In the Fight for New Workers, Bosses Live by a 90-Day Rule

"Hold on to an employee for three months, executives and human-resources specialists say, and that person is more likely to remain employed longer-term, which they define as anywhere from a year on in today's high-turnover environment. That has led manufacturing companies, restaurants, hotel operators and others to roll out special bonuses, stepped-up training and new programs to prevent new hires from quitting in their first three months on the job.

Heating and air-conditioning company Carrier Global Corp. began pairing new hires with a more experienced "buddy" in its manufacturing facilities after discovering most attrition happened before an employee hit the three-month mark, said Chief Executive David Gitlin.

Executives at Minneapolis video software company Qumu Corp., have retooled training and onboarding processes partly around the goal of reducing what the company calls "quick quits," or departures within three months, said Mercy Noah, Qumu's vice president of human resources.

Some franchisees for McDonald's Corp., Wendy's Co. and others advertise new-hire bonuses of hundreds of dollars, many payable after 90 days; CVS Health Corp. gives warehouse workers at some of its facilities a $1,000 bonus if they stay on the job for three months.

"If you see someone hit the three-month mark, the reality is, they're going to be here for at least a year," said Marissa Andrada, chief people officer at Chipotle Mexican Grill Inc.

This summer's labor market is among the tightest in decades, and finding enough workers, let alone desirable workers, remains so difficult that companies are increasingly motivated to retain new hires.

Three months has traditionally been considered enough time for employees to begin to prove themselves, veteran human-resources executives say. Many companies also still enforce 90-day probationary periods, with some withholding benefits like health insurance in the meantime.

Just as it can take weeks of consistent effort to develop an exercise habit that sticks, employers have found that 90 days is typically enough time for workers to get into a steady routine of a new job. This can be particularly important for hourly employees in higher-turnover industries like hospitality or manufacturing, executives say, where workers have plenty of options.

The unemployment rate stood at 3.6% last month. Employees have benefited from a labor market that has given them the ability to more easily change jobs for higher pay. Workers are flexing their power in other ways, too.

Employees at an Apple Inc. store in Maryland voted this month to unionize, creating the first Apple retail union in the U.S., adding to unionization drives at companies such as Starbucks Corp.

Patrick Whalen, director of human resources and organizational development at the aerospace manufacturing company TAT Limco in Tulsa, Okla., watched late last year as a number of the company's welders, assemblers and others left for jobs that, in some cases, paid only a dollar or two more an hour. Frustrated, Mr. Whalen began making a case inside the company that it needed to rethink its approach to bringing on new employees. He wanted a 90-day plan.

"It seems to be a magic window," he said.

After he explained that every new hire who left early cost the company thousands of dollars in training expenses, time and lost revenue, Mr. Whalen said managers agreed to a change. In January, the company instituted a new 90-day onboarding process.

TAT Limco hired an onboarding coordinator to oversee every new employee's entry into the company. Managers now contact employees before their first day, part of an effort to provide more contact points with new hires so they don't get lured to a rival.

Turnover, at 37% in January, has fallen by more than half, to 16% today, Mr. Whalen said. Newer employees are also sticking around. In the first three months of the year, the company lost one of 45 employees it hired. "If we lose somebody within the first month or two months or three months, it's very rare," Mr. Whalen said.

There are signs the labor market is cooling, particularly among salaried workers. Companies including Tesla Inc. and Netflix Inc. have announced plans to cut staff, and some employers have rescinded job offers to new hires.

Yet for hourly jobs across a broad range of sectors, demand for workers remains historically high.

Workers say they often know within weeks if a job will be a fit. Aliyah Abbott, a 23-year-old rising senior at Temple University, said she left a marketing internship in Philadelphia recently after about a month. Though Ms. Abbott said she had never before quit a role, she thought the position turned out to be different than initially presented to her. It paid less than she thought she had been promised, with some compensation based on a commission structure, she said.

"By the third or fourth week, you're kind of like, 'Is this right for me?'" she said. She quickly found a new job working as a marketing coordinator. "The bigger picture with jobs is just trial and error sometimes," she said.

Much of the success of a job in the first three months also comes down to an employee's connection with a company, executives say. At the San Francisco software company Intercom, new hires at all levels are asked to embark on what the company calls a listening tour to understand the company's operations and meet with as many colleagues as possible. For lower-level staffers, that might last two weeks; for executives, it could stretch to six.

"The first 90 days is almost like an extended interview process by the employee of the company," said L. David Kingsley, Intercom's chief people officer. "Those are the critical moments where someone is truly deciding."

Some companies, like workplace software provider Envoy, have hired staffers in recent months who will check in with hiring managers and new employees to see how the experience is going for all sides. "That first 90 days are when you have people that either say, 'This was the best thing I ever did,' or 'I made a mistake because it's not what I thought it was going to be,'" said Annette Reavis, Envoy's chief people officer.

Waste Management Inc. plans to roll out a tool that will allow managers to get real-time feedback from their teams; workers will be able to leave comments anonymously. The tool will be available to both new workers in their first months on the job and veterans.

The trash-and-recycling hauler studied its employee turnover data and found the first 120 days to be particularly critical for keeping new staffers as they learn their roles. The company pairs new hires with more experienced staffers and sends some workers to training in Arizona and Florida.

Many factors play into retaining a new worker, Mr. Morris said, including educational benefits and pay. But the company wants to make sure its managers are also equipped to respond to issues in a variety of channels, one reason for the new tool.

"We all get a ton of feedback. But if it's 800 pages, nobody's going to read it," said John Morris, Waste Management's chief operating officer. "So how do you give these frontline leaders tidbits, nuggets, actionable things that they can do?"

Jennifer Sick, a 29-year-old based in Richfield, Ohio, took a position in late February as a sales representative at Group Management Services Inc., a provider of payroll, outsourcing and other services to small businesses. The company has a 90-day probationary period, with clearly outlined goals, the first Ms. Sick experienced in her career.

At a minimum, Ms. Sick said managers required her to make 300 cold calls a week and to visit two small businesses; if she wanted to achieve a bonus at 90 days, she could make 375 calls a week, and visit four businesses. Managers checked in to see if she needed anything, she said.

"It was a constant communication of, 'How are you feeling? How are you doing?'" she said.

She completed day 90 on a Friday in early June, and received the bonus for making additional calls and visits.

By the following Monday, she also had the keys to a company-issued Hyundai sedan and gas card, another perk for moving past her probationary period.

"I worked really hard in my 90 days because I just saw my future at this company," she said.” [1]

1.  EXCHANGE --- In the Fight for New Workers, Bosses Live by a 90-Day Rule
Cutter, Chip. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 June 2022: B.1.

Lyderiai siekia pašalinti maisto trūkumą

„BERLYNAS – Paskelbus sankcijas Rusijai, kurios sutrikdė pasaulinį maisto tiekimą, pažangiausių pasaulio ekonomikų pareigūnai penktadienį čia susirinko ieškoti sprendimų, kaip išspręsti trūkumą, kurį paaštrino tarp Rusijos ir Vakarų vykstantis ekonominis karas.

 

    Berlyno konferencija, surengta likus dviem dienoms iki prezidento Bideno ir jo kolegų iš Septynių lyderių grupės susitikimo Bavarijos Alpėse, siekiama sutelkti išteklius, kad trikdžiai nevirstų humanitarine krize.

 

    Afrikai ir Artimiesiems Rytams gresia rimtas poveikis dėl Ukrainos nesugebėjimo išgabenti grūdų derliaus iš Juodosios jūros uostų, kuriems taikoma Rusijos blokada.

 

    „Dabar vienintelė to priežastis yra sankcijos Rusijai ir Rusijos blokada prieš grūdų ir kitų maisto produktų išvežimą iš Ukrainos“, – bendrame pareiškime su savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinken. „Nėra jokios priežasties – išskyrus Rusijos vykdomą Ukrainos blokadą ir Rusijos atsisakymą daugeliu atvejų eksportuoti savo grūdus dėl politinių priežasčių – nėra jokios priežasties, dėl kurios tai neturėtų judėti.

 

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Vakarus sutrikdžius pasaulinį grūdų ir trąšų tiekimą.

 

    Prieš paskelbiant sankcijas Rusijai vasario 24 d., Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad 2018–2021 m. žmonių, gyvenančių ūmaus maisto trūkumo sąlygomis, skaičius išaugo nuo 110 mln. iki 190 mln., o šį skaičių pakurstė pandemija ir klimato kaitos poveikis. Šis skaičius dabar viršija 200 milijonų dėl sankcijų Rusijai ir sparčiai auga.

 

    Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto duomenimis, Rusija ir Ukraina kartu tiekia beveik trečdalį pasaulio kviečių, ketvirtadalį miežių ir beveik tris ketvirtadalius saulėgrąžų aliejaus.

 

    Ukrainos vyriausybė mano, kad mažiau nei pusė šių metų derliaus bus išgabenta iš šalies.

 

    G-7 sąjungininkai stengiasi panaikinti transporto kliūtis arba nukreipti maisto produktus, trąšas ir kitus žemės ūkio produktus jūra ir geležinkeliu.

 

    Maskva apkaltino Vakarų sankcijas dėl pasaulinių maisto kainų ir tiekimo problemų, tačiau JAV pareigūnų delegacija susitiko su užsienio šalių vyriausybėmis, sakydama, kad Rusijos maisto prekių ir trąšų eksporte dalyvaujantiems asmenims sankcijos nebus taikomos, jie tik bijo galimų sankcijų, sakė aukštas JAV pareigūnas.

 

    Pareigūnai taip pat ieško sprendimų, kaip vėl pajudinti Ukrainoje augančias grūdų atsargas, nes prieš nuimant derlių reikia ištuštinti pilnus silosus. Kijevas apkaltino Rusiją konfiskuojant Ukrainos grūdus – kaltinimui pritarė JAV Valstybės departamentas, kuris pastarosiomis savaitėmis išsiuntė laiškus kelioms vyriausybėms, ragindamas jas nepriimti tariamai Rusijos pagrobtų Ukrainos grūdų. Maskva kaltinimus neigia.

 

    Ukrainos vyriausybės pareigūnai sakė, kad šalis derasi su kaimyninėmis šalimis, tokiomis, kaip Lenkija, Rumunija ir Vengrija, kad pagerintų susisiekimą geležinkeliais, kad būtų galima daugiau eksportuoti. Dalis grūdų, anot jų, gabenama keliais, tačiau tų krovinių talpa kur kas mažesnė ir brangesnė.

 

    Pasak pareigūnų ir grūdų gamintojų, dauguma Ukrainos eksportuotojų dabar naudojasi geležinkeliais į Lenkiją savo grūdams ir kitiems žemės ūkio produktams gabenti, taip pat Rumunijos Konstancos uostą.

 

    Rumunijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad jo šalies uostai negali pakeisti srauto, kuris nukreipiamas iš Ukrainos uostų, iš dalies dėl pajėgumų problemų ir dėl to, kad Rumunija turi savo grūdus eksportuoti.

 

    Lenkija padvigubino tranzito pajėgumus savo sienos su Ukraina kirtimo punktuose, kad padidintų grūdų srautą, sakė Lenkijos ministro pirmininko personalo vadovas Michalas Dworczykas.

 

    Cary Fowler, JAV specialusis pasiuntinys pasaulinio aprūpinimo maistu klausimais, sakė, kad krizė, „kurią dabar patiriame, nėra tokia, kuri praeis per ateinančias kelias savaites [ar] mėnesius“." [1]

1.  World News: Leaders Aim to Remedy Food Shortages
Salama, Vivian; Pancevski, Bojan. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 June 2022: A.8.

Leaders Aim to Remedy Food Shortages

"BERLIN -- With sanctions on Russia disrupting global food supplies, officials from the world's most advanced economies gathered here Friday to find solutions to shortages that have been exacerbated by the economic war under way between Russia and the West.

The Berlin conference, held two days before President Biden and his counterparts from the Group of Seven leading nations are set to meet in the Bavarian Alps, is aimed at mobilizing resources to prevent the disruptions from turning into a humanitarian crisis.

Africa and the Middle East are at risk of being severely affected by Ukraine's inability to ship its grain harvests out of its Black Sea ports, which are subject to a Russian blockade.

"The only reason for this now are sanctions on Russia, and Russia's blockade against grain and other foodstuffs moving out of Ukraine," U.S. Secretary of State Antony Blinken said in a joint statement with his German counterpart, Annalena Baerbock. "There is no reason -- other than Russia's blockade of Ukraine and Russia's refusal, in many cases, to export its own grain for political reasons -- no reason that this shouldn't be moving."

Russian President Vladimir Putin has accused the West of disrupting the global supply of grains and fertilizers.

Before the sanctions on Russia on Feb. 24, the United Nations estimated that between 2018 and 2021, the number of people living in acute food insecurity increased from 110 million to 190 million, a number inflamed by the pandemic and the impact of climate change. That number is now above 200 million due to the sanctions on Russia, and is rising rapidly.

Russia and Ukraine together supply almost one-third of the world's wheat, a quarter of its barley and nearly three-quarters of its sunflower oil, according to the International Food Policy Research Institute.

The Ukrainian government expects less than half of this year's harvest to make it out of the country.

G-7 allies are working to unblock transport bottlenecks or reroute food products, fertilizer and other agricultural products by sea and rail.

Moscow has blamed Western sanctions for problems with global food prices and supplies, but a delegation of U.S. officials has been meeting with foreign governments, telling them that those involved in the export of Russian food commodities and fertilizers won't face sanctions, they are just afraid of possible sanctions, a senior U.S. official said.

Officials also are seeking solutions to get Ukraine's growing stockpiles of grain moving again since full silos must be emptied ahead of the harvest. Kyiv has accused Russia of seizing Ukrainian grain, an allegation backed by the U.S. State Department, which sent cables to several governments in recent weeks urging them against accepting Ukrainian grain allegedly looted by Russia. Moscow denies the accusations.

Ukrainian government officials said the country was negotiating with neighbors such as Poland, Romania and Hungary to improve railway links to be able to export more. Some of the grain is being moved by road, they said, but the capacity for that freight is much smaller and more expensive.

Most Ukrainian exporters are now using railways to Poland to move their grain and other agricultural products, as well as the Romanian port of Constanta, according to officials and grain producers.

A Romanian government official said his country's ports couldn't replace the volume of traffic that is being rerouted from Ukrainian ports, due partly to capacity issues and because Romania has its own grain to export.

Poland has doubled the transit capacity at its border crossings with Ukraine to increase the flow of grain, according to Michal Dworczyk, chief of staff to the Polish prime minister.

Cary Fowler, the U.S. special envoy for global food security, said the crisis "that we're experiencing now is not one that is going to go away in the next few weeks [or] months."" [1]

1.  World News: Leaders Aim to Remedy Food Shortages
Salama, Vivian; Pancevski, Bojan. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 June 2022: A.8.

 

Europoje sankcijos spaudžia realųjį atlyginimą labiau, nei JAV

„Tikėtina, kad europiečių realusis darbo užmokestis kris greičiau, nei jų JAV kolegoms, nes sankcijos Rusijai skatina infliacijos augimą, o tai stumia žemyną į recesiją.

 

    Iki sankcijų Rusijai atrodė, kad Europos infliacijos lygis išliks mažesnis už savo ekvivalentą JAV, o tai rodo lėtesnį ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Tai pasikeitė, pradėjus taikyti sankcijas Rusijai, dėl kurių Europoje kilo maisto ir energijos kainos.

 

    Vienintelis skirtumas nuo JAV dabar: darbo užmokesčio didėjimas Europoje gerokai atsilieka nuo infliacijos, todėl realusis darbo užmokestis smarkiai mažėja – atlyginimai pakoreguoti, atsižvelgiant į vartotojų kainų kilimą.

 

    „Kiekvienai kelionei į prekybos centrą skiriame 100 eurų ir vis grįžtame su vis mažiau maisto“, – sakė 37 metų Milano baro darbuotoja Daniele Biancardi, gyvenanti su savo mergina. "Jūsų atlyginimas yra toks, koks yra. Ne taip, kad viršininkas mato, kad mėsa dabar kainuoja brangiau, todėl jis šiek tiek padidina jūsų atlyginimą."

 

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija mano, kad JAV realusis darbo užmokestis šiais metais sumažės 0,6 proc., o tai rodo, kad darbo užmokesčio augimas vos nepatenka į vartotojų kainų padidėjimą. Tai nėra naudinga, nei namų ūkiams, nei ekonomikos augimo perspektyvoms.

 

    Tačiau daug didesnių nuosmukių tikimasi didelėje Europos dalyje, išskyrus Prancūziją, kur energijos sąnaudos išaugo daug mažiau dėl priklausomybės nuo branduolinės energijos ir vyriausybės nustatytų namų energijos kainų viršutinės ribos. EBPO duomenimis, realusis darbo užmokestis Vokietijoje sumažės 2,5%, JK – 3%, o Ispanijoje – 4,5%.

 

    Tai rodo skirtumą, palyginti su priešpandemine era, kai realaus darbo užmokesčio pokyčiai JAV ir Europoje labai sutapo. 2019 metais realusis darbo užmokestis JAV padidėjo 1,1%, o Vokietijoje – 1,6%.

 

    Prieš paskelbiant sankcijas Rusijai, Europos centrinis bankas tikėjosi, kad šiemet euro zonos vidutinė metinė infliacija sieks 3,2%, o tai viršys 2% tikslą. Iki birželio mėnesio, kai bankas pateikė naujausias prognozes, buvo tikimasi, kad infliacija sieks 6,8%.

 

    Dauguma europiečių nesitiki, kad per ateinančius 12 mėnesių jų atlyginimai padidės taip, kaip vartotojų kainų infliacija.

 

    Maždaug 70 % vokiečių ir italų nesitiki, kad šiemet jų atlyginimas padidės, tam pritaria daugiau, nei 60 % britų, tačiau tik pusė prancūzų darbuotojų, remiantis birželį rinkos tyrimų bendrovės Dynata atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 4000 europiečių.

 

    Tai patvirtina ankstesni Airijos centrinio banko ir apklausų bendrovės Ireland Thinks tyrimai. Jie pastebėjo, kad Airijos darbuotojų infliacijos lūkesčiai balandį išaugo, o 1 418 respondentų manė, kad kainos per ateinančius 12 mėnesių vidutiniškai padidės 10 proc., palyginti su 6,8 proc. sausio mėn. Tuo tarpu daugiau, nei pusė sparčiausiai augančios Europos ekonomikos darbuotojų manė, kad jų atlyginimai išliks tokie patys, o trečdalis tikėjosi šiek tiek kilti, tik 1,9 proc.

 

    „Tarp tų respondentų, kurie tikisi, kad jų uždarbis padidės, didžioji dauguma mano, kad jų uždarbis padidės mažiau, nei vartotojų kainos“, – nurodė centrinis bankas.

 

    Yra šio nusivylimo išimčių, ypač tais atvejais, kai darbuotojams vis dar atstovauja galingos profesinės sąjungos, o tai Europoje pasitaiko vis rečiau.

 

    Praėjusią savaitę Vokietijos metalo apdirbėjų sąjunga „IG Metall“ užsitikrino 6,5% atlyginimų padidinimą pagal 18 mėnesių trukmės susitarimą su geležies ir plieno įmonėmis. Pasak sąjungos vadovo Jorgo Hofmanno, tai buvo didžiausias padidėjimas per tris dešimtmečius.

 

    Vokietijos plieno pramonės organizacijos vadovas Heinzas Jorgas Fuhrmannas apibūdino sandorį, kaip „beveik priimtiną“.

 

    „Belieka tikėtis, kad Vokietijos ekonomikai gresiančios rizikos bent jau neišsiskleis iki galo“, – sakė jis.

 

    Ekonomistai mano, kad skirtingi būdai, kuriais pandemija paveikė darbo rinkas abiejose Atlanto pusėse, turi įtakos realaus darbo užmokesčio perspektyvai.

 

    Europoje didesnė dalis darbuotojų liko įdarbinti, nors ir sutrumpintomis valandomis, o vyriausybės subsidijuodavo jų atlyginimus. JAV daugelis neteko darbo arba persikėlė ir ieškojo naujo darbo, kai ekonomika vėl atsidarė.

 

    Nepriklausomai nuo darbo rinkos įtempimo, darbuotojai paprastai turi geresnes galimybes gauti didelius atlyginimus, kai pradeda dirbti su nauju darbdaviu." [1]

 

Yra pinigų vertės išsaugojimo darbo santykiuose dėsnis: jei kas nors gauna mažiau pinigų, tai kažkas kitas gauna atitinkamai daugiau. 

 

Šiuo atveju darbdaviai ir mokesčių rinkėjai gauna tą papildomą vertę, kurią praranda darbuotojai. Reikia mokėti kurti stiprias profsąjungas.

 

1. World News: In Europe, Sanctions Squeeze Real Wages
Hannon, Paul. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 June 2022: A.8.