'Baby Shark' Bath Toys Are Recalled Over Injury Risk.

"About 7.5 million "Baby Shark"-themed bath toys are being recalled over concerns that the top fins of the plastic sharks could cause injury, including serious wounds.

The U.S. Consumer Product Safety Commission said Thursday there were 12 reports of children falling or sitting on the toy's hard plastic fin, causing cuts, puncture wounds and impalement injuries. Nine required stitches or medical attention, the agency said.

The Baby Shark Sing & Swim Bath Toys are made by toy maker Zuru and have been sold at Walmart, Target and other stores nationwide since at least 2019. The recall covers 6.5 million 7-inch plastic sharks and about a million 4-inch versions. There haven't been any injuries reported from the smaller sharks, the CPSC said.

The toys are based on the YouTube sensation "Baby Shark," a 2-minute video and song about a family of colorful cartoon sharks. The catchy song and video, posted in 2016, became a favorite of toddlers, surpassing 10 billion views on YouTube last year. The pink, yellow and blue sharks were stamped on everything from cereal boxes to toothbrushes.

People who own the recalled bath toys should stop using them immediately, the CPSC said. Refunds are available through Zuru's website.

Zuru said it is working with retailers to remove and destroy the products." [1]

1. Business News: 'Baby Shark' Bath Toys Are Recalled Over Injury Risk. Pisani, Joseph. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 June 2023: B.3.

 

„Kūdikiai rykliai“ vonios žaislai atšaukiami dėl sužalojimo rizikos

  „Apie 7,5 mln. „Kūdikiai rykliai“ tematikos vonios žaislų atšaukiami dėl susirūpinimo, kad plastikinių ryklių viršutiniai pelekai gali sužaloti, įskaitant rimtas žaizdas.

 

     JAV plataus vartojimo prekių saugos komisija ketvirtadienį pranešė, kad gauta 12 pranešimų apie vaikus, nukritusius ar sėdėjusius ant žaislo kieto plastiko peleko, sukeliant įpjovimus, pradurtų žaizdų ir sužeidimų. Pasak agentūros, prireikė devynių susiuvimų arba medicininės pagalbos.

 

     Kūdikių ryklių dainavimo ir maudymosi vonios žaislus gamina žaislų gamintojas „Zuru“ ir jie parduodami „Walmart“, „Target“ ir kitose parduotuvėse visoje šalyje bent jau nuo 2019 m. Atšaukimas apima 6,5 mln. 7 colių plastikinių ryklių ir apie milijoną 4 colių versijų. CPSC pranešė, kad nebuvo pranešta apie sužeidimus dėl mažesnių ryklių.

 

     Žaislai sukurti pagal „YouTube“ sensaciją „Kūdikiai rykliai“ – 2 minučių trukmės vaizdo įrašą ir dainą apie spalvingų animacinių ryklių šeimą. Įspūdinga daina ir vaizdo įrašas, paskelbtas 2016 m., tapo mažų vaikų mėgstamiausiu, pernai „YouTube“ peržiūrų skaičius viršijo 10 mlrd. Rožiniai, geltoni ir mėlyni rykliai buvo antspauduoti ant visko – nuo javų dėžučių iki dantų šepetėlių.

 

     Žmonės, kuriems priklauso atšaukti vonios žaislai, turėtų nedelsdami nustoti juos naudoti, nurodė CPSC. Lėšas grąžinti galima „Zuru“ svetainėje.

 

     Zuru sakė, kad bendradarbiauja su mažmenininkais, kad pašalintų ir sunaikintų produktus." [1]

 

1. Business News: 'Baby Shark' Bath Toys Are Recalled Over Injury Risk. Pisani, Joseph. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 June 2023: B.3.

Švieži įrodymai patvirtina Lenkijos ryšį su dujotiekių sabotažo nusikaltimu

  „12 valandų jachtos įgula, kaltinama dėl sprogmenų, sunaikinusių „Nord Stream“ dujotiekius, dėjimu kelionės metu sustojo viename Lenkijos uoste.

 

     Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių įkurta, valtį išsinuomojusi, Lenkijos įmonė naudojosi Lenkijos banko sąskaita ir Krokuvoje dirbančia buhaltere.

 

     Lenkijos kontržvalgybos pareigūnai, apie bendrovės „Feria Lwowa“ vaidmenį žinoję nuo kovo mėnesio, prieš tris savaites surengė neskelbiamą reidą jos biure Varšuvos centre, paėmė dokumentus ir uždavė vos kelis klausimus.

 

     Paslaptis, susijusi su vienu didžiausių pasaulio mįslių – „Nord Stream“ dujotiekio, kuriuo į Europą nugabeno šimtai milijardų dolerių rusiškų dujų, bombardavimu, gilėja, nes nauji poslinkiai Vokietijos ir kitų Europos zondus nukreipia link Lenkijos teritorijos, kuri yra NATO sąjungininkė.

 

     „The Wall Street Journal“ kalbėjosi su Europos tyrėjais ir vyriausybės pareigūnais bei keliais asmenimis, kuriuos tyrėjai apklausė, be to, peržiūrėjo anksčiau nematytus įmonių dokumentus, kuriuose teigiama, kad išpuoliu įtariami ukrainiečiai naudojo Vokietijos rytinę kaimynę, kaip logistinę ir finansinę bazę. Vokietijos tyrėjai, kurie nekaltino Lenkijos vyriausybės ar piliečių dalyvavimu, nuslėpė lenkų kolegų tyrimo detales iki susitikimo gegužės pabaigoje, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės.

 

     Tyrimas gali įtempti santykius Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, kai Bideno administracija bando suburti vieningą frontą, remdama Ukrainą.

 

     Ketvirtadienį šiaurinio Gdansko uostamiesčio prokurorai pranešė, kad jachta „Andromeda“ naktį sustojo Lenkijos Kolobžego uoste, plaukdama, Vokietijos ir kitų Europos tyrėjų nuomone, sprogmenis dėti palei „Nord Stream“ dujotiekį. Jie taip pat patvirtino, kad atliko kratą biure, kuriame yra įsikūrusi bendrovė „Feria Lwowa“, sumokėjusi už valties nuomą.

 

     Žurnalas pirmiausia pranešė, kad Vokietijos tyrėjai tiria įrodymus, leidžiančius manyti, kad sabotažo komanda naudojo Lenkiją, kaip bazę, kad susprogdintų dujotiekius.

 

     Ketvirtadienį Lenkijos vyriausybė, kuri nėra kaltinama dalyvavimu, užginčijo, kad ji buvo naudojama, kaip logistikos bazė, pabrėždama, kad nėra įrodymų, kad Andromeda buvo panaudota atakoms. Valstybiniai kaltintojai pareiškė išnagrinėję įmonę „Feria“, kai Vokietijos tyrėjai paprašė jų pagalbos per susitikimą gegužę – praėjus penkiems mėnesiams po to, kai Berlynas pirmą kartą atrado laivą ir atsekė jo maršrutą. Iki to laiko Lenkijos valdžia, atlikdama savo tyrimą, nufotografavo saugumo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas laivas, ir apklausė uosto darbuotojus, kurie susitiko su jo įgula, sakė tie darbuotojai. Vokietija apie laivo viešnagę Lenkijoje sužinojo savarankiškai, naudodama palydovinį stebėjimą.

 

     Žurnalas pirmą kartą šį mėnesį paskelbė, kad „Andromeda“ įplaukė į Lenkijos vandenis, bet dabar Lenkijos prokurorai pranešė, kad jachta taip pat praleido 12 valandų Lenkijos uoste Kolobžege, pranešė Vokietijos žiniasklaidos konsorciumas. Žurnalas patvirtino šią informaciją su Varšuvos nacionalinės prokuratūros atstovu Lukaszu Lapczynskiu. Sustojimas įvyko likus savaitei iki dujotiekio sprogimo 2022 m. rugsėjo 26 d.

 

     „Tyrimo išvados rodo, kad į jachtą, kol ji buvo Lenkijos uoste, nebuvo pakrauta jokių daiktų, o jachtos įgulą apžiūrėjo Lenkijos pasieniečiai“, – pridūrė prokurorai.

 

     Vokietijos tyrėjai nustatė kai kuriuos iš šešių Andromedos sabotažo įgulos narių. Įtariamieji neįvardijami, tačiau tyrėjai teigia, kad jie yra Ukrainos piliečiai.

 

     Feria Lwowa ir jos pareigūnai neatsakė į žinutes, kuriose buvo prašoma pakomentuoti. Jų Krokuvoje dirbanti buhalterė atsisakė komentuoti klientą. Įmonės, pasamdytos tvarkyti Ferijos paštą, savininkas išreiškė suglumimą, kad jo niekada neapklausė Lenkijos policija, ir pasiūlė pasidalinti dokumentais su žurnalo žurnalistais, tačiau vėliau jo telefonas buvo išjungtas, o el. pašto paskyra panaikinta.“ [1]

 

1. World News: Fresh Leads Bolster Pipeline Sabotage's Polish Connections. Jeznach, Karolina; Hinshaw, Drew; Pancevski, Bojan; Parkinson, Joe. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 June 2023: A.7.

Jau Lietuvos verslas atvažiavo į vergų eros pabaigą

"Vidaus prekyba ir pramonė lėtina apsukas ir, pasak ekspertų, panaši tendencija išliks artimiausiu metu. Stabdymo pasekmes gana skaudžiai gali pajusti šalies pramonė, kurios prekės sudaro daugiau nei 80% Lietuvos eksporto. Pavojaus signalas žiebiasi ir bendrajam vidaus produktui (BVP) – mat šios dvi šakos įneša į jį itin svarų indėlį – apie 50%. Išrašyti greito atsigavimo receptą šiuo metu vargu ar kas imtųsi – įmonės tik raginamos nuolat stebėti didžiausių tiekėjų ir partnerių elgseną, kruopščiai tikrinti jų finansinę būklę, draustis prekiniu kreditu, eksportuotojams patariama diversifikuoti rinkas.

 

Prekybos indėlis į Lietuvos BVP siekia apie 30%, pramonės – beveik 20%, ir tai yra daugiau nei euro zonos vidurkis, atkreipia dėmesį Jekaterina Rojaka, ekonomistė, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė. 

 

Būtent šiuos du mūsų šaliai svarbius sektorius ir užkabino recesija: dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios traukiasi mažmeninės prekybos pardavimai, blogėjo apdirbamosios gamybos rezultatai.  

 

Skaičiuojama, kad pramonė šiuo metu didžiausia dalimi prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio.

 

„Tai viena labiausiai susitraukusių veiklų, gaminanti gerokai mažiau, nei leistų potencialas. Beveik trečdalis turimų pajėgumų šiuo metu yra neišnaudojami“, – teigia Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.

 

Šalies pramonę spustelėti stabdžius privertė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vėstančios NT ir su būsto įrengimu susijusios rinkos, žaliavų kainų šokas, kurį  sukėlė mūsų sankcijos Rusijai. Tarp kitų priežasčių – sumažėjusi Lietuvoje gaminamų reagentų, naudojamų vakcinų gamybai, paklausa. Pastaruoju metu šalies pramonės įmonėms didesnę konkurenciją ima kelti Kinija ir kitos Azijos valstybės.

 

Naujausioje prognozėje LB teigia, kad šiais metais Lietuvos BVP smuks 1,3%. Dar kovą jis šalies ūkiui prognozavo 1,3% metinį augimą.

 

Centrinio banko teigimu, eksportuotojams bus sudėtingi visi 2023 m., o eksportas atsigaus tik metų sandūroje: šiems metams prognozuojamas 3% eksporto nuosmukis, kitąmet pranašaujamas 2,9% augimas.

 

Statistika rodo, kad šių metų sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 7,2%. Lietuvoje pagamintų baldų, kurie užima solidžią dalį šalies eksporto krepšelyje, pardavimas užsienyje sumenko 9%, plastikų – 9,4%, chemijos pramonės produktų – net 48,8%.  

 

Dar vienas svarbių Lietuvai ūkio sektorių silpnėjimo ženklų – mažėjantis darbuotojų skaičius: matyti tendencija, kad bendrovės ketina ir toliau mažinti darbuotojų skaičių. Didėjant nedarbo lygiui, mažės ir vartojimas, o tai – dar vienas smūgis ir taip jau susvyravusiam prekybos sektoriui.

 

Kaip neseniai rašė VŽ, šalies pramonininkai pripažįsta, jog Lietuva šiuo metu yra praradusi daug konkurencingumo tarptautinėse rinkose, nuo kurio priklauso didelė dalis jos pajamų. Tai jie linkę sieti su smarkiai pabrangusiais energijos ištekliais ir didėjančiomis išlaidomis darbuotojams.

 

„Pernai konkurencingumas buvo žemiausias bene per dešimtmetį. Yra du dalykai – energetika ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas“, – VŽ kalbėjo Darius Liutkevičius, baldinius audinius Vilniuje gaminančios UAB „Audėjas“ vadovas ir akcininkas.

 

 

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozuodamas artimiausią rimtą iššūkį Lietuvos pramonei, nurodo tikėtiną spaudimą iš Vakarų Europos gamintojų – šie gali reikalauti mažinti kontraktinės gamybos įkainius. O padaryti tai pramonininkams tikrai nebus lengva, nes riboja tiek didinama MMA, tiek apskritai išaugusios darbo jėgos sąnaudos.

 

Prie pramonės nuosmukio, ir ne tik Lietuvos, bet ir visos ES, prisideda ir palūkanas keliantis Europos centrinis bankas. Neatrodo, kad artimiausiu metu jis liausis jas šokdinęs aukštyn, nors rinkoje, bent jau euro zonoje, ryškėja infliacijos lėtėjimo požymių.

 

VŽ nuomone, keletas ekonomistų patarimų galbūt galėtų kiek praversti į lėtėjimo fazę įžengusiems sektoriams. Vienas jų – atidumas ir budrumas: svarbu nuolat stebėti bent didžiausių tiekėjų ir partnerių elgseną. Pasak J. Rojakos, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės, tai sumažintų vadinamojo domino efekto, kai kelių rinkos dalyvių patiriami finansiniai sunkumai gali sukelti grandininę reakciją ir problemomis užkrėsti daug rinkos dalyvių, riziką.

 

Prieš pradedant verslą su nauju partneriu ekonomistė pataria įvertinti jo patikimumą, įskaitant ir reputacinę riziką, kurią leidžia įvertinti viešosios informacijos apie bendrovę stebėsena.

 

Taip pat patartina įvairinti tiekimo grandinę – nepriklausyti nuo vieno pagrindinio tiekėjo, turėti alternatyvą. 

 

Eksportuojančioms įmonėms veiklos diversifikavimas ne mažiau svarbus, tačiau kalbama ne tik apie tiekėjus, bet ir rinkas: siekiant išlaikyti gyvybingumą dabartinėje neapibrėžtoje situacijoje patariama plėtrą fokusuoti į tas rinkas, kur mažesnė dalis paskolų išduodama už kintamąsias palūkanas. Anot A. Izgorodino, viena tokių rinkų – Prancūzija.

 

Ir dar viena, nors ir nėra labai nauja, tačiau iki šiol nebuvo labai populiari priemonė – savo eksporto draudimas nuo galimo klientų nemokumo.

 

Ta proga galime prisiminti ir vieną pageidavimą, kurį pastaruoju metu kartoja verslas, – imtis mokesčių reformos dabar yra netinkamas metas. Silpstant pagrindinėms ūkio šakoms, kentės šalies BVP, įmonėse mažės darbuotojų, vadinasi, mažiau bus surenkama mokesčių, smuks ir vartojimas. Taip formuosis komplikuotas uždaras ratas valstybėje, kuri neužtikrina mokesčių sistemos stabilumo ir klibinti ją imasi recesijos bangų fone.”