Tautos priešų paieškos

"Rinkimų naktį daugiausia dėmesio sulaukė ne Gitano Nausėdos įspūdinga pergalė, bet tai, kad Eduardas Vaitkus surinko daugiau, negu 100 tūkst. balsų (7,32 proc.). Dar nesuskaičiavus pusės balsų, politikai suskubo kalbėti apie Lietuvai gresiančius pavojus. Gabrielius Landsbergis bene pirmasis prabilo, kad jį nustebino „ypatingai radikalių kandidatų reikšmingas balsų rinkimas“, kad žmonės „pasisako atvirai už Rusiją, prieš Ukrainą, prieš mūsų nacionalinį saugumą“. G. Landsbergis, kuris nekvaršina galvos dėl faktų ar duomenų, paskelbė savo verdiktą, nežinodamas, kas ir iš kurių rinkimų apygardų atidavė savo balsą Lietuvos „priešams“.

Vis dėlto, G. Landsbergio retorinius ekscesus pralenkė Saulius Skvernelis, per „Laisvės TV“ teigęs, kad praktiškai 30 proc. tautos būtų geras pagrindas penktosios kolonos formavimui. S. Skvernelis į tautos priešus įrikiavo ir Igną Vėgėlę bei Remigijų Žemaitaitį, dar pridurdamas, kad dėl politiško korektiškumo ir 1940 m. nebuvo kalbama apie penktąją koloną. G. Nausėda ir Ingrida Šimonytė irgi minėjo grėsmes nacionaliniam saugumui, bet nuosaikiau.

Vaitkų palaikė ne tik mažumos ir rytų Lietuva. Bent 35-iose iš 60 rinkimų apygardų penki ar daugiau procentų rinkėjų balsavo už Vaitkų. Už jį balsavo apie 57 tūkst. žmonių Vilniuje, Klaipėdoje, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose bei Visagine. Jis tik šiek tiek mažiau balsų surinko vietovėse, kuriose beveik išskirtinai gyvena lietuviai.

Pasisakė ir blaivesni balsai, suteikę kontekstą balsavimui. Šįmet savo kandidato neiškėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tad tikėtina, jog nemaža jos elektorato dalis balsavo už E. Vaitkų. Visada esama protesto balsų, kurių daugumą veikiausiai surinko E. Vaitkus ir R. Žemaitaitis. 

Pabrėžtina, kad E. Vaitkų palaikė ne tik mažumos ir rytų Lietuva. Bent 35-iose iš 60 rinkimų apygardų penki ar daugiau procentų rinkėjų balsavo už E. Vaitkų. Už jį balsavo apie 57 tūkst. žmonių Vilniuje, Klaipėdoje, Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose bei Visagine. Jis tik šiek tiek mažiau balsų surinko vietovėse, kuriose beveik išskirtinai gyvena lietuviai.

G. Landsbergis tikino nemanantis, jog radikalių kandidatų palaikymas gali būti susijęs „su aštria jo paties ir konservatorių retorika reaguojant į Rusijos grėsmes“. Tvirtų duomenų neturiu, bet esu linkęs manyti atvirkščiai – būtent, kad nemažai žmonių balsavo už E. Vaitkų, nes jiems iki gyvo kaulo įgriso G. Landsbergio ir kitų radikalų nesiliaujanti „dangus griūna“, „rusai puls“ retorika.

Kaip Lietuva negali rinktis savo kaimynų, ji negali nustatyti savo šalies gyventojų etninės kilmės ir tautiškumo. Lietuvos rusai toliau gyvens Lietuvoje, jie neišnyks. Įsitempus santykiams su tautinėmis mažumomis, valdžia pirmiausia turi savęs klausti, ar ji viską darė, ką galėjo, siekdama užglaistyti nesutarimus, užuot priekaištavusi mažumoms. Ji turi galią, svertus, įvairiausius poveikio įrankius. Lietuvos politika mažumų atžvilgiu nėra smerktina, kaip latvių ir estų (juk rusai nėra atsakingi už tai, kad latvių ir estų šeimos dažnai vienvaikės), bet ir ne be trukumų.

Apskritai yra keturi bendravimo variantai: asimiliavimas, integravimas, abejingumas ar ignoravimas bei diskriminavimas. Mažumai asimiliavimas ir diskriminavimas yra blogiausi variantai. Lietuva nei diskriminavo, nei stengėsi asimiliuoti savo mažumas. Bet ir nemėgino jų integruoti, įtraukti į politinį gyvenimą, įtikinti jas, kad jos yra sudėtinė visuomenės dalis. Jos buvo ignoruojamos. Kad rusai nėra integruojami į Lietuvos gyvenimą arba tik minimaliai, rodo tai, kad šiuo metu viešajame gyvenime nėra tokių žmonių, kaip Nikalojus Medvedevas ir Vladimiras Jarmolenko, kurie Sąjūdžio ir pirmaisiais nepriklausomybės metais suvadino reikšmingą vaidmenį Lietuvos politikoje. Manytum, kad po 30 nepriklausomybės metų tokių politikų turėtų būti gerokai daugiau, bet jų nėra, veikiausiai dėl to, kad nesudaromos sąlygos rusams dalyvauti politiniame gyvenime. O kad kartelė tapti kandidatu į Seimą nėra aukšta, rodo daugelio Seimo narių atvejai. Tiesiog nesistengiama rusų ar lenkų įtraukti į politinį gyvenimą.

Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse, požiūris į tautines mažumas gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos valstybių. VRE dar puoselėjo viltį, kad tautinės mažumos išmirs ar išnyks, aktyviai neįsitrauks į politinį gyvenimą, nekels didesnių reikalavimų. Pasak filosofo Willo Kymlickos, Vakaruose labiau pasitikima tautinėmis mažumomis. Itin svarbu, kad nemanoma, jog mažumos sudaro potencialią penktąją koloną, pasiryžusią bendradarbiauti su užsienio priešais. Esant tokiems nuogąstavimams, saugumo tarnybos jaučia poreikį atidžiai stebėti mažumas, užkirsti kelią kolaboravimui, ieškoti potencialių išdavikų. Etninių santykių saugumizavimo (angl. securitization) sąlygomis, valstybių ir mažumų santykiai nebelaikomi įprastos demokratinės politikos reikalu, sprendžiamu diskusijomis ir derybomis, bet tampa valstybės saugumo klausimu, neatmetant galimybės teikti valdžiai teisę saugumo užtikrinimo dingstimi riboti demokratinį procesą, kad būtų galima apsaugoti valstybę.

Lietuva nėra taip toli nužengusi, bet po įvykių Ukrainoje požiūris į rusus smarkiai pakito. Abejingumą pakeitė atvirai reiškiamas nepasitikėjimas, Rusijos televizijos laidų draudimas, nebaudžiamas viešas neapykantos kurstymas, rusų kultūros niekinimas. S. Skvernelio pastabos apie penktąją koloną, G. Landsbergio ir kitų – apie grėsmes nacionaliniam saugumui rodo, kad balsavimas nebelaikomas vien politinių preferencijų išraiška, bet ir galimai ardomųjų ketinimų bei paramos Maskvos agresijai rodikliu. Visagino ir Šalčininkų rezultatų pabrėžimas buvo ne itin subtilus priminimas, kad E. Vaitkus laimėjo daugiausia balsų vietovėse, kur mažumos sudaro daugumą.

Esu beveik besąlyginis žodžio ir išraiškos laisvės šalinininkas, taigi cenzūros priešas. Nutarimais riboti Rusijos televizijos laidų retransliavimą rodoma, kad nepasitikima Lietuvos rusais, manoma, jog jie negeba atsispirti Rusijai. Nors aiškinama, kad Maskvos idėjos veikia mažiau išsilavinusius lietuvius, Rusijos laidų retransliavimo draudimas labiausiai taikomos rusakalbiams.

Rusijos laidų cenzūra yra bergždžias dalykas, ją lengva apeiti, pasitelkiant internetą, VPN ir kitas priemones. Be to, draudžiamas vaisius yra gardžiausias, patraukliausias, nes nebūtų draudžiamas, jei nebūtų ypatingas.

Leidžiama skatinti neapykantą rusams. Viešumoje jie nuolat vadinami fašistais ir orkais. Orkai – ne žmonės, bet žemesnė kraugeriška būtybė. Naciai negailėjo pastangų vaizduoti žydus žemesnio rango žmonėmis, o per Antrąjį pasaulinį karą JAV propaganda sutapatino japonus su beždžionėmis. Dirva genocidams dažnai rengiama, neigiant būsimų aukų žmogiškumą. 

Lietuvoje nebus genocido, nebus žudomi nei rusai, nei lenkai. Vis dėlto nerima kelia tai, kad valdžia pro pirštus žiūri į tokią nužmoginančią retoriką, nors kitais atvejais persistengia, siekdama užkirsti kelią smulkiems įžeidinėjimams, priekabiavimams ir patyčioms. Mes piktinamės, kai lietuviai pristatomi kaip žydšaudžių tauta, tad nereikia ypatingos vaizduotės suprasti, kaip kalbos apie orkus veikia rusus.

Aktyviai menkinama rusų kultūra, nors jos pasiekimai literatūroje, muzikoje ir moksle tikrai įspūdingi. Prieš kelias savaites per knygos vertimo pristatymą literatūrologė aiškino, kad XIX a. rusai vakariečiams gudriai pardavė savo kultūrą kaip rusišką egzotiką. O vertėja pareiškė, kad iš esmės visa rusų kultūra yra arba vogimas (atseit iš Vakarų), arba „pokazucha“ (tuščias pasidemonstravimas).

Nestebina, kad yra prieš rusus nusistačiusių žmonių, kad esama ir tų, kurie jų nekenčia, laiko blogio įkūnijimu ir linki jiems blogo. Bet apmaudu, kad šitokios nuostatos yra taip plačiai paplitusios ir valdžia bei tariamasis elitas tam pritaria."

 Labai gaivu matyti, kad Gabrielių Landsbergį vadina radikalu žinomas mąstytojas bei Vakarų ir Lietuvos politinio gyvenimo žinovas. Jei Gabrielius Landsbergis vaikšto, kaip gaidys, ir kelia triukšmą, kaip gaidys, tai jis ir yra gaidys.

„Facebook“ motininės kompanijos planas laimėti dirbtinio intelekto srityje: nemokama technologija

   „Markas Zuckerbergas turi neįprastą planą, kaip laimėti dirbtinio intelekto (AI) lenktynes: nemokamai atiduoti jo įmonės technologijas.

 

     Kaip ir daugelis konkurentų, Zuckerbergo Meta Platforms išleidžia dešimtis milijardų dolerių aukščiausios klasės kompiuterių lustams, aukščiausio lygio kompiuterių mokslininkams ir gigavatų elektros energijos, kad sukurtų galingiausius AI įrankius. 

 

Skirtingai, nei bet kuris iš tų konkurentų, kai kurie iš jų praėjusią savaitę paskelbė AI, Zuckerbergas atiduoda šios investicijos vaisius – pažangiausius „Meta“ pokalbių robotus ir juos skatinančią technologiją.

 

     Už priešingos kitoms strategijos slypi statymas, kad Silicio slėnio karščiausių naujų technologijų naudojimas sumažins konkurentų kainas ir plačiau išplatins Meta AI versiją, suteikdamas Zuckerbergui daugiau galimybių valdyti žmonių sąveiką su mašinomis ateityje.

 

     „Tokioje situacijoje nenorite, kad kiti žmonės turėtų unikalią technologiją, prie kurios jūs neturite prieigos“, – sakė Jerome'as Pesenti, buvęs Meta dirbtinio intelekto viceprezidentas ir dabar „Sizzle AI“ įkūrėjas.

 

     „Meta“ pajuto, kad kainuoja nekontroliuoti savo likimo, kai „Apple“ 2021 m. nusprendė nutraukti galimybę rinkti duomenis apie jos vartotojus, neprašant leidimo – tai, kuo „Meta“ rėmėsi, personalizuodama reklamos skelbimus. Bendrovė teigė, kad 2022 m. tiesioginis to rezultatas buvo jos pajamų praradimas, kuris siekė daugiau, nei 10 mlrd. dolerių. Bendrovės akcijos tada atpigo 26%.

 

     Kad tokia dirbtinio intelekto strategija veiktų, „Meta“ turi priversti savo milijardus vartotojų žiūrėti į šias nemokamas AI paslaugas taip pat, kaip jie plūdo į „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“. Lažintis, kad reklama gali pasirodyti vėliau, kaip ir anksčiau. „Meta“ gebėjimas akis paversti reklaminiais doleriais yra gerai žinomas, nors ankstyvieji vartotojų atsakymai į jos AI paslaugas buvo nevienareikšmiai.

 

     Pastangos pritraukti vartotojus prie nemokamo AI produkto praėjusią savaitę tapo konkurencingesnės po to, kai OpenAI išleido GPT-4o – pokalbio pagalbinę savo populiariojo AI modelio versiją, kurią ketina dovanoti nemokamai. „Google“ pristatė naujas nemokamų AI modelių, vadinamų „Gemma“, versijas. 

 

Tačiau tuo pat metu OpenAI ir Google neišleidžia pagrindinio jų galingiausių įrankių kodo, prie kurio jos parduoda prieigą, norėdamos užsidirbti pinigų.

 

     „OpenAI“ surinko mažiausiai 13 milijardų dolerių, daugiausia iš „Microsoft“. „Google“ teigė, kad šiais metais kapitalo išlaidas padidins 50% ar daugiau.

 

     Praėjusį ketvirtį „Meta“ teigė, kad dirbtiniam intelektui 2024 m. gali išleisti papildomus 10 mlrd. dolerių. Kol kas nėra akivaizdaus būdo, kaip artimiausiu metu atgauti tas išlaidas. „Meta“ uždirba pinigus, parduodant skelbimus jos socialinės žiniasklaidos paslaugose.

 

     „Meta“ neparduoda debesies prieigos prie jos serverių – vienas iš pagrindinių būdų, kaip jos AI konkurentai planuoja užsidirbti pinigų iš įrankių, vadinamų didelių kalbų modeliais arba LLM.

 

     Generatyvieji AI įrankiai, be kita ko, gali padėti rašyti kodą ir pateikti žmogiškus atsakymus į užklausas.

 

     Praėjusį mėnesį jos akcijos smuko 10%, po to, kai „Meta“ išsamiai išdėstė savo naujas išlaidas dirbtiniam intelektui.

 

     Tačiau „Meta“ iš anksto sulaukia kai kurių investuotojų ir analitikų pritarimo argumentams, kad, galiausiai, ji turės naudos, išleisdama generatyvųjį AI, kaip „atvirąjį kodą“. Atvirojo kodo programinė įranga yra viešai prieinama, o tai reiškia, kad „Meta“ išleidžia šaltinio kodą ir neketina apmokestinti daugumos įmonių už naudojimąsi juo.

 

     Praėjusį mėnesį „Meta“ išleido jos naujausią generuojamąjį AI įrankį, pavadintą „Llama 3“, kurį bet kuri įmonė gali  pakartotinai naudoti, kol turi mažiau, nei 700 milijonų vartotojų.

 

      Ji integravo „Llama 3“ pagrindu veikiančius pokalbių robotus į „Instagram“, „WhatsApp“, „Facebook“, „Messenger“ ir žiniatinklį.

 

     „Visi mūsų turtai yra nemokami, mes padedame žmonėms susisiekti vieni su kitais ir norime padėti žmonėms susisiekti su dirbtiniu intelektu, kuris gali padėti jiems atlikti reikalus“, – „The Wall Street“ sakė Ahmadas Al-Dahle, Meta generatyvaus AI viceprezidentas. - "Tai visada buvo mūsų planas. Tai yra įmonės etosas."

 

     Kovo mėn. Zuckerbergas nusprendė padvigubinti nemokamų dirbtinio intelekto produktų siūlymą vartotojams, suteikdamas komandoms, dirbančioms su įmonės pokalbių robotu „Meta AI“, tik vieną mėnesį, kad jo vizija paverstų realybę, pasak žmonių, susipažinusių su šiuo klausimu.

 

     Zuckerbergas tiesiogiai prisidėjo prie pastangų integruoti Meta AI į „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ paieškos funkcijas, priimdamas keletą pagrindinių dizaino sprendimų. Tai buvo gerai žinomas veikimas šiam generaliniam direktoriui, kuris, kaip žinoma, pats imasi praktinio požiūrio į tam tikrus projektus.

 

     Kai kurie konkurentai ir vyriausybės pareigūnai yra susirūpinę, kad kai kuriuos pažangiausius AI įrankius padarydama laisvai prieinamus, Meta galėtų padėti priešininkams ir įsilaužėliams. Praėjusį rudenį JK vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime kai kurie pareigūnai iškėlė idėją apriboti atvirojo kodo AI modelius.

 

„Meta“ teigia, kad ji dalyvavo diskusijose su JAV ir kitų šalių pareigūnais dirbtinio intelekto saugumo ir nacionalinio saugumo klausimais. Bendrovė apriboja, kaip jos „Llama“ modeliai gali būti naudojami su atvirojo kodo licencija, ir pridėjo techninius apsauginius turėklus, ribojančius, kaip modelis reaguos į tam tikras užklausas.

 

Vienas iš nemokamų „Llama“ modelių išleidimo pranašumų yra tas, kad „Meta“ gali stebėti, kaip visa atvirojo kodo kūrėjų bendruomenė tobulina įrankį ir tada integruoti tuos patobulinimus. Kitas dalykas yra tai, kad tai yra įdarbinimo įrankis geriausiems AI tyrėjams, kurių daugelis yra kilę iš akademinės bendruomenės ir vertina galimybę toliau publikuoti jų darbus.

 

Per kelias dienas nuo „Llama 3“ paleidimo balandį atvirojo kodo bendruomenė patobulino modelį, kad jis vienu metu galėtų priimti 20 kartų daugiau žetonų, nei šis parametras buvo paleidžiant. Žetonas yra teksto vienetas, pavyzdžiui, žodis ar skyrybos ženklas.

 

Jei Meta pasiseks, ji galėtų apibrėžti jos likimą taip, kaip niekada negalėjo padaryti mobiliųjų telefonų revoliucijoje. Mobiliajame telefone „Meta“ priklauso nuo dviejų įmonių – „Apple“ ir „Alphabet“ „Google“, kurios valdo mobiliųjų telefonų operacines sistemas.

 

„Atrodo, kad tai skatina noras paversti rinką prekine“, – sakė Bryanas Offuttas, „Index Ventures“ partneris, investuojantis į įmonių technologijas. „Jie nenori pasaulio, kuriame visa technologijų bendruomenė kurtų pagrindus ateinantiems 20 metų ant OpenAI ir Microsoft programų." [1]

1.  Facebook Parent's Plan to Win in AI: Free Tech. Rodriguez, Salvador; Schechner, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 May 2024: B.1.

Facebook Parent's Plan to Win in AI: Free Tech

"Mark Zuckerberg has an unusual plan for winning the artificial-intelligence race: giving away his company's technology free.

Like many of its rivals, Zuckerberg's Meta Platforms is spending tens of billions of dollars on high-end computer chips, top-flight computer scientists and gigawatts of electricity to build the most powerful AI tools it can. Unlike any of those rivals, some of whom made AI announcements last week, Zuckerberg is giving away the fruit of that investment -- Meta's most advanced chatbots and the technology that drives them.

Behind the contrarian strategy is a bet that making Silicon Valley's hottest new technology free will drive down competitors' prices and spread Meta's version of AI more broadly, giving Zuckerberg more control over the way people interact with machines in the future.

"What you don't want in a situation like this is for other people to own the unique technology you don't have access to," said Jerome Pesenti, Meta's former vice president of AI and now the founder of Sizzle AI.

Meta felt the cost of not controlling its own destiny when Apple decided in 2021 to cut off its ability to gather data on their users without asking for permission -- something Meta had relied on to target ads. The company said it took a hit of more than $10 billion in revenue in 2022 as a direct result. The company's stock swooned 26%.

For the AI-giveaway strategy to work, Meta must get its billions of users to look to those free AI services in the same way they flocked to Facebook, Instagram and WhatsApp. It wagers that advertising can come later, as it did in the past. Meta's ability to turn eyeballs into ad dollars is well established, although early user responses to its AI services have been mixed.

The effort to draw users to a free AI product grew more competitive last week after OpenAI launched GPT-4o, a conversational-assistant version of its blockbuster AI model that it intends to give away free. Google launched new versions of free AI models it calls Gemma. But neither is releasing the underlying code of their most powerful tools, to which they sell access to make money. 

OpenAI has raised at least $13 billion, largely from Microsoft. Google said it is boosting capital expenditures by 50% or more this year.

Meta said last quarter that AI could lead it to spend an additional $10 billion in 2024. So far there isn't an obvious way to recoup its spending in the near term. Meta makes its money selling ads on its social-media services.

Meta doesn't sell cloud access to its servers -- one of the main ways its AI competitors plan to monetize the tools called large language models, or LLMs. 

Generative AI tools are able to help write code and provide humanlike answers to queries, among other things.

Its shares plunged 10% last month after Meta detailed its new spending on AI. 

But Meta is seeing early support from some investors and analysts for its argument that it will benefit eventually by releasing its generative AI as "open source." Open-source software is publicly available, meaning Meta is releasing the source code and doesn't intend to charge most businesses to use it.

Meta last month released its most recent generative AI tool -- dubbed Llama 3 -- free for any company to use and repurpose as long as they have fewer than 700 million users.

 And it integrated chatbots based on Llama 3 into Instagram, WhatsApp, Facebook, Messenger and on the web.

"All of our properties are free, we help people connect with each other, and we want to help connect people with AIs that can help them get things done," Ahmad Al-Dahle, Meta's vice president of generative AI, told The Wall Street Journal. "That's always been our playbook. That's what the company ethos is about."

In March, Zuckerberg decided to double down on offering free AI products to users, giving the teams working on the company's chatbot, Meta AI, just one month to turn his vision into reality, according to people familiar with the matter.

Zuckerberg contributed directly to the effort to integrate Meta AI into the search functions of Facebook, Instagram and WhatsApp, making a number of key design decisions. It was a familiar pattern for the chief executive, who has been known to take a hands-on approach on certain projects.

Some competitors and government officials are concerned that by making some of the most advanced AI tools freely available, Meta could help adversaries and hackers. At a summit last fall in the U.K., some officials raised the idea of putting limits on open-source AI models.

Meta says it has been engaged in discussions with officials in the U.S. and elsewhere on AI safety, as well as on national security. The company includes limits on how its Llama models can be used with its open-source license and has added technical guardrails that limit how the model will respond to certain queries.

One advantage of releasing its Llama models free is that Meta can watch a whole community of open-source developers refining the tool -- and then integrate those improvements. Another is that it is a recruitment tool for top AI researchers, many of whom come from academia and prize the ability to keep publishing their work.

Within days of the launch of Llama 3 in April, the open-source community improved the model so that it could take in 20 times as many tokens at a time than when it launched. A token is a unit of text, like a word or a punctuation mark.

If Meta succeeds, it would be able to define its own destiny in a way it was never able to do in the mobile-phone revolution. On mobile, Meta is beholden to two companies -- Apple and Alphabet's Google -- that control the mobile-phone operating systems.

"It seems to be driven by a desire to commoditize the market," said Bryan Offutt, a partner at Index Ventures, who invests in enterprise tech. "They don't want a world where the entire tech community is building the foundations of the next 20 years of applications on OpenAI and Microsoft."" [1]

1.  Facebook Parent's Plan to Win in AI: Free Tech. Rodriguez, Salvador; Schechner, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 May 2024: B.1.