Why Western Idea to Start So Called Color Revolution in Ukraine Was Catastrophic for the West?

The West lost Ukraine and credibility.

"KYIV, Ukraine -- The commander of Ukraine's armed forces says the conflict with Russia is at risk of becoming a stalemate and eventual defeat, and Kyiv would need a major upgrade in weapons and technological capabilities to regain the initiative.

In an interview and essay for the Economist, Gen. Valeriy Zaluzhniy, Ukraine's top military commander, said the conflict was entering a new phase of "static and attritional fighting, as in the First World War."

"This will benefit Russia," he wrote, "allowing it to rebuild its military power, eventually threatening Ukraine's armed forces and the state itself."

The essay is a sobering assessment of the state of the conflict, acknowledging many of the challenges for Ukraine that military analysts have been noting for months.

Zaluzhniy said Ukraine's counteroffensive -- which began in June, bolstered by hundreds of armored vehicles from the West -- is unlikely to achieve a major breakthrough, and has come at a high cost to Kyiv's forces.

This year, both sides have struggled to seize new territory. 

Troops spent months building up defensive lines last winter, while the proliferation of surveillance drones has dramatically reduced the effectiveness of tanks and other armored vehicles, turning them into easy targets.

Early this year, it took Moscow some time to seize the eastern city of Bakhmut. The Ukrainian counteroffensive has advanced barely a dozen miles in five months. Now, the Russians are again trying to take the initiative, with an assault on the small eastern city of Avdiivka. So far, they have advanced.

To break out of this stalemate, Zaluzhniy wrote, Ukraine would need a big upgrade in its capabilities on several fronts, including air power, mine clearance, long-range missiles and electronic-warfare systems that can jam drones and send GPS-guided weapons off course.

These upgrades, he said, largely depend on the West.

The supply of weapons to Ukraine has become a contentious question in the West. In Washington, more Republicans are openly opposing further aid for Kyiv, and funds that have been used to bolster Ukraine are running low.

The U.S. -- Ukraine's primary source of military aid -- also is sending military supplies to Israel, sparking fears of shortages of weapons in the West.

Zaluzhniy acknowledged Russia's demographic and economic advantage. With a population three times the size of Ukraine's before the conflict began, Moscow benefits from a conflict of attrition. Russia also is better able than Ukraine to produce weapons on its own territory." [1]

1. World News: Ukraine Military Chief Calls Conflict 'Static'. Lovett, Ian.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Nov 2023: A.18.

„Kaip susidoroti su pasauline antiklimato reakcija“

    "Perėjimas prie elektromobilių yra "perėjimas į pragarą", kuris sunaikins "jūsų gražų gyvenimo būdą", - sako Donaldas Trumpas. Jis toli gražu nėra vienintelis politikas, kuris priešinasi žalumai. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas nustūmė planus metams į ateitį palaipsniui atsisakyti benzininių automobilių, sakydamas: „Negali būti teisinga... primesti tokias dideles išlaidas dirbantiems žmonėms.“ Spalio 8 d. rinkėjai dviejose didelėse Vokietijos žemėse užgriuvo žalios spalvos valdančiosios koalicijos partijas. Net Švedija per pastaruosius metus kelis kartus sumažino iškastinio kuro kainas. Turtingose demokratijose vyksta atsakas prieš klimatui palankią politiką.

 

     Tai turi daug priežasčių. Kai kurie rinkėjai neigia, kad vyksta klimato kaita. Kiti su tuo sutinka, bet nenori mokėti didesnių mokesčių ar energijos kainų, kad tai išspręstų. Daugelis prieštarauja naujos įrangos įrengimui. Kai kurie, ypač seni, priešinasi bet kokiems pokyčiams. Kiti klausia, kodėl jie turėtų aukotis, kai kitos šalys, ypač tos, kurių jie nemėgsta, daro mažiau.

 

     Po šiuo skundų katilu populistai politikai susikrovė degančias anglis. Daugelis jų perdeda ekologiškumo išlaidas, puošia smulkmenas (Didžiosios Britanijos opozicija neplanavo mėsos mokesčio, kad ir ką sakytų J. Sunakas) ir siekia klimatą paversti kultūros ir karo mūšio lauku: didmiesčių elitas griebs tavo automobilį ir privers tave valgyti tofu! Tokia taktika pasirodė veiksminga. Nors supratimas apie klimato kaitą išaugo, atsivėrė politinė takoskyra. Kairieji Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje ir Švedijoje 23–44 procentiniais punktais labiau linkę manyti, kad tai yra „didelė grėsmė“, nei dešinieji; Amerikoje skirtumas yra stulbinantis 63 tokie taškai, teigia Pew, apklausų vykdytojas. Tokia poliarizacija reiškia didesnius šnipštus, kai valdžia pakeičia savininką: įsivaizduokite Prancūziją po vėjo jėgainių parku nekenčiančia Marine Le Pen. Visur dėl klimato politikos nenuspėjamumo investuotojams tampa sunkiau planuoti ilgalaikę perspektyvą, kas yra privaloma.

 

     Ką galima padaryti? Prezidento Joe Bideno požiūris buvo išmesti šimtus milijardų dolerių viskam, nuo baterijų iki išmaniųjų tinklų, ir pavadinti tai programa, kuria siekiama sukurti darbo vietas ir atsispirti Kinijai. Netgi rinkėjai, kuriems nerūpi žaluma, mėgsta darbo vietas ir bijo Kinijos, skaičiuoja Bidenas, o būsimasis respublikonų partijos prezidentas vargu ar atsitrauktų nuo subsidijų, kurios yra populiarios tiek raudonosiose, tiek mėlynosiose valstijose ir mėgstamos. Viskas tiesa, tačiau šis metodas turi didelių trūkumų.

 

     Pirma, žaliosios energijos įvardijimas, kaip pramonės politikos ir nacionalinio saugumo reikalas atveria duris protekcionizmui, kuris padidina ekologiškų technologijų kainą, uždarydamas kai kuriuos geriausius tiekėjus. Antra, subsidijomis pagrįstas metodas bus daug brangesnis, nei metodas, kai labiau naudojamasi anglies dvideginio kainodara, kuri skatina mažinti išmetamų teršalų kiekį visoje ekonomikoje. TVF apskaičiavo, kad įprastoje turtingoje šalyje, bandant pasiekti grynąjį nulį, naudojant daugiausia subsidijas, valstybės skola iki 2050 m. padidėtų netvariu 45–50 % BVP. Naudojant gerai suplanuotą anglies dioksido mokesčių ir kitų priemonių derinį, skola padidėtų lengviau valdomais 10-15% BVP.

 

     Neigiama anglies dioksido mokesčių pusė yra ta, kad rinkėjams nepatinka jų skambesys, nes jie, kaip rodo pavadinimas, yra mokesčiai.

 

     Paprastai vyriausybėms pavykdavo nustatyti anglies dioksido kainą tik slaptai: naudodamosi prekybos išmetamųjų teršalų leidimų prekybos schemomis, kurias supranta nedaugelis rinkėjų. Dabar anglies dioksido kainos padengia beveik ketvirtadalį pasaulinės emisijos, tačiau to nepakanka.

 

     Norint pakankamai greitai pažaboti anglies išmetimą, nesukeliant per didelio pasipriešinimo, klimato politika turėtų būti sukurta taip, kad namų ūkiams sukeltų kuo mažiau rūpesčių ir išlaidų. Siekdamos sumažinti rūpesčių, vyriausybės turėtų prisiminti, kad rinkėjų laikas yra vertingas ir daugelis žalių darbų yra nuobodu. Taigi, pavyzdžiui, užuot sukėlusi naštą namų savininkams įsirengti šilumos siurblius, vyriausybės galėtų ją perkelti į komunalines paslaugas, kurios prijungia namus prie tinklo. Tokios įmonės galėtų dirbti visoje šalyje, kiekviename kelyje įrengdamos didelį šilumos siurblį ir prie jo prijungdamos visus netoliese esančius namus – tai procesas, panašus į plačiajuosčio ryšio diegimą per pastaruosius du dešimtmečius.

 

     Siekdamos pažaboti išlaidas, vyriausybės turėtų sukurti nuspėjamų paskatų efektyviai mažinti išmetamų teršalų kiekį, o tai reiškia, kad daug daugiau naudotų anglies dvideginio kainodarą. 

 

Darbuotojams pramonės šakose, kurios galiausiai bus uždarytos, pavyzdžiui, anglies, turėtų būti pasiūlyta pagalba, įskaitant mokymą naujoms darbo vietoms. Protingas reguliavimas taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį. Jei automobilių įmonėms bus nustatytas terminas nutraukti naujų benzininių automobilių pardavimą, jos stengsis sumažinti kainą ir išplėsti elektromobilių asortimentą. Jei terminai yra realūs, švaresnės technologijos jau gali būti pigesnės, nei nešvarios, kol švaresnės dar nėra privalomos.

 

     Daugelis švarių technologijų ilgainiui yra pigesnės, tačiau jų išankstinės išlaidos yra didelės. Daugeliui turtingų šalių rinkėjų reikės pagalbos. Taip bus ir besivystančiose šalyse, kuriose dėl didelių kapitalo sąnaudų daugelis ekologiškų projektų vis dar neįperkami  Pasauliniu mastu politikai, kuriems rūpi klimatas, turėtų rimtai žiūrėti į priešingą reakciją. Tai reiškia, kad reikia būti sąžiningiems su rinkėjais apie neišvengiamą trikdymą ir stengtis sumažinti skausmą." [1]

 

Jei Europa nesudalyvaus žaliųjų subsidijų kare, kurį vykdo Kinija ir JAV, tai Europa iš turtingiausios rinkos pasaulyje pavirs viena didele ožkų ganykla, neišlaikydama konkurencijos.

 1. "How to deal with the global anti-climate backlash." The Economist, 12 Oct. 2023, p. NA.

"How to deal with the global anti-climate backlash."

"The shift to electric cars is "a transition to hell" that will destroy "your beautiful way of life", says Donald Trump. He is far from the only politician to oppose greenery. Rishi Sunak, Britain's prime minister, has kicked plans to phase out petrol cars years into the future, saying: "It cannot be right…to impose such significant costs on working people." On October 8th voters in two big German states walloped the parties of the green-tinged ruling coalition. Even Sweden has cut fossil-fuel prices several times in the past year. A backlash against climate-friendly policies is under way in rich democracies.

It has many causes. Some voters deny that climate change is happening. Others accept that it is, but do not want to pay higher taxes or energy prices to tackle it. Many object to the hassle of installing new equipment. Some, especially the old, resist any kind of change. Others ask why they should make sacrifices when other countries, especially ones they dislike, are doing less.

Under this cauldron of grievances, populist politicians have heaped lighted coals. Many exaggerate the costs of going green, embellish the details (Britain's opposition had no plans for a meat tax, whatever Mr Sunak says) and seek to turn climate into a culture-war battleground: the metropolitan elite will grab your car and make you eat tofu! Such tactics have proved potent. Although awareness of climate change has increased, a political divide has opened. Voters on the left in Australia, Canada, Germany and Sweden are 23-44 percentage points more likely than those on the right to see it as a "major threat"; in America the gap is a stunning 63 points, according to Pew, a pollster. Such polarisation means bigger flip-flops when power changes hands: imagine France under the wind-farm-loathing Marine Le Pen. Everywhere, making climate policy less predictable makes it harder for investors to plan for the long term, as they must.

What can be done? President Joe Biden's approach has been to throw hundreds of billions of dollars at everything from batteries to smart grids, and to call it a programme to create jobs and face down China. Even voters who do not care about greenery like jobs and fear China, goes the calculation, and a future Republican president would shrink from scrapping subsidies that are popular with recipients in red and blue states alike. All true, but this approach has big drawbacks.

First, framing green energy as a matter of industrial policy and national security opens the door to protectionism, which raises the cost of green technology by shutting out some of the best suppliers. Second, a subsidy-based approach will be far more expensive than one that makes more use of carbon pricing, which encourages the reduction of emissions throughout the economy. The IMF estimates that in a typical rich country, trying to reach net zero using mostly subsidies would raise public debt by an unsustainable 45-50% of GDP by 2050. Using a well-designed mix of carbon taxes and other measures would raise debt by a more manageable 10-15% of GDP.

The downside of carbon taxes is that voters don't like the sound of them, since they are, as the name implies, taxes. 

Governments have typically succeeded in putting a price on carbon only by stealth: using emissions-trading schemes that few voters understand. Carbon prices now cover almost a quarter of global emissions, but that is not nearly enough.

To curb carbon fast enough without generating too much resistance, climate policies should be designed to inflict as little hassle and cost on households as is practical. To reduce hassle, governments should remember that voters' time is valuable and many green chores are dull. So, for example, instead of placing the burden on householders to install heat pumps, governments could place it on the utilities that hook up homes to the grid. Such firms could work their way across a country, installing a big heat pump in each road and connecting all the nearby houses to it—a process a bit like the roll-out of broadband over the past two decades.

To curb costs, governments should create predictable incentives to reduce emissions efficiently, meaning far more use of carbon pricing. Workers in industries that will eventually be shut down, such as coal, should be offered help, including training for new jobs. Judicious regulation can also play a role. If car firms are given a deadline to stop selling new petrol cars, they will strain to bring down the price and extend the range of electric vehicles. If deadlines are realistic, cleaner tech may already be cheaper than the dirty sort before it is compulsory.

Plenty of clean technologies are cheaper in the long run but have stiff upfront costs. Many voters in rich countries will need help with these. So will developing countries, where the high cost of capital still makes many green projects unaffordable. Globally, politicians who care about the climate should take the backlash seriously. That means being honest with voters about the inevitable disruption, and striving to minimise the pain.” [1]

If Europe will not participate in the green subsidy war waged by China and the US, then Europe will turn from the richest market in the world into one big goat pasture defeated in competition.

 1. "How to deal with the global anti-climate backlash." The Economist, 12 Oct. 2023, p. NA.