Horizonte nauji bepiločiai reaktyviniai naikintuvai

    „JAV oro pajėgos kuria bepiločius reaktyvinius naikintuvus, kurie gali skristi 30 pėdų aukštyje virš žemės iki savo taikinių arba tiesiai į priešo raketų užtvarą, kad padėtų atgrasyti Kiniją.

 

     Sparčiai didėjančios esamų karinių orlaivių kainos ir skraidymo programinės įrangos pažanga verčia oro pajėgas kurti naujos kartos bepiločius orlaivius, kad sustiprintų orlaivių parką, kuris, pasak jos vadovų, yra mažiausias ir seniausias nuo tada, kai 1947 m. oro pajėgos tapo atskira tarnyba.

 

     Oro pajėgos nori, kad šiuo metu būtų sukurta bent 1000 mini naikintuvų, įskaitant šimtus per penkerius metus. Jie lydėtų ir saugotų įgulos lėktuvus, tokius, kaip naikintuvas F-35 ir naujasis bombonešis B-21, nešiotųsi savo ginklus, kad atakuotų kitus lėktuvus ir taikinius ant žemės, ir veiktų, kaip žvalgybos ir ryšių centrai.

 

     „Bendradarbiaujantys koviniai orlaiviai“ arba CCA yra 6 milijardų dolerių vertės programos, kurią vykdo „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“, „General Atomics“ ir naujokas „Anduril Industries“, dalis. Pentagonas planuoja iki vasaros pasirinkti dvi bendroves, kurios pradės statyti lėktuvus.

 

     Oro pajėgos daugelį metų turi didelius dronus. „General Atomics“ „Reapers“ ir „Predators“ buvo plačiai naudojami raketoms šaudyti Artimuosiuose Rytuose, pilotuojami nuotoliniu būdu. Sraigtasparniai „Black Hawk“ ir naikintuvai F-16 taip pat buvo skraidinami autonomiškai.

 

     Maži bepiločiai orlaiviai pakeitė mūšio laukus virš Ukrainos ir dalies Artimųjų Rytų, tačiau didesnės reaktyvinės versijos laikomos itin svarbiomis, kovojant su dideliais atstumais vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. „Jie siūlo daug dalykų, kuriems tradiciniai įgulos naikintuvai tiesiog nėra skirti“, – sakė oro pajėgų sekretorius Frankas Kendalas.

 

     Tik vienas iš penkių pretendentų – Boeing MQ-28 Ghost Bat – skraidė viešai, o Australijos karališkosios oro pajėgos užsakė šį lėktuvą. „Anduril“ išleido savo „Fury“ nuotraukas, o „General Atomics“ paskelbė savo „Gambito“ serijos atvaizdus. „Lockheed Martin“ ir „Northrop Grumman“ savo lėktuvus slėpė.

 

     „Ghost Bat“ ir „Fury“ yra nuo 20 pėdų iki 30 pėdų ilgio – perpus mažesnis už Lockheed Martin visur esantį F-16.

 

     Naujieji lėktuvai atspindi skraidymo programinės įrangos pažangą, naudojant dirbtinį intelektą kuriant programas, pagrįstas tūkstančiais kovinio skraidymo valandų. Technologiją, leidusią pilotuoti lėktuvus nuo žemės, pakeitė programinė įranga, leidžianti lėktuvams skristi autonomiškai ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

 

     San Diege įsikūręs „Shield AI“ sukūrė programinę įrangą, kuri padėjo be įgulos F-16, užprogramuotam su AI, reguliariai įveikti kai kuriuos geriausius oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno pilotus imituojamose šunų kautynėse, kaip dalis Pentagono remiamų bandymų.

 

     Oro pajėgos nori pasinaudoti šia technologija, taip pat leisdamos pilotams valdyti naujus dronus nuotoliniu būdu iš jų kabinų. Antžeminis kontrolierius taip pat galėtų valdyti net 10 bepiločių orlaivių, o kiti gali būti iš anksto užprogramuoti skristi spiečiais, užvaldydami priešo gynybą arba supainiodami juos, kad panaudoti ugnį.

 

     Oro pajėgų pareigūnai ir skraidymo programinės įrangos kūrėjai teigė, kad įgulos trūkumas leidžia bepiločiams orlaiviams atlikti rizikingesnius manevrus. „Shield AI“ programinė įranga suteikia galimybę reaktyviniams lėktuvams skristi prie žemės 600 mylių per valandą greičiu, sakė bendrovės įkūrėjas ir prezidentas Brandonas Tsengas.

 

     Tai taip pat turėtų atpigti, sakė oro pajėgų ir gynybos vadovai.

 

     Oro pajėgos siekia nuo 20 iki 30 mln. dolerių kainos. Tai lyginant su maždaug 100 milijonų dolerių už F-35 arba daugiau, nei 750 milijonų dolerių už naująjį bombonešį B-21.

 

     CCA programa yra pagrindinis Gynybos departamento pastangų atsiriboti nuo ilgus metus trukusių ir per didelio biudžeto karinių programų išbandymas.

 

     Oro pajėgų įsigijimo vadovas Andrew Hunteris sakė, kad CCA programa pasimoko iš ankstesnių programų, kurios sunkiai panaudojo naujas technologijas, ypač F-35 programą. Pirmieji CCA turėtų būti maži modeliai, išlaikant mažas sąnaudas ir įdiegiant naują technologiją, kai ji bus paruošta, o ne kol dar tik bandoma.

 

     Įmonėms, siūlančioms CCA sutartį, taip pat liepiama sumažinti sudėtingumą, įtraukiant tik tai, kas reikalinga misijoms, o ne kiekvienai situacijai. Vidutinė Pentagono programa trunka septynerius metus nuo sutarties sudarymo iki tarnybos pradžios, o F-35 užtrunka dvigubai daugiau. CCA yra skirti tik penkeri metai.

 

     Oro pajėgų pareigūnai teigė, kad viena kliūtis, trukdanti plačiau naudoti be įgulos lėktuvus, pradeda nykti: patys pilotai.

 

     Galimybė pilotuoti dronus iš kabinos, nuotoliniu būdu nuo žemės arba autonomiškai pagal iš anksto suplanuotas skrydžio programas sumažino patyrusių pilotų pasipriešinimą. Su vaizdo žaidimais išauginti naujesni darbuotojai taip pat pakreipė pusiausvyrą. „Nekantraujame juos gauti, nes jie išgelbės mūsų gyvybes“, – apie naujus dronus sakė oro pajėgų sekretorius Kendall." [1]

 

Autonomiški žudikai privalo tapti nelegalūs. Jie bus arba autonomiški, arba žudikai, o ne abi savybės kartu. Taip ši programa tampa pažeidžiama politikai.

1.U.S. News: New Pilotless Jet Fighters on Horizon. Cameron, Doug.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Mar 2024: A.3.

New Pilotless Jet Fighters on Horizon

"Pilotless jet fighters that can fly 30 feet above the ground to their targets or straight toward a barrage of enemy missiles are being developed by the U.S. Air Force to help deter China.

The soaring cost of existing military aircraft and advances in flying software have the Air Force pivoting toward a new generation of pilotless jets to bolster a fleet that its leaders say is the smallest and oldest since it became a separate service in 1947.

The Air Force wants at least 1,000 of the mini-fighters now being developed, including hundreds within five years. They would escort and protect crewed aircraft such as the F-35 fighter and the new B-21 bomber, carry their own weapons to attack other planes and targets on the ground and act as scouts and communications hubs.

The "Collaborative Combat Aircraft," or CCAs, are part of a $6 billion program being pursued by Boeing, Lockheed Martin, Northrop Grumman, General Atomics and newcomer Anduril Industries. The Pentagon plans by the summer to choose two of the companies to start building the jets.

The Air Force has had big drones for years. General Atomics' Reapers and Predators have been extensively used to fire missiles in the Middle East, piloted remotely. Black Hawk helicopters and F-16 fighters also have been flown autonomously.

Small drones have transformed the battlefields over Ukraine and parts of the Middle East, but larger jet-powered versions are viewed as crucial to tackle the vast distances in the western Pacific. "They offer a lot of things that traditional crewed fighter planes just aren't designed to do," Air Force Secretary Frank Kendall said.

Only one of the five contenders -- Boeing's MQ-28 Ghost Bat -- has flown publicly, and the Royal Australian Air Force has ordered the plane. Anduril has released photos of its Fury, while General Atomics has published renderings of its Gambit series. Lockheed Martin and Northrop Grumman have kept their jets under wraps.

The Ghost Bat and the Fury are between 20 feet and 30 feet in length -- half the size of Lockheed Martin's ubiquitous F-16.

The new jets reflect strides made in flying software, using artificial intelligence to build programs based on thousands of hours of combat flying. The technology that allowed planes to be piloted from the ground has been superseded by software allowing planes to fly autonomously and adapt to changing conditions.

San Diego-based Shield AI developed software that helped an uncrewed F-16 programmed with AI to regularly beat some of the best Air Force and Navy pilots in simulated dogfights as part of a Pentagon-backed test.

The Air Force wants to tap into the technology, allowing pilots to control the new drones remotely from their cockpits. Ground controllers also could handle as many as 10 of the drones, while others could be pre-programed to fly in swarms, overwhelming enemy defenses or confusing them to draw fire.

The lack of crew allows the drones to fly riskier maneuvers, Air Force officials and flying-software developers said. Shield AI's software offers the ability for jets to skim the ground at 600 miles an hour, said Brandon Tseng, the company's founder and president.

It should also make them cheaper, the Air Force and defense executives said.

The Air Force is targeting $20 million to $30 million for each jet, though industry executives expect it to eventually come down to around $10 million or less. That compares with around $100 million for an F-35 or more than $750 million for the new B-21 bomber.

The CCA program is a key test of the Defense Department's efforts to break from years of late and over-budget military programs.

Air Force acquisition chief Andrew Hunter said the CCA program takes lessons from past programs that have struggled to harness new technology, notably the F-35 program. The first CCAs are intended to be stripped-down models, keeping costs low and introducing new technology when it is ready, rather than while it is still being tested.

Companies bidding for the CCA contract are also being told to minimize complexity, including only what is required for missions rather than every eventuality. The average Pentagon program takes seven years from contract award until service entry, and the F-35 took twice that. Only five years is being allotted for the CCA.

Air Force officials said one obstacle to broader adoption of uncrewed jets is starting to erode: the pilots themselves.

The options of piloting drones from the cockpit, remotely from the ground or autonomously with preplanned flight programs has reduced resistance among seasoned fliers. Newer recruits brought up on videogames have also tipped the balance. "We're eager to get them because they're gonna save our lives," Air Force Secretary Kendall said of the new drones." [1]

Autonomous killers have to become illegal. They will be either autonomous or killers, not both. This way this program becomes vulnerable to politics.

1.U.S. News: New Pilotless Jet Fighters on Horizon. Cameron, Doug.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Mar 2024: A.3.

 

Pralaimėjimas komercinių paslapčių byloje atskleidžia platesnes problemas

„JAV pareigūnai visame politiniame spektre Kinijos įmonių vagystes apibūdino kaip esminę mūsų laikų grėsmę. Teisingumo departamento pralaimėjimas praėjusią savaitę pabrėžia iššūkius, sprendžiant šią problemą.

 

     Kai JAV mikroschemų gamintojos „Micron Technology“ Taivano gamyklos vyresnieji inžinieriai ir vadovai beveik prieš dešimtmetį netikėtai pasiėmė šimtus vidinių failų,  pereidami dirbti konkurentui, susijungusiam su, Kinijos vyriausybei priklausančia, įmone, kaltintojams atrodė, kaip atverta ir uždaryta byla dėl valstybės remiamos įmonės vagystės.

 

     San Francisko federalinis teisėjas nesutiko ir praėjusią savaitę išteisino Kinijos valstybinę įmonę „Fujian Jinhua Integrated Circuit“ dėl kaltinimų ekonominiu šnipinėjimu ir sąmokslu. Tai buvo triuškinantis pralaimėjimas byloje, kurioje Teisingumo departamentas tapo pagrindiniu daugelį metų trukusio Trumpo administracijos siekio apsaugoti šalies įmones nuo Kinijos pastangų pavogti Amerikos įmonių paslaptis.

 

     „Tarpvalstybinių komercinių paslapčių bylų, susijusių su Kinija, baudžiamasis persekiojimas yra ribotas, nes beveik neįmanoma pateikti įrodymų ar liudininkų“, – sakė Kinijos puslaidininkių ekspertas Jimmy Goodrichas, konsultuojantis Rand Corp.

 

     Kiti JAV arsenale esantys įrankiai, pvz., sankcijos arba Kinijos prieigos prie JAV technologijų apribojimas, gali sukelti Kinijai daugiau išlaidų, tačiau taip pat gali sukelti nenumatytų pasekmių, įskaitant atsaką JAV įmonėms.

 

     Mikrono padėtis, kintanti nuo tada, kai Teisingumo departamentas 2018 m. iškėlė bylą, iliustruoja esmę. Bendrovė paragino JAV valdžios institucijas tęsti baudžiamąją bylą ir apriboti „Jinhua“ prieigą prie JAV technologijų, kartu ji pateikė ir savo civilinį ieškinį. 2022 m. ji siekė, kad Prekybos departamentas apribotų pažangių lustų eksportą į Kiniją ir blokuotų eksportą kitai Kinijos konkurentei „Yangtze Memory Technologies“, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės.

 

     Tačiau gegužę Kinijos pareigūnai uždraudė didžiosioms Kinijos bendrovėms pirkti iš „Micron“, o tai buvo plačiai vertinama, kaip atsakas.

 

     Maždaug ketvirtadalį savo pajamų „Micron“ gavo iš Kinijos, o pusė jų rizikuoja būti sunaikintos.

 

     Ji nusprendė pasiekti konfidencialų susitarimą šešerius metus trukusiame ieškinyje prieš Jinhua, surengė daugybę aukšto lygio diplomatinių vizitų ir paskelbė apie naują 600 mln. dolerių investiciją Kinijoje.

 

     „Micron“ generalinis direktorius Sanjay Mehrotra lapkričio mėnesį susitiko su Kinijos prekybos ministru ir vėliau investuotojams pažadėjo tvirtai įsipareigoti būti pagrindiniu išmaniųjų telefonų lustų tiekėju Kinijoje.

 

     Mehrotra buvo paprašytas duoti parodymus apie Microno susirūpinimą Kinija Kinijos komunistų partijos Atrankos komitete, tačiau jis nenorėjo to daryti, bijodamas tolesnės įtampos, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės. Micron atsisakė atsakyti į The Wall Street Journal klausimus.

 

     Aidaho mieste įsikūrusi „Micron“ yra vienintelė JAV įmonė, gaminanti tam tikro tipo atminties lustą, naudojamą duomenims saugoti visur - nuo mobiliųjų telefonų iki nešiojamųjų kompiuterių. Baudžiamojoje byloje nagrinėjama lustų technologija dabar yra sena ištisas kartas, tačiau nedaug kitų įmonių ją turi.

 

     2016 m. Kinijos vyriausybė atminties lustų technologiją nurodė kaip nacionalinį ekonominį prioritetą, nes Kinijos įmonės dar nebuvo sukūrusios savo pajėgumų. Fudziano provincijos vyriausybė finansavo savo kelių milijardų dolerių pastangas ir sudarė sandorį su Taivano puslaidininkių kompanija „United Microelectronics Corp.“ (UMC), prekiaujančia Niujorko vertybinių popierių biržoje, kad atliktų tyrimus, o Jinhua gamins lustus.

 

     2018 m. Micron advokatai kreipėsi į prokurorus su nešiojamuoju kompiuteriu, kuris priklausė buvusiam Micron inžinieriui, išvykusiam dirbti į UMC. Atrodė, kad inžinierius atsisiuntė Micron komercines paslaptis į savo „Google“ paskyrą ir tada ieškojo, kaip ištrinti duomenis iš nešiojamojo kompiuterio. Galiausiai JAV prokurorai šioje byloje apkaltino Jinhua, UMC ir tris vadovus.

 

     2020 m. UMC pripažino savo kaltę dėl komercinių paslapčių vagystės ir sutiko sumokėti baudą bei bendradarbiauti, vykdant Jinhua baudžiamąjį persekiojimą, tačiau teigė, kad ji niekada nesuteikė Jinhua informacijos apie Micron technologiją. Teismo metu tai tapo Teisingumo departamento problema. Prokurorai neskambino jokiam UMC inžinieriui, kuris liudytų apie jų bendradarbiavimo su Jinhua pobūdį.

 

     Praėjusį antradienį JAV apygardos teisėja Maxine Chesney išteisino Jinhua, sakydama, kad vyriausybė nepateikė pakankamai įrodymų, įtikinančių ją, kad buvę Micron darbuotojai veikė Jinhua nurodymu, kad įvykdytų vagystę.

 

     JAV advokatų kontoros San Franciske atstovas atsisakė komentuoti. Jinhua sakė sveikinantis nuosprendį ir „visada veikė pagal įstatymus ir gerbė intelektinės nuosavybės teises“." [1]

 

1. U.S. News: Loss in Trade-Secrets Case Reveals Broader Problems. Viswanatha, Aruna; Somerville, Heather.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Mar 2024: A.2.  

Loss in Trade-Secrets Case Reveals Broader Problems

"U.S. officials across the political spectrum have described Chinese corporate theft as a defining threat of our times. A Justice Department loss last week underscores the challenges in addressing it.

When senior engineers and managers at the Taiwan factory of the U.S. chip maker Micron Technology left abruptly with hundreds of internal files nearly a decade ago for a rival teaming up with a Chinese government-owned company, it looked to prosecutors like an open-and-shut case of state-sponsored corporate theft.

A federal judge in San Francisco disagreed, acquitting Chinese state-owned company Fujian Jinhua Integrated Circuit last week of charges of economic espionage and conspiracy. It was a crushing defeat in a case the Justice Department had made the centerpiece of a yearslong push dating to the Trump Administration to protect domestic companies from Chinese efforts to steal American corporate secrets.

"There are limits to prosecuting cross-border trade-secrets cases involving China given it is nearly impossible to produce evidence or witnesses," said Jimmy Goodrich, a China and semiconductor expert advising the Rand Corp.

Other tools in the U.S. arsenal, such as sanctions or restricting Chinese access to U.S. technology, can impose greater costs on China, but they also come with risks of unintended consequences, including backlash for U.S. companies.

Micron's shifting posture since the Justice Department brought the case in 2018 illustrates the point. The company had urged U.S. authorities to pursue the criminal case and limit access to U.S. technology for Jinhua, and it filed its own civil lawsuit. In 2022, it lobbied for Commerce Department restrictions on exporting advanced chips to China, and the blocking of exports to another Chinese rival, Yangtze Memory Technologies, people familiar with the matter said.

But in May, Chinese officials banned major Chinese companies from buying from Micron, in what was widely viewed as a retaliatory response.

Micron had gotten about a quarter of its revenue from China, half of which risked being wiped out.

It moved to reach a confidential settlement in its six-year lawsuit against Jinhua, made a series of high-profile diplomatic visits and announced a new $600 million investment in China.

Micron Chief Executive Sanjay Mehrotra met with China's commerce minister in November and later pledged to investors a strong commitment to be a major chip supplier for smartphones in China.

Mehrotra has been asked to testify about Micron's China concerns before the House Select Committee on the Chinese Communist Party, but has been reluctant to do so, for fear of further inflaming tensions, people familiar with the matter said. Micron declined to answer questions from The Wall Street Journal.

Idaho-based Micron is the U.S.'s only company that makes a type of memory chip used to store data in everything from cellphones to laptops. The chip technology at issue in the criminal case is now generations old, but few other companies possess it.

In 2016, the Chinese government identified memory-chip technology as a national economic priority because Chinese companies hadn't yet developed their own capabilities. The provincial government in Fujian funded its own multibillion-dollar effort and made a deal with United Microelectronics Corp., a Taiwanese semiconductor company that trades on the New York Stock Exchange, to provide the research while Jinhua would make the chips.

In 2018, Micron's lawyers went to prosecutors with a laptop that had belonged to a former Micron engineer who left for UMC. The engineer appeared to have downloaded Micron trade secrets to his Google account and then searched for how to wipe data from the laptop. U.S. prosecutors ultimately charged Jinhua, UMC and three managers in the case.

In 2020, UMC pleaded guilty to trade-secrets theft, and agreed to pay a fine and cooperate in the prosecution of Jinhua, but said it never gave Jinhua information about Micron's technology. At trial, that became a problem for the Justice Department. Prosecutors didn't call any UMC engineers to testify on the nature of their collaboration with Jinhua.

Last Tuesday, U.S. District Judge Maxine Chesney acquitted Jinhua, saying the government hadn't provided sufficient evidence to convince her that the former Micron employees had acted at Jinhua's direction to commit theft.

A spokesman for the U.S. attorney's office in San Francisco declined to comment. Jinhua said it welcomed the verdict and "has always operated in accordance with the law and respected intellectual-property rights."" [1]

1. U.S. News: Loss in Trade-Secrets Case Reveals Broader Problems. Viswanatha, Aruna; Somerville, Heather.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Mar 2024: A.2.   

 

G. Landsbergis kviečia telktis visuotinei gynybai siekiant išvengti „nepalankių scenarijų“

     G. Landsbergis yra nusikaltėlis, karo kurstytojas. Tačiau jo užsispyrimas rodo, kad jis gali būti psichikos ligonis, pavojingas aplinkiniams. Reikia skubiai nutarti, kur jį patalpinti kartu su mergaitės pagrobėju.