Israelis, Caught by Surprise, Prepared for the 'Wrong War'.

"TEL AVIV -- Israel spent three years building a 40-mile-long, state-of-the-art, high-tech security barrier along the Gaza Strip, with radar and sensors designed to detect furtive incursions by Palestinians bent on carrying out covert attacks in Israel.

On Saturday, Hamas used bulldozers and other rudimentary means to punch through the 20-foot-high fence and flooded men through gaps in pickup trucks and on foot, a frontal assault on southern Israel that was the largest breach of the country's borders since the 1973 Yom Kippur war.

It was a stark illustration of the limits to the Israeli military's shift in focus to cyber capabilities, intelligence-gathering and advanced weaponry and its concentration on countering terrorist attacks. The armed forces were caught off guard by a relatively low-tech ground assault.

Now, the Israeli military is preparing for the possibility of a large-scale operation in Gaza, where it will have to rely more heavily on infantry and conventional artillery, areas deprioritized in recent years, and where it could be drawn into street-by-street fighting and urban warfare.

Israel's military "has been preparing for the wrong war," said Avi Jager, a researcher at the Israel-based International Institute for Counter-Terrorism.

Recent military attention was directed at the West Bank, where Israel deployed forces to quell a Palestinian militant insurgency. Israeli intelligence warnings of potential war had focused on the north and the threat from Hezbollah, Hamas's Lebanese ally, military analysts said.

Until Saturday, Israeli officials widely believed a policy of boosting Gaza's economy meant the leaders of Hamas, designated a terrorist organization by the U.S., Europe and Israel, had no interest in launching the kind of cross-border attack it staged.

At the same time, as the weekend's events showed, Hamas has become more sophisticated. Saturday's assault used a combination of missiles, naval vessels, drones and armed fighters who reached as far as the city of Ofakim, more than 20 miles inside Israel.

"Israel has suffered a strategic surprise, despite all its sophisticated high-tech, weaponry, spyware and world-renowned intelligence agency," said Daniel Levy, a former Israeli peace negotiator with the Palestinians and president of U.S./Middle East Project, which works to resolve the Israel-Palestinian conflict.

 "Israel cannot keep its people safe anymore -- and that will be hard to recover from."

A spokesperson for the Israeli military said the armed forces are focused on prevailing in the current conflict and that they would talk about the run-up to the Hamas cross-border attack once the fighting is over.

While Israel has long focused on gaining a technological advantage over its enemies -- it is widely believed to have first developed nuclear weapons in the 1960s -- the military has accelerated a shift toward advanced air, defense and intelligence systems over the past two decades.

For the Israeli army, the 2006 war with Hezbollah, where it fought guerrilla fighters on the rocky hills of southern Lebanon, illustrated the limits of superior bombs and artillery in counterinsurgency battles, similar to the U.S. experience in Afghanistan and Iraq.

Israel's leadership began to believe the main threats to security were no longer ground invasions like the country saw in previous wars with Arab nations such as Egypt and Jordan -- with which it signed peace treaties -- but unconventional threats from rockets and insurgent attacks by nonstate groups such as Hezbollah and Hamas, according to Jager.

To that end, the military invested in intelligence, cyber and defensive capabilities to deal with the threat from Hezbollah and Hamas and blunt the risks of a growing missile arsenal in Iran. It deployed Iron Dome in 2011, which targets short-range rockets, and invested in developing other systems to tackle longer-range missiles.

In 2015, the military began working on a revamp plan that would cut combat troops and reservists, according to Jager, who has published a study on the transformation. The number of noncommissioned officers was cut by 10% to 40,000 and the length of conscripted service for men was shortened by four months to 32 months.

A spokesman for Benny Gantz, a former defense minister for Israel who is currently a member of the country's parliament and the leader of the National Unity party, declined to comment.

"At the end of the day, you have to decide: do you invest in technology or not," said Yaakov Amidror, who served as Prime Minister Benjamin Netanyahu's national security adviser. "Investing in technology means less money for other issues." Subsequent heads of the military took up the baton of shifting it to become nimbler and more technologically focused.

"We are talking about a longstanding process where the ground forces of the IDF were weakened," said Kobi Michael, a senior researcher at the Institute for National Security Studies in Tel Aviv.

As the Israeli military went higher-tech, Hamas and Hezbollah, which has fought for a decade in the Syrian civil war, began to operate more like conventional military foes. 

Hamas, in control of the Gaza Strip for more than a decade, built a warren of underground bases as a command-and-control center for a future conflict, and became more accurate in firing rockets on Israel." [1]

1. Israelis, Caught by Surprise, Prepared for the 'Wrong War'. Jones, Rory; Nissenbaum, Dion.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2023: A.1. 

 

Lietuvių sveikatos apsaugos paradoksai

"Streikuoti pakilusių mokytojų fone į antrą planą kiek pasitraukė visuomenei ypač skaudi tema – sveikatos apsauga. Šią metų metais (ne)sprendžiamą problemą pastaruoju metu paryškino kone masinis gydytojų išėjimas iš darbo viešosiose įstaigose. Gyventojai vis labiau tampa šios srities reformų ir politikų sprendimų įkaitais, o neefektyvi sveikatos apsaugos sistema pati skatina privačių gydymo įstaigų plėtrą.

Šie metai buvo ypač „derlingi“, skaičiuojant iš ligoninių bei poliklinikų pasitraukusius medikus: liepą iš Zarasų ligoninės išėjo 17 darbuotojų – dėl gydytojų trūkumo sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla. Vėliau septyni medikai pareiškė planuojantys palikti ir Raseinių ligoninę, suabejoję naujo ligoninės vadovo konkurso skaidrumu.

Masinis medikų pasitraukimas neaplenkė ir didžiųjų Lietuvos miestų gydymo įstaigų. 40 darbuotojų pasitraukė iš Vilniaus centro poliklinikos, tarp jų – ne tik skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, gydymo tarnyba. Į masinio medikų išėjimo rekordus pretenduoja Vilniaus psichiatrijos ligoninė – jos profesinė sąjunga praneša, kad iš viso šiais metais iš ligoninės išėjo 68 darbuotojai, vien per pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti iš darbo įteikė 5 gydytojai.

Neseniai pasirodė žinių, kad sparnus kelia ir kardiologai – ypač trūkstamų profesijų gydytojai.

Top of Form

Bottom of Form

Top of Form

Bottom of Form

Tarp nepatenkintų medikų priežasčių – per mažas atlyginimas ir per didelis darbo krūvis, dalis medikų nesutinka su vykdoma sveikatos įstaigų pertvarka savivaldybėse etc. 

Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, TS-LKD frakcijos narys, įžvelgia tris tendencijas. Pirmoji, anot jo, – gydytojų ir slaugytojų išvykimas į Vakarus, nes ekonominio išsivystymo ir atlyginimų skirtumas tarp Vakarų šalių ir Lietuvos vis dėlto yra didelis. Išvada: reikia gerinti medikų darbo sąlygas, didinti atlyginimus.

Kita tendencija – vadybos trūkumai, administracijos ir darbuotojų nesusišnekėjimas, galimas pavaldinių mobingas. Tai liudija Zarasų ligoninės ir sostinės Centro poliklinikos atvejai.

Yra dar viena, itin svarbi tendencija, kurią mato (tiksliau – savo kailiu jaučia) pacientai – tai viešosiose įstaigose dirbančių gydytojų perėjimas į privačias. Pasak A. Matulo, dauguma privačių įstaigų sugeba pasiimti papildomų priedų, nors už suteiktas paslaugas užmoka ligonių kasos. Įstatymas tai draudžia, bet ligonių kasoms suteikta per mažai galių, iš esmės jos tokias įstaigas gali tik įspėti, o ne bausti, nutraukti sutartis. Suprantama, dėl gaunamų priedų atsiranda galimybė padidinti atlyginimus personalui.

„Nors jau kelintą kartą Seime bandome teikti įstatymų pataisas, kurios sutramdytų šią privačių gydymo įstaigų praktiką, to nepavyksta padaryti“, – aiškina jis ir beda pirštu į koalicijos partnerius.

Kad gydytojus iš viešųjų gydymo įstaigų susiurbia privačios klinikos – ne naujiena. Naujesnio galbūt tik tai, jog pastaruoju metu ši tendencija tik stiprėja. Medikų norą daugiau uždirbti suprasti galima – juolab kad lėta ir vis buksuojanti sveikatos apsaugos reforma daugiau rūpinasi įvairiais įstaigų ar skyrių sujungimais, uždarymais, gydytojų darbo sąlygų bei reikalavimų kaitaliojimais ir pan.

Todėl aišku, kad neefektyvi sveikatos apsaugos sistema pati skatina privačių gydymo įstaigų plėtrą. O plėtrai, žinia, reikia specialistų.

Kokia vieta šioje grandinėje tenka pacientui? Įkaito vieta – jis vėtomas ir blaškomas tarp niekaip neįvykdomos sveikatos apsaugos reformos ir politikų sprendimų.

Kas lieka pacientui, kai valstybės (ir jo taip pat) lėšomis finansuojamos ligoninės, poliklinikos „nukraujuoja“? Atrodo, kad tenka rinktis iš dviejų kelių: arba laukti ilgiausiose eilėse, kol prisikas iki gydytojo specialisto, arba kreiptis į privačias gydyklas.

Pirmasis scenarijus gana pavojingas, ypač jei reikia patekti pas kardiologą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos ligoninėse dirba 432 gydytojai kardiologai: Vilniuje darbuojasi 196 kardiologai, Kaune – 138, Klaipėdoje – vos 46 specialistai. Kitiems miestams ir miesteliams lieka trupiniai.

Statistika byloja, kad apie pusė mirštančių Lietuvos gyventojų miršta būtent nuo širdies ligų. Aiškinama, kad pernelyg retai tiriasi.

O kaip jiems išsitirti, jei kelionė pas kardiologą gali trukti metus! Būtent tiek laukti siūlo, pavyzdžiui, Raseinių miesto ligoninės konsultacinės ligoninės registratūra. Nereikia žvelgti toliau – ir sostinės Santaros klinikose anksčiau nei per pusmetį vargu gausi kardiologo konsultaciją. O jei paaiškės, kad reikia statyti širdies stimuliatorių – lauk metus. Jei sulauksi.

Tiesa, jei kur susmuksi be sąmonės, gausi pirmenybę.

Ką daro žmogus, kuris nenori numoti ranka į savo sveikatą? Eina pas privačius specialistus – žinoma, jei išgali. Štai čia ir susiduriama su didžiu paradoksu. Žmogus turi mokėti specialistui, už kurio mokslą sumokėjo valstybė, o sveikatos draudimo mokestį valstybei mokėjęs žmogus negauna jam priklausančių paslaugų. Todėl priverstas eiti gydytis privačiai.

Be to, viešosiose įstaigose vis mažėja paslaugų, užtat jų daugėja privačiose, kur pacientams tenka susimokėti iš savo kišenės.

Uždaras ratas? Dar ir koks.

Roberto Adomaičio, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos nario, nuomone, už masinį medikų išėjimą iš darbo yra atsakinga Valstybinė ligonių kasa, kontroliuojanti sveikatos sistemai skiriamus finansus ir neperskaičiuojanti gydytojų darbo įkainių.

 „Mano galva už tai atsakinga institucija, kuri neskaičiavo įkainių struktūros. Tai yra tam tikra atsakomybės stoka iš valstybės institucijų, šiuo atveju Ligonių kasos, kuri kontroliavo finansų išlaidas, bet nekontroliavo finansų struktūros ir poreikių“, – Eltai teigė R. Adomaitis.

„Deja, bet tai yra labai svarbi įstaiga, kuri mūsų lūkesčių jau ne mažiau kaip 5 metus neatitinka“, – pridūrė jis. Anot jo, medikai ir toliau trauksis iš gydymo įstaigų tol, kol nebus perskaičiuotas jų darbo įkainis.

Kelmės ligoninės direktorė Edita Brazienė teigia, kad ne tik atlyginimai viešosiose gydymo įstaigose turi būti konkurencingi: ne mažiau svarbu normalios darbo sąlygos – gydymo įstaiga turi turėti reikiamą aparatūrą, medikams svarbi ir bendra ligoninės atmosfera.

„Kodėl trūksta kardiologų? Visų pirma, nemokamų rezidentūrų skaičius kasmet yra mažinimas. Drastiškai, visose specialybėse. Tada jauni žmonės, baigę šešerių metų studijas, tampa medicinos gydytojais, o kadangi negauna jokios rezidentūros – išvažiuoja į užsienį. Mes tiesiog paruošiame specialistus užsieniui“, – aiškina ji.

Minėtos ligoninės vadovės nuomone, nėra ženklų, rodančių, kad situacija gerėja. Pasak jos, sveikatos reforma nėra pritaikyta Lietuvos situacijai: „Įsivaizduokit, jei Santaros klinikose, Skubios pagalbos skyriuje, žmogus pasiima taloną ir laukia 20 valandų. Iš pacientų žinau“, – sako E. Brazienė.

Yra apie ką pamąstyti tiems, kurie turėtų būti atsakingi už viešąją mediciną, žengiančią kolapso link.

VŽ nuomone, viešasis sektorius akivaizdžiai griaunamas, sveikatos apsaugos sistema stumiama į privačias rankas. Ilgainiui gydytis galės tik tie, kurie galės už tai susimokėti solidžias sumas.

Susirūpinti vertėtų ne tik minėtai Ligonių kasai – galvą gerokai turėtų palaužyti Sveikatos apsaugos ministerija, kelių kadencijų politikai, taip ir nesugebėję nieko doro nuveikti šioje daugybėje problemų skendinčioje srityje. Kaip, beje, ir už mokslą atsakinga ministerija – juk akivaizdu, kad šalyje katastrofiškai trūksta kardiologų, tačiau kodėl tai jaučia tik pacientai?"

 

„Hamas“ išpuolis kelia klausimų dėl Izraelio žvalgybos nesėkmės

  "Buvę ir esami JAV pareigūnai sakė, kad niokojanti netikėta „Hamas“ ataka šeštadienį buvo tokia pat stulbinanti Izraelio žvalgybos nesėkmė, kurią lydėjo nepastebėti įspėjimai, perpildyta priešraketinė gynyba ir lėtas, matyt, nepasirengusių karinių pajėgų atsakas.

 

     Amerikos pareigūnai teigė, kad „Hamas“ pasiekė visišką taktinę staigmeną, kurią atspindi mažiausiai 700 izraeliečių aukų. Palestinos kovotojų grupė išsiuntė šimtus kovotojų per pralaužtas sienas, prasiveržė buldozeriais ir žudė civilius bei kareivius per kelias valandas trukusias šaudynes.

 

     Pasak Izraelio gynybos pareigūno ir Amerikos pareigūnų, nė viena iš Izraelio žvalgybos tarnybų neturėjo konkretaus įspėjimo, kad „Hamas“ rengia sudėtingą ataką, kuriai reikia koordinuotų antskrydžių sausumoje, ore ir jūroje. Nors išpuolis taip pat nustebino daugelį Vakarų žvalgybos agentūrų, jos neseka „Hamas“ veiklos taip atidžiai, kaip tai daro Izraelis ar Egiptas.

 

     Sėkmė nustebino Amerikos pareigūnus, turinčius patirties šiame regione. Bėgant metams Izraelis sukūrė elektroninių gaudyklių, jutiklių ir žmonių informatorių tinklą visoje Gazoje, kuri yra maždaug pusė penkių Niujorko rajonų ploto. Izraelis ir jo kaimynai daug investavo, bandydami sekti ir blokuoti Hamas tinklus, dažnai perimdami raketų komponentų siuntas.

 

     Dėl šios praeities sėkmės šeštadienį dar labiau kyla klausimų apie Izraelio nesėkmes.

 

     Kodėl Izraelio priešraketinės gynybos sistema „Iron Dome“, kuriai dabar jau keliolika metų, atakos pradžioje, matyt, buvo priblokšta daugelio nebrangių, bet mirtinų raketų? Kaip „Hamas“ sugebėjo sukurti tokį didelį raketų ir raketų arsenalą, Izraelio žvalgybai neaptikus augančių atsargų?

 

     Ar Izraelis per daug sutelkė dėmesį į „Hezbollah“ ir Vakarų Kranto keliamas grėsmes, o ne sutelkė karinius ir žvalgybos išteklius į Gazą? Ir kodėl tiek daug Izraelio pajėgų buvo atostogaujančių arba nutolusios nuo pietinės sienos, leisdamos „Hamas“ užvaldyti Izraelio karines bazes netoli Gazos?

 

     Nei Amerikos, nei Izraelio pareigūnai sekmadienį neatsakė į šiuos klausimus. Tačiau akivaizdu, kad atsakymai gali turėti įtakos Izraelio karinių ir žvalgybos agentūrų reputacijai ir ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinei ateičiai.

 

     „Hamas metė iššūkį pačiai esminei Izraelio atgrasymo koncepcijai“, – sakė Kennethas McKenzie, išėjęs į pensiją jūrų pėstininkų korpuso generolas ir buvęs vyriausiasis JAV vadas Artimuosiuose Rytuose. „Ji gali būti atkurta, tik pritaikius didžiulį, šokiruojantį smurtą. Ir tai tik prasideda."

 

     Tačiau Netanyahu vyriausybei keršijant ir sprendžiant realybę, kad „Hamas“ paėmė daugybę Izraelio įkaitų, klausimas, kas nutiko ne taip, įeis į istoriją kartu su kitomis tokiomis nesėkmėmis. Garsiausias Izraelio istorijoje buvo prieš 50 metų šią savaitę, per Jom Kipuro karą. Kiti staigmeną palygino su Vietnamo karo Teto puolimu ar net 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliais.

 

     Ankstesnes Hamas raketų atakas iš dalies sutramdė Izraelio priešraketinės gynybos sistema, žinoma kaip Geležinis kupolas. Tačiau šeštadienį sistema pasirodė priblokšta. „Hamas“ sugebėjo greitai iššauti šimtus raketų iš eilės, galbūt, daugiau, nei galėjo įveikti sistemos perėmėjai. Geležinis kupolas skirtas apsaugoti gyventojų centrus ir nešaudo, jei nustato, kad atskriejanti raketa nusileis nepavojingai. Tačiau jame yra ribotas Tamir gaudyklių skaičius, o sistemos perkrovimas gali užtrukti. Vienas buvęs administracijos pareigūnas sakė, kad „Hamas“ ištyrė sistemos pažeidžiamumą.

 

     Tačiau sistema ir anksčiau buvo veiksmingai susidorojusi su didelėmis atakomis, sakė buvę pareigūnai, teigdami, kad naujus „Hamas“ ginklus, kuriuos šeštadienį paleido pirmą kartą, gali būti sunkiau perimti ir jie taip pat galėjo atlikti tam tikrą vaidmenį. Anot gynybos ir atvirojo kodo žvalgybos įmonės Janes, „Hamas“ per ataką panaudojo naują raketų sistemą, žinomą. kaip „Rajum“, ir panaudojo nedidelius bepiločius orlaivius, kurie numetė amuniciją ant Izraelio karinių pozicijų.

 

     Šeštadienį „Hamas“ paleido įvairiausių raketų ir raketų sistemų – tiek naujų, tiek senesnių modelių. Tačiau beveik visos jo raketos yra Irano sukurti ginklai, kurie nelegaliai gabenami į Gazą, kaip komponentai, vėliau surenkami slapta.

 

     Pasak buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tiek Izraelis, tiek Egiptas bando stebėti pastangas neteisėtai gabenti komponentus, kurių daugelis buvo iš Irano, per Sinajaus pusiasalį ir į Gazą per požeminius tunelius. 2021 m. Izraelis pranešė sunaikinęs 62 mylių požeminius tunelius ir pastatęs požemines užtvaras 65 jardų gylyje. Egiptas taip pat stengėsi užsandarinti tunelius tarp Gazos ir pusiasalio.

 

     Tačiau jokia kliūtis nėra tobula. Be požeminių ir jūrų kelių, raketų ir raketų komponentai kontrabanda gabenami per legalius sienos perėjimus, sakė buvę pareigūnai.

 

     Anot buvusių Amerikos pareigūnų, Izraelis paprastai naudojo plačius žmonių tinklus Gazoje ir elektroninių ryšių perėmimus, kad įspėtų apie galimas atakas. Faktas, kad Izraelio žvalgyba netikėtai užklupo smūgius, rodo, kad prieš šeštadienio išpuolius Hamas kovotojai vengė aptarinėti planus mobiliaisiais telefonais ar kitomis ryšio priemonėmis, kurias būtų galima perimti.

 

     „Hamas“ tikriausiai naudojo senosios mokyklos akis į akį planavimą, kad išvengtų Izraelio aptikimo. Tačiau, pasak buvusių pareigūnų, jame turėjo dalyvauti šimtai žmonių, parodydami, kad Hamas pastangos nutraukti Izraelio informatorių tinklą buvo sėkmingos.

 

     Nors šokiruoja tai, kad Izraelis nepasirengė atakai, sakė buvusi aukšto rango Amerikos žvalgybos pareigūnė Beth Sanner, pridūrusi, kad nedaugelis šnipinėjimo agentūrų mokosi iš savo klaidų taip gerai, kaip Izraelis.

 

     „Kadangi žvalgybos duomenų rinkimas yra žmogaus pastangos, nesėkmės neišvengiamos“, – sakė ji. „Deja, tai atsitiko pačiu įtakingiausiu metu, kai jie susiduria su didžiausia grėsme per pusę amžiaus.

 

     Žvelgiant atgal, kai kurie mano, kad izraeliečiai padarė klaidingas prielaidas apie „Hamas“ grėsmės pobūdį. „Žmonės nesupranta, kad nors „Hamas“ buvo traktuojamas, kaip teroristinė organizacija, Izraelis priėmė sprendimus, kad palengvintų gaziečių gyvenimą“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Izraelyje Thomas Nidesas, šią vasarą palikęs Jeruzalę. „Jie išdavė 15 000 darbo leidimų Gazos Ruožo darbuotojams, kurie kiekvieną dieną atvykdavo į Izraelį, ir, manau, kad buvo manoma, kad Hamas to nesugadins.

 

     „Tai aiškiai buvo neteisinga“, - pridūrė Nidesas.

 

     Gazos ruožas buvo kontroliuojamas Izraelio blokados, remiamos Egipto, nuo tada, kai 2007 m. Hamas užgrobė pakrantės juostą. Blokada ribojamas prekių, įskaitant elektroninę ir kompiuterinę įrangą, kuri gali būti naudojama ginklams gaminti, importas ir neleidžiama daugumai žmonių išvykti. Įtampa tarp izraeliečių ir palestiniečių taip pat auga jau kelis mėnesius, taip pat perspėjimai apie visapusiško karo pavojų.

 

     Pastaruoju metu daugiausia dėmesio buvo skirta okupuotam Vakarų Krantui, kur pasikartojančios Izraelio karinės operacijos sukėlė dažnus susišaudymus su palestiniečių kovotojais. Izraelis ir palestiniečių kovotojai Gazos Ruože taip pat kovėsi mažesniais veiksmais.

 

     Ir Amerikos žvalgybos pareigūnai aiškiai nerimavo, kad bėdos bręsta.

 

     Šį pavasarį CŽV direktorius Williamas Burnsas perspėjo, kad įtampa tarp izraeliečių ir palestiniečių gali vėl kilti, nepaisant diplomatinės pažangos regione.

 

     Tačiau Izraelis atrodė labiau sutelkęs dėmesį į Vakarų Krantą kaip galimą atakos šaltinį, o ne į Gazą.

 

     Ekspertai perspėjo, kad dar reikia daug sužinoti apie tai, ką tiksliai žino Izraelio žvalgyba ir kokie įspėjamieji ženklai buvo praleisti. Tą patį klausimą galima užduoti ir apie Egiptą bei kitas arabų vyriausybes, kurios nemyli Hamaso ir dažnai tyliai dalijasi žvalgybos duomenimis su Izraeliu.

 

     „Nors apskritai tai yra žvalgybos nesėkmė, dar reikia išsiaiškinti, kaip ir kokiu būdu“, – sakė Lewisas Smartas, gynybos žvalgybos įmonės „Janes“ Artimųjų Rytų analitikas.

 

     Pagrindinis klausimas, su kuriuo JAV žvalgybos agentūros kovojo savaitgalį, buvo Irano dalyvavimas, aprūpinant „Hamas“ ir skatinant ar net planuojant ataką. Tikėtina, kad Iranas galėjo atlikti tam tikrą vaidmenį, sakė Amerikos pareigūnai, tačiau tikslus vaidmuo dar nėra aiškus.

 

     Iranui jo aljansas su Hamas yra pagrindinis sverto taškas. Teheranas, pasak esamų ir buvusių pareigūnų, nori sužlugdyti besikuriančią taiką tarp Saudo Arabijos ir Izraelio. Bet koks Izraelio ir „Hamas“ karas, dėl kurio abiejos pusėse žūsta daug civilių, bet kokią tokią viešąją taiką nepaprastai apsunkintų.

 

     „Turite paklausti savęs, kam tai naudinga“, - sakė McKenzie. „Na, Iranui, nes jis įstumia pleištą tarp Izraelio ir Saudo Arabijos.“ [1]

 

1. Hamas Attack Raises Questions Over an Israeli Intelligence Failure. Barnes, Julian E; Sanger, David E; Schmitt, Eric.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 09 Oct 2023.