"Vidaus prekyba ir pramonė lėtina apsukas ir, pasak ekspertų,
panaši tendencija išliks artimiausiu metu. Stabdymo pasekmes gana skaudžiai
gali pajusti šalies pramonė, kurios prekės sudaro daugiau nei 80% Lietuvos
eksporto. Pavojaus signalas žiebiasi ir bendrajam vidaus produktui (BVP) – mat
šios dvi šakos įneša į jį itin svarų indėlį – apie 50%. Išrašyti greito
atsigavimo receptą šiuo metu vargu ar kas imtųsi – įmonės tik raginamos nuolat
stebėti didžiausių tiekėjų ir partnerių elgseną, kruopščiai tikrinti jų
finansinę būklę, draustis prekiniu kreditu, eksportuotojams patariama diversifikuoti
rinkas.
Prekybos indėlis į Lietuvos BVP siekia apie 30%, pramonės –
beveik 20%, ir tai yra daugiau nei euro zonos vidurkis, atkreipia dėmesį
Jekaterina Rojaka, ekonomistė, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo
plėtros ir strategijos vadovė.
Būtent šiuos du mūsų šaliai svarbius sektorius ir užkabino
recesija: dėl sumažėjusios gyventojų perkamosios galios traukiasi mažmeninės
prekybos pardavimai, blogėjo apdirbamosios gamybos rezultatai.
Skaičiuojama, kad pramonė šiuo metu didžiausia dalimi
prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio.
„Tai viena labiausiai susitraukusių veiklų, gaminanti
gerokai mažiau, nei leistų potencialas. Beveik trečdalis turimų pajėgumų šiuo
metu yra neišnaudojami“, – teigia Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB)
valdybos pirmininkas.
Šalies pramonę spustelėti stabdžius privertė tiek Lietuvoje,
tiek visame pasaulyje vėstančios NT ir su būsto įrengimu susijusios rinkos,
žaliavų kainų šokas, kurį sukėlė mūsų sankcijos Rusijai. Tarp kitų
priežasčių – sumažėjusi Lietuvoje gaminamų reagentų, naudojamų vakcinų gamybai,
paklausa. Pastaruoju metu šalies pramonės įmonėms didesnę konkurenciją ima
kelti Kinija ir kitos Azijos valstybės.
Naujausioje prognozėje LB teigia, kad šiais metais Lietuvos
BVP smuks 1,3%. Dar kovą jis šalies ūkiui prognozavo 1,3% metinį augimą.
Centrinio banko teigimu, eksportuotojams bus sudėtingi visi
2023 m., o eksportas atsigaus tik metų sandūroje: šiems metams prognozuojamas
3% eksporto nuosmukis, kitąmet pranašaujamas 2,9% augimas.
Statistika rodo, kad šių metų sausį–balandį, palyginti su
tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo
7,2%. Lietuvoje pagamintų baldų, kurie užima solidžią dalį šalies eksporto
krepšelyje, pardavimas užsienyje sumenko 9%, plastikų – 9,4%, chemijos pramonės
produktų – net 48,8%.
Dar vienas svarbių Lietuvai ūkio sektorių silpnėjimo ženklų
– mažėjantis darbuotojų skaičius: matyti tendencija, kad bendrovės ketina ir toliau
mažinti darbuotojų skaičių. Didėjant nedarbo lygiui, mažės ir vartojimas, o tai
– dar vienas smūgis ir taip jau susvyravusiam prekybos sektoriui.
Kaip neseniai rašė VŽ, šalies pramonininkai pripažįsta, jog
Lietuva šiuo metu yra praradusi daug konkurencingumo tarptautinėse rinkose, nuo
kurio priklauso didelė dalis jos pajamų. Tai jie linkę sieti su smarkiai
pabrangusiais energijos ištekliais ir didėjančiomis išlaidomis darbuotojams.
„Pernai konkurencingumas buvo žemiausias bene per
dešimtmetį. Yra du dalykai – energetika ir minimalios mėnesio algos (MMA)
didinimas“, – VŽ kalbėjo Darius Liutkevičius, baldinius audinius Vilniuje
gaminančios UAB „Audėjas“ vadovas ir akcininkas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozuodamas
artimiausią rimtą iššūkį Lietuvos pramonei, nurodo tikėtiną spaudimą iš Vakarų
Europos gamintojų – šie gali reikalauti mažinti kontraktinės gamybos įkainius.
O padaryti tai pramonininkams tikrai nebus lengva, nes riboja tiek didinama
MMA, tiek apskritai išaugusios darbo jėgos sąnaudos.
Prie pramonės nuosmukio, ir ne tik Lietuvos, bet ir visos
ES, prisideda ir palūkanas keliantis Europos centrinis bankas. Neatrodo, kad
artimiausiu metu jis liausis jas šokdinęs aukštyn, nors rinkoje, bent jau euro
zonoje, ryškėja infliacijos lėtėjimo požymių.
VŽ nuomone, keletas ekonomistų patarimų galbūt galėtų kiek
praversti į lėtėjimo fazę įžengusiems sektoriams. Vienas jų – atidumas ir
budrumas: svarbu nuolat stebėti bent didžiausių tiekėjų ir partnerių elgseną.
Pasak J. Rojakos, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir
strategijos vadovės, tai sumažintų vadinamojo domino efekto, kai kelių rinkos
dalyvių patiriami finansiniai sunkumai gali sukelti grandininę reakciją ir
problemomis užkrėsti daug rinkos dalyvių, riziką.
Prieš pradedant verslą su nauju partneriu ekonomistė pataria
įvertinti jo patikimumą, įskaitant ir reputacinę riziką, kurią leidžia
įvertinti viešosios informacijos apie bendrovę stebėsena.
Taip pat patartina įvairinti tiekimo grandinę –
nepriklausyti nuo vieno pagrindinio tiekėjo, turėti alternatyvą.
Eksportuojančioms įmonėms veiklos diversifikavimas ne mažiau
svarbus, tačiau kalbama ne tik apie tiekėjus, bet ir rinkas: siekiant išlaikyti
gyvybingumą dabartinėje neapibrėžtoje situacijoje patariama plėtrą fokusuoti į
tas rinkas, kur mažesnė dalis paskolų išduodama už kintamąsias palūkanas. Anot
A. Izgorodino, viena tokių rinkų – Prancūzija.
Ir dar viena, nors ir nėra labai nauja, tačiau iki šiol
nebuvo labai populiari priemonė – savo eksporto draudimas nuo galimo klientų
nemokumo.
Ta proga galime prisiminti ir vieną pageidavimą, kurį
pastaruoju metu kartoja verslas, – imtis mokesčių reformos dabar yra netinkamas
metas. Silpstant pagrindinėms ūkio šakoms, kentės šalies BVP, įmonėse mažės
darbuotojų, vadinasi, mažiau bus surenkama mokesčių, smuks ir vartojimas. Taip
formuosis komplikuotas uždaras ratas valstybėje, kuri neužtikrina mokesčių
sistemos stabilumo ir klibinti ją imasi recesijos bangų fone.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą