Ukraine Is Running Out of Chinese Drones: This is death for Zelensky's regime at the years end

"China's recent decision to restrict exports of drones will blind Ukraine's reconnaissance advantage in the conflict with Russia and constitutes an active intervention on Moscow's side. The U.S. and its allies should respond by developing an industrial base that makes unmanned aerial systems. Failing to do so would all but guarantee that Russia gains the upper hand.

The Ukraine conflict is the first drone conflict. Unmanned aerial systems, or UAS, are crucial to Ukraine's strategy and are at the forefront of a transition in military technology that closes the gap between the potential and actual effect of precision-guided munitions. 

Modern militaries have fielded extraordinarily accurate weapons for decades. First employed during the U.S. bombing campaign in the 1972 Easter Offensive in Vietnam, precision weapons have become increasingly accurate and long-range. But accuracy is useful only if a target can be identified and rapidly engaged.

Unmanned aerial systems also are fixtures of modern militaries, first used in 1982 at large scale to operational effect in suppressing Syrian air defenses in Lebanon. They searched for long-range heavy guns during the Gulf War and were used by the U.S. and its allies as a key strike asset against jihadists during the global war on terrorism.

Ukraine's military success represents an evolution beyond standard Western -- and, before the current conflict, standard Russian -- military practices. Outmanned and outgunned, the Ukrainians face an enemy with far more cannons, rocket launchers and ammunition. Their solution, developed since the 2014 Donbas conflict began, has been to fight smarter.

The Ukrainian UAS reconnaissance system integrates a handful of weapons with tens of thousands of small drones, including handheld machines, larger, four-rotored quadcopters and a handful of fixed-wing craft. Ukrainian UAS units drive, deploying drones within a few hundred yards of the enemy. Starlink satellites transmit real-time images of Russian units. This live battlefield data, which the Russian military struggles to disrupt, is fed back to artillery units. When a target is engaged, Ukraine's drone operators can fire weapons and assess the battle damage immediately. This system enables strikes deep into the Russian forces by deploying long-range artillery fire to destroy air defenses, electronic systems, and other high-value targets.

Every month, Ukraine uses about 10,000 drones of different types. Loss rates vary. Experienced operators might take the same drone on dozens of missions, while infantry units in hot spots could lose drones each day of combat. Russia has copied Ukraine's system, using the same equipment, but less effectively. Russian forces typically use less mobile but more reliable wired communications platforms.

Most drones are made for civilian use. Before the Ukraine conflict, no defense contractor had the capacity to supply UAS at the scale required for combat. Chinese state-backed company DJI is the world leader, making up about two-thirds of the global small drone market. Ukrainian soldiers prefer DJI equipment to American and European alternatives, which cost more and are often less user-friendly and reliable. A short-range DJI quadcopter sells for between $1,000 and $5,000; a medium-range one for $5,000 to $15,000. Because DJI is a state-funded entity, the Chinese Communist Party and Ministry of State Security have extensive insight into its exports.

China has disrupted Ukrainian drone deployment before. Throughout 2022, it delayed quadcopter exports to the European Union while still complying with EU market regulations and limiting the capabilities of its Aeroscope UAS detection systems. 

But with the export controls announced last week, China instituted a review process for any drone sales that pass a certain threshold, essentially regulating ones with military use. The key part is a ban on military end-use. Ukraine gets most of its drones through individual buyers and charities that operate in Europe, meaning after Sept. 1, when China's export controls go into effect, it will be hard for Ukrainian units to get Chinese-made drones.

This is intervention on Russia's behalf. China is unlikely to restrict drone-technology transfers to Russia. Even if it does so nominally, it has almost certainly helped Russia build a small but useful domestic drone industry by exporting consumer electronics that Russia can repurpose into low-tech UAS.

A wholesale ban would overwhelmingly benefit Russia. Despite severe attrition, Russia has quantitative artillery superiority over Ukraine, while Ukraine's entire approach rests on integrating drones with artillery fire and infantry movement.

  If the conflict reverted to a 20th-century contest between massed artillery, Russia would have an overwhelming advantage. Without the reconnaissance edge, Ukrainian offensives would be impossible. As Ukrainian counterbattery fire deteriorates, Russian forces can simply grind Ukraine down.

The West can't sustain Ukraine in a traditional fight. While Western artillery capacity is expanding and can meet Ukraine's needs without dipping into stockpiles over the next 15 months, Ukrainian ammunition expenditure is premised on its UAS-reconnaissance system. The West would need to supply Ukraine with not 120,000 to 150,000 shells a month, but closer to half a million, and with 1,000 or more additional guns.

China's actions demand a recognition from the U.S., its allies and Ukraine that Beijing is a full, if stealthy, supporter of Russia's conflict. China has no desire to play honest broker, nor any interest in seeing a settlement that respects American, European or Ukrainian security concerns.

The U.S. and its allies must act immediately. Drone makers in the West are eager to compete with DJI and other Chinese companies. The U.S. should repurpose some of its aid to Ukraine to include quadcopters made by U.S. companies.

The defense secretary can initiate an emergency program under the Defense Department's Rapid Acquisition Authority. This authority, which lets the secretary appropriate funds from almost any source in the Pentagon budget, applies when a "compelling national security need" demands "the immediate initiation of a project" and "rapid fielding." The need is obvious: American support to Ukraine will fail if the UAS-reconnaissance system collapses.

The Biden administration has supported Ukraine thus far by delivering piecemeal capabilities weeks to months after its need became apparent. Ukraine has survived thanks to ingenuity and technological adaptation, particularly by using UAS to improve its artillery. If Ukraine doesn't get the UAS support it needs, Russia will gain the upper hand, likely by year end. If the U.S. doesn't act, it risks handing a decisive victory to Russia -- and a geopolitical gain to China.

---

Mr. Cropsey is founder and president of the Yorktown Institute. He served as a naval officer and as deputy undersecretary of the Navy and is author of "Mayday" and "Seablindness."" [1]

1. Ukraine Needs American Drones. Cropsey, Seth. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Aug 2023: A.17.

Reaktyvinių degalų politika ir mokslas

"Jei neseniai skridote, galbūt, matėte prieš pakilimą reklaminį vaizdo įrašą apie aviakompanijos įsipareigojimą siekti tvarumo. Viena oro linijų bendrovė netgi pasiūlė, kad netrukus jos lėktuvai bus varomi vaisių komposto.

 

     Tuo tarpu oro linijų lobistai Vašingtone bando susilpninti aplinkos apsaugos priemones taip, kad padidėtų tarša ir iššvaistytų mokesčių mokėtojų pinigus. Ne visi tvarūs aviaciniai degalai yra vienodi. 

 

Kai kurie, pavyzdžiui, aukštos kokybės elektroniniai degalai ir degalai, gaunami iš kepimo aliejaus, gali žymiai sumažinti 25 000 kasdienių skrydžių per JAV poveikį klimatui. 

 

Pareigūnams nusprendžiant, kuriam kurui bus galima gauti mokesčių kreditus pagal Infliacijos mažinimo įstatymą, labai svarbu, kad šis įvertinimas būtų teisingas.

 

     Pasaulinė aviacijos pramonė yra vienas didžiausių klimato taršos šaltinių. Jei išmetamųjų teršalų kiekis būtų matuojamas kartu su šalimis, jis būtų šešta pagal dydį.

 

     Esamam lėktuvų parkui ir dešimčiai tūkstančių naujų lėktuvų, kurie turėtų patekti į rinkas per ateinančius du dešimtmečius, aviacijos mokesčių kreditas, orientuotas į tikrai tvarų kurą, paskatintų ekologiškesnes privataus sektoriaus inovacijas ir užtikrintų švaresnes bei efektyvesnes keliones oru.

 

     Tačiau iš gamtos išteklių gaunamas kuras ne visada tinka klimatui. Atsižvelgiant į gamybos procesą ir žaliavas, šis kuras gali sukelti miškų naikinimą, padidinti taršą ir padidinti maisto kainas.

 

     Federalinės reguliavimo institucijos turėtų laikytis griežtų aplinkosaugos standartų, pavyzdžiui, nustatytų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, kad nustatytų, kokiu mastu įvairūs tvarūs degalai sumažina klimato taršą gamybos ir naudojimo metu.

 

     Turime padaryti vietos perspektyvioms naujoms technologijoms, tokioms, kaip sintetiniai e. degalai, pagaminti iš atsinaujinančios elektros energijos pertekliaus ir tiesioginio anglies surinkimo iš oro.

 

     Vašingtonas teisus pripažindamas, kad paskatos privačioms naujovėms turėtų būti pagrindinis kelias švaresnės ir klestinčios aviacijos pramonės link. Kai kurių Europos šalių raginimai apriboti skrydžius šiuo atveju yra nepraktiški, o JAV oro linijų siekis suteikti mokesčių lengvatas žemesnio vientisumo degalams darytų žalą aplinkai ir išstumtų švaresnius, naujoviškus, degalus.

 

     Išmanios politikos pavyzdžiu ieškokite Vašingtono valstijos, kur susiformavo mokesčių paskatos, skatinančios alternatyvių degalų pramonę. Gegužės mėnesį Nyderlandų bendrovė pasirinko valstiją, kaip būsimą savo naujos biodujų gamyklos, kuri nuo 2028 m. kasmet pagamins 30 mln. galonų tvaraus aviacinio kuro, namais.

 

     Praėjusį mėnesį JAV startuolis taip pat įsikraustė į Vašingtono gamyklą, gamindamas kurą iš anglies dioksido, vandens ir atsinaujinančios energijos.

 

     Rizika didelė. Siekdami stabilaus klimato ir efektyvaus federalinių pinigų panaudojimo, neleiskime politikai trukdyti mokslui.

     ---

     P. Kruppas yra Aplinkos apsaugos fondo prezidentas.“ [1]

 

1. The Politics and Science of Jet Fuel. Krupp, Fred. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Aug 2023: A.15.

The Politics and Science of Jet Fuel.

"If you've flown recently, you might have seen a pre-takeoff promotional video about the airline's commitment to sustainability. One airline has even suggested that its planes will soon be powered by fruit compost.

Meantime, airline lobbyists in Washington are trying to weaken environmental safeguards in ways that would increase pollution and waste taxpayer money. Not all sustainable aviation fuels are created equal. Some, such as high-quality e-fuels and fuels sourced from cooking oil, could significantly reduce the climate impact of the 25,000 daily flights across the U.S. Others, like those based on sugarcane, could cause deforestation and harm the climate. As officials decide which fuels will qualify for tax credits under the Inflation Reduction Act, it's critical to get this assessment right.

The global aviation industry is one of the largest sources of climate pollution. If its emissions were measured alongside countries, it would be the sixth-largest. 

For the existing fleet, and tens of thousands of new planes slated to enter markets over the next two decades, an aviation tax credit focused on truly sustainable fuels would spur greener private-sector innovation and lead to cleaner and more efficient air travel.

But fuels that are derived from natural resources aren't always good for the climate. Depending on their production process and feedstocks, those fuels can cause deforestation, increase pollution and raise food prices.

Federal regulators should preserve rigorous environmental standards such as those set by the International Civil Aviation Organization to determine the extent to which different sustainable fuels reduce climate pollution in production and use. 

We need to make room for promising new technologies like synthetic e-fuels made from surplus renewable electricity and direct air capture of carbon.

Washington is right to recognize that incentives for private innovation should be the leading path toward a cleaner, thriving aviation industry. Calls by some in Europe to limit flights are impractical here, and the U.S. airlines' push to grant tax credits to lower integrity fuels would cause environmental damage and crowd out cleaner, innovative fuels.

For an example of smart policies, look to Washington state, where tax incentives to promote the alternative-fuel industry have taken shape. In May, a Dutch company chose the state as the future home for its new biogas plant, which is set to produce 30 million gallons of sustainable aviation fuel a year starting in 2028. 

Last month a U.S. startup also broke ground on a Washington plant to make fuel from carbon dioxide, water and renewable power.

The stakes are high. For the sake of a stable climate and efficient use of federal money, let's not let politics get in the way of science.

---

Mr. Krupp is president of the Environmental Defense Fund." [1]

1. The Politics and Science of Jet Fuel. Krupp, Fred. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Aug 2023: A.15.

 

Daug pigesnis būdas verslui: šiuolaikinėje ekonomikoje paslaugos tampa pasaulinėmis

  „Kai šį pavasarį Chriso Koernerio 12-metis sūnus sunkiai kovojo su algebra, Dalaso verslo savininkas darbo svetainėje Upwork paskelbė skelbimą, kad reikia matematikos mokytojos.

 

     Po kelių minučių jis ir jo sūnus dalyvavo vaizdo pokalbyje su, daktaro laipsnį turinčia, matematike Pakistane, kuri už jos paslaugas prašė 4 dolerių per valandą.

 

     Koernerio patirtis atspindi tendenciją, kuri paspartėjo nuo COVID-19 pandemijos: didėjančios tarptautinės prekybos skaitmeninėmis paslaugomis. Pasaulio muzikos ir vaizdo transliacijų, nuotolinio mokymosi ir finansinių bei panašių skaitmeninių paslaugų eksportas nuo 2019 m. iki 2022 m. išaugo 37%, Pasaulio prekybos organizacijos skaičiavimais. 

 

Kitų paslaugų eksportas sumažėjo 5%.

 

     JAV jau seniai pirmauja pasaulyje pagal paslaugų eksportą, įskaitant Holivudo filmus, kompiuterių programinę įrangą ir užsieniečių išlaidas Amerikos kurortuose ir restoranuose. Vis dėlto jos dalis pasauliniu skaitmeniniu būdu teikiamų paslaugų eksportu sumažėjo iki 16,5% 2022 metais nuo 17,4% 2019 metais, pranešė PPO. 

 

Didesnę dalį sugriebė Airija, Indija, Kinija ir Singapūras.

 

     Ši tendencija reiškia, kad kitokio tipo amerikiečių darbuotojai susiduria su konkurencija užsienyje. Nors gamyklų darbuotojai dešimtmečius matė JAV darbo vietų perkėlimą į užsienį, daugelis paslaugų darbuotojų buvo labiau apsaugoti, nes iki šiol darbai buvo atliekami asmeniškai.

 

     Koerneriui pasisamdyti matematikos mokytoją iš Pakistano pasiteisino.

 

     „Per valandą suradau, pakalbinau ir pasamdžiau ką nors, o jie jau vedė pirmąją pamoką“, – sakė jis.

 

     Nors darbo užmokestis buvo pigus, palyginti su 24 dolerių vidutiniu JAV darbo užmokesčio tarifu, kurį apskaičiavo darbo birža „ZipRecruiter“, jis viršijo Pakistano minimalų atlyginimą – mažiau nei 1 doleris per valandą.

 

     Ir jo sūnus „gavo puikų pažymį“ iš testo, sakė jis.

 

     Nuotolinių paslaugų darbuotojų užsienyje samdymas susiduria su iššūkiais, įskaitant kalbų skirtumus, duomenų apsaugą, mokesčių laikymąsi ir reguliavimo bei darbo standartus.

 

     Tačiau kai kuriems tėvams dar viena nauda yra kvalifikuoto kandidato į darbą prieinamumas įtemptoje darbo rinkoje.

 

     Užsakomųjų paslaugų galimybė galėtų padėti JAV ekonomikai sumažinti namų ūkio darbuotojų trūkumą, sakė Scottas Lincicome'as, prekybos ekspertas iš Cato instituto, libertarinio mąstymo centro. JAV darbo departamentas penktadienį pranešė, kad nedarbo lygis liepos mėnesį buvo 3,5 proc., ty beveik žemiausio lygio per pusę amžiaus. Birželio mėnesį JAV buvo 3,6 mln. daugiau atvirų darbo vietų, nei bedarbių amerikiečių, ieškančių darbo.

 

     Tuo pačiu metu iš užsienio teikiamų paslaugų prieinamumas daro spaudimą amerikiečiams kurti naujas darbo vietas vidaus rinkoje, kad būtų galima teikti pažangesnes ir didesnės vertės paslaugas.

 

     „Svarbiausia yra tai, kad pasaulis darosi konkurencingesnis, ir tai tikrai gerai, kol mes palaikome tvarką savo namuose ir išlaikome konkurencingumą čia“, – sakė konservatyvaus mąstymo centro „American Enterprise Institute“ vyresnysis bendradarbis Claude'as Barfieldas.

 

     Ekonominis pyragas auga, todėl atsiranda erdvės plėtrai JAV ir užsienyje. Konsultacijų įmonės „Kearney“ duomenimis, pasaulinė verslo paslaugų rinka šiais metais turėtų išaugti 9% iki 681 mlrd. dolerių.

 

     Amerikos įmonės dešimtmečius samdo darbuotojus šalyse, kuriose darbo sąnaudos mažesnės. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose tekstilės ir gamybos darbai iš JAV persikėlė į Aziją ir Lotynų Ameriką, o po to skambučių centro, finansų ir technologijų darbai, kurie 1990-aisiais ir 2000-aisiais buvo perkelti į užsienį. Nors pavieniai JAV darbuotojai ir bendruomenės nukentėjo nuo tokių pokyčių, nacionalinis nedarbo lygis grįžo į šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose užfiksuotą lygį. Amerikiečiai susirado darbą kitose augančiose srityse, tokiose, kaip sveikatos priežiūra ir elektroninė prekyba.

 

     Dabar internetinės prekyvietės laisvai samdomiems darbuotojams, paplitęs aukštasis išsilavinimas užsienyje, šiuolaikinės technologijos ir didėjantis darbdavių patogumas, dirbant nuotoliniu būdu, reiškia, kad asmenys ir mažesnės įmonės taip pat gali importuoti darbo jėgą iš užsienio. Nacionalinis buhalterių trūkumas paskatino mažas ir vidutines įmones pirmą kartą samdyti užsienyje, nes jos ieško darbuotojų, kurie tikrintų JAV įmonių buhalteriją ir rengtų amerikiečių mokesčių deklaracijas.

 

     „Covidas privertė žengti žingsnį, kuris pastūmė mus nuo 5 iki 10 metų, iš esmės globalizuojant paslaugas“ ir perkeliant gamybą į pigesnes vietas“, – sakė Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis Richardas Baldwinas.

 

     Jis pažymėjo, kad užsakomosioms paslaugoms labai skiriasi atlyginimai, įskaitant finansinių ataskaitų rašymą, teisinį darbą, virtualius padėjėjus ir duomenų įvedimą.

 

     Kelionių drabužių kompanija „Scotevest“ daugiausia remiasi užsienio darbo jėga, už dalį buvusio JAV personalo išlaidų.

 

     Bendrovės Ketchum, Aidaho, būstinėje anksčiau dirbo 20 darbuotojų, užsiimančių rinkodara, apskaita ir klientų aptarnavimu, pradedant nuo 40 000 dolerių per metus ir išmokų, sakė generalinis direktorius Scottas Jordanas. Pandemijos išsekimas ir didelės pragyvenimo išlaidos vietoje sumažino darbuotojų Saulės slėnio rajone iki dviejų: Jordano ir jo žmonos, įmonės prezidentės.

 

     „Gyvenu slidinėjimo kurorte, tad sunku įdarbinti žmonių čia“, – sakė Jordanas.

 

     Scottevest naudoja programuotojus ir grafikos dizainerius Ukrainoje, klientų aptarnavimo agentus Albanijoje ir Makedonijoje bei užsakymų apdorojimo darbuotoją Indijoje. Ji turi vieną rinkodaros rangovą JAV, įdarbintą nuotoliniu būdu.

 

     Prieš pandemiją „niekada gyvenime nebūčiau pasitikėjęs nuotoliniu darbuotoju“, – sakė Jordanas. "Mes laikėmės mentalitetu, kad jei nenorite įsipareigoti persikelti į Saulės slėnį, aš nenoriu tave įdarbinti." [1]

 

1. U.S. News --- THE OUTLOOK: Services Go Global in Modern Economy. Torry, Harriet.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Aug 2023: A.2.