmėstelėjo ir popieriaus lapas, o teismo paskirtas specialistas priėjo išvadą,
kad „tikėtina“, jog tai buvo Masiulio „susitarimas“.
Pažymėtina, kad „susitarimas“ yra ranka parašytas, nėra
notaro patvirtintas, jo nepasirašė davėjas R. Kurlianskis. Kodėl pinigai nebuvo
perduoti per banką, juk ne taip lengva išgryninti 90 tūkst. eurų? Nesuprantu,
kodėl visus šiuos kyšio davimo požymius atsvėrė neaiškios kilmės, neaiškios datos
popierėlis. Aiškinama, kad norint nuteisti žmogų kalėti, jo kaltė turi būti
nedviprasmiškai įrodyta, o to esą nebūta.
Masiulio byla parodo, kad prieš
dešimtmetį pastebėti teisėsaugos sistemos trūkumai dar nepašalinti. Problemų
esama visose grandyse. STT ir kitoms žvalgybos organizacijoms per lengvai
suteikiami leidimai stebėti žmones, jie nenutraukiami, kai nieko nerasta.
Prokuroras turi būti ikiteisiminio tyrimo šeimininkas, atsakingas už bylos
kokybę, bet dažnai pasiduoda savo ambicijoms ir praplečia bylos apimtį. Kai
kurios esminės sąvokos, kaip korupcinis nusikaltimas ir prekyba poveikiu, nėra
deramai apibrėžtos.
Bylos dažnai turi tūkstančius lapų,
kai keliasdešimt būtų gana. Bylų vilkinimas dažnai yra atviras, tiesiog įžūlus,
reikia jam užkirsti kelią, nustatant kelių savaičių laikotarpį visų liudytojų
apklausai, nurodant, kad visi bylos dalyviai nustatytomis dienomis būtų teismo
salėje, o neatvykusieji būtų baudžiami pinigine bauda, gal net laisvės atėmimu
dėl nepagarbos teismui. Negalima atmesti galimybės, kad kai kurie įtariamieji buvo
nekalti arba nebuvo surinkta pakankamai įkalčių juos nuteisti, bet teismų
veikla apgailėtina.
Su Masiuliu buvo elgiamasi
pagarbiai, su Paleckiu – sadistiškai. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, taigi,
kad dar nebuvo nuteistas, jis buvo laikomas vienutėje beveik 500 dienų, ištisus
metus jam buvo leista tik vieną valandą būti lauke mažame plotelyje, tik po
šešių mėnesių jis galėjo susitikti su žmona, po dar dviejų mėnesių – su kitais
šeimos nariais. Ir niekas neprotestavo, nestojo jo ginti, net žmogaus teises
tariamai ginančios organizacijos.
Gavę Lietuvos Respublikos prokurorų,
teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus, Paleckis ir jo
bendrininkas D. Bertauskas esą turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų
gyvenamąją vietą, ką galėtų atlikti bet koks apsukrus gimnazistas.
Teismas pripažino, kad Paleckio
rinkta informacija nelaikoma Lietuvos Respublikos valstybės paslaptimi, ir kad
ši informacija nebuvo Rusijai perduota. Neįslaptinta informacija nėra svarbi,
ji išvis nebuvo perduota Rusijos slaptosioms tarnyboms, bet vis dėl to jam
taikoma šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Teigiama, kad veikdami organizuotoje
grupėje (be Paleckio ir Bertausko buvo dar tik du žmonės) su ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju (jo tapatybė nebuvo
nustatyta – tad nežinia, ar jis iš viso egzistuoja) už piniginį bei kitokį
atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją. Atlygis – tai dvi
paskolos po 3000 eurų verslui pradėti (ne 90,000 eurų grynais) bei tai, kad
kelias naktis nakvojo vieno tariamo bendrininko vasarnamyje.
Norint nuteisti už šnipinėjimą,
reikia įrodyti veiką, antai, kad rinko medžiagą apie teisėjus, bet įrodymų
nebūta. Nuosprendis iš esmės grindžiamas savo liudijimus pakeitusio ir dėl
vaikų pornografijos teisiamo Bertausko ir VSD pažymomis, dėl kurių patikimumo abejonių
reiškė pats teismas.
Kur dingo principas, kad norint
nuteisti žmogų kalėti, jo kaltė turi būti nedviprasmiškai įrodyta? Galioja tik
pateptiesiems?
Neabejoju, kad Paleckis kreipsis į
Europos žmogaus teisių teismą, kuris negali sutrumpinti nacionalinių teismų
nustatytos bausmės, bet veikiausiai priteis Paleckiui gana stambią pinigų sumą.
Bet joks sprendimas nenuplaus tos gėdos, kurią ant Lietuvos užtraukė tie
pareigūnai, kurie nenuteistą žmogų įkalino tokiomis nuožmiomis sąlygomis, ir
tie, kurie pasyviai stebėjo šį susidorojimą.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą