Ką daryti? Valpurgijos naktis po Vaitkaus apsireiškimo politikoje

"Šiaip jau margą komentatorių ir ekspertų bendruomenę apėmė drebulys Eduardui Vaitkui pradėjus reikštis politinių aktualijų studijose ir debatuose.

Tiesą sakant, anksčiau ar vėliau panašaus apsireiškimo galima buvo tikėtis. Turėjo prasimušti balsas, atstovaujantis tiems, kurie etatinių propagandininkų pastangomis buvo pašiepiami, siejami su antikristu. Jie – „stribų anūkai“, kaip parašė vienas ypač uolus propagandininkas. Galima prielaida, kad arti valdžių besisukiojantis autorius norėtų paskirti karantiną sovietikams, kurių in corpore ne tiek jau daug ir liko, ir jų dviejų kartų palikuonims. Kas žino, gal ir pratęsimo prireiks.

Absoliuti smerkiamųjų dauguma – turi tokį patį pilietinį statusą, kaip ir etatiniai propagandininkai. Dauguma paženklintųjų užsidirba pragyvenimui savo darbais, augina vaikus, puošia ir stiprina Lietuvą. Jau vien todėl vertėtų tikėtis daugiau pagarbos bendrapiliečiams, ypač rūpinantis demokratinio gyvenimo kokybe, kaip brėžia patys stiprių epitetų mėgėjai.

Pradėkime nuo to, kad absoliuti smerkiamųjų dauguma – turi tokį patį pilietinį statusą, kaip ir etatiniai propagandininkai. Dauguma paženklintųjų užsidirba pragyvenimui savo darbais, augina vaikus, puošia ir stiprina Lietuvą. Jau vien todėl vertėtų tikėtis daugiau pagarbos bendrapiliečiams, ypač rūpinantis demokratinio gyvenimo kokybe, kaip brėžia patys stiprių epitetų mėgėjai. Jau taip įsismarkauta po „pažiūrų laisvės“ ir „demokratinių rinkimų“ skėčiu, kad mėginama identifikuoti ne tik E. Vaitkų rėmusias socialines grupes, bet ir asmenis, kurie galėjo žymėti jo pavardę rinkimų biuletenyje.

E. Vaitkaus rinkėjams būdingos ribinės (gal ir užribinės) pažiūros, bet apie tai reikia galvoti ne tik rinkimų metu. Ribinės pažiūros brendo ne tik ir ne tiek iš lietuvių ir kitataučių, iš čiabuvių ir atvykusiųjų santykių, o pirmučiausia iš tos ideologinės terpės, kuri persmelkta priešų paieška ir triuškinimu, iš kultūrinio apleistumo vietovių, kuriose dar ne per seniausiai galima buvo išgirsti „ten, Lietuvoje“.

Antra ne mažiau esminė aplinkybė: profesoriaus E. Vaitkaus profesinis gyvenimo aprašymas ir pareiškiniai dokumentai dalyvauti Prezidento rinkimuose, neabejokime, buvo kompetentingų institucijų kruopščiai nagrinėti. Vyriausioji rinkimų komisija suteikė jam kandidato statusą. Tai kokių velnių svaidomasi prakeikimais šiam aukšto lygio profesionalui ir aktyviam, bet maištingam piliečiui? Vienas ekspertas drąsiai vadina E. Vaitkų „Kremliaus projektu“. Pasipylusių prakeiksmų srautas taikomas ne tik į vieną iš rinkiminės kampanijos dalyvių, bet plačiau – į „Vaitkaus šutvę“. Nelabai išradingi propagandininkai pasinaudojo jau klasika tapusiu Lietuvoje triuku: esi kitoks, tavo pažiūros kertasi su manosiomis, tai esi „vatnykas“ ar „Putino statytinis“. Aš, komentarų autorius, esu tikras pilietis ir principingas patriotas, tad atskiriu tave, atskalūną, nuo mūsų, nuo daugumos, marš į kertę ir lindėk tenai.

Tamsiuose užkaboriuose, kaip žinoma, tarakonai veisiasi.

Parodomieji asmenybių atskyrimai naujausioje valstybės istorijoje tęsiasi nuo Atgimimo laikų. Anstyvajame apsivalymo laikotarpyje jie padėjo brandinti bendrinę pilietinę savimonę, nors ir tuomet tokios kampanijos klupdė ne vieną kompetentingą žmogų, ne visi jie pajėgė iškęsti vendetą, kad galėtų prisitaikyti, atsitiesti ir kurti laisvėjančiai Lietuvai.

Kas ne kas, o parodomieji asmenybių atskyrimai naujausioje valstybės istorijoje tęsiasi nuo Atgimimo laikų. Anstyvajame apsivalymo laikotarpyje jie padėjo brandinti bendrinę pilietinę savimonę, nors ir tuomet tokios kampanijos klupdė ne vieną kompetentingą žmogų, ne visi jie pajėgė iškęsti vendetą, kad galėtų prisitaikyti, atsitiesti ir kurti laisvėjančiai Lietuvai. Teko pažinti vieną kitą tokį žmogų, tas metas jiems kainavo ankstyvą žilę ir vienišumą iki gyvenimo sutemų. Vėlesniais laikais rūstybės kardą perėmė nelabai profesionalūs, bet labai uolūs propagandininkai, nesunku tuo įsitikinti sklaidant ar klausantis šiandienos medijų.

Taip susiklostė, kad Valpurgijos nakties sutemos sutapo su atvirų muziejų naktimi. Negaliu aprėpti visos žiniasklaidos, tad gal ir suklysiu – prakeiksmų sraute neteko aptikti refleksijų, kylančių iš priartėjimo prie muziejinių lobių. Tai būtų buvęs geras atsipeikėjimo akcentas. Yra aibė kitų akcentų: laukiame artėjančios Dainų šventės, artimiausių dramatiškų ir, tikėkimės, taikingų vasaros įvykių, diskutuojant apie emigracijos ir tolimesnių valstybės santykių su išeiviais, regionų, švietimo problemas.

Pradėkime nuo visus vienodai rikiuojančios starto linijos. Ponas E. Vaitkus – teisėtas Prezidento rinkimų kandidatas – gerbtinas, kaip ir septyni jo varžovai; apie jo pažiūras ir „teorijas“ būtina diskutuoti, nes jos akivaizdžiai iškrinta iš politinių realijų ir aktualijų mazgo. Bet netremkime jo į kitų glėbį, kad po visų rinkimų nereikėtų laižytis susižalojimų, kuriuos, gal ir gerų intencijų vedini, patys sau užsidirbome. Jų ir taip apsčiai turime iš ankstesnių vidaus karų dėl tilto „balvonų“, nugriautų ar numatomų statyti paminklų, dėl partizanų, menininkų ir politikų asmenybių.

Putinistiniai provokatoriai – taip, jie veikia, bet daugiausia per mūsų neapdairumą ir nekompetenciją. Tad pirmiausia sklaidykime savąjį tamsumą.

Kaip pažymėjo vienos diskusijos dalyvė profesorė Ainė Ramonaitė, „negalima piešti rinkėjo portreto pagal kandidato portretą, nes nėra tokios tiesioginės priklausomybės, kad žmonės girdi viską, priima kandidato visumą, kad 100 proc. sutampa jų nuostatos.“

Ne bendrapiliečių ujimas, ne atskyrimas, ne atsiribojimas nuo jų, o lygybės principas ir jo pagrindu vystomas dialogas yra visuomenės konsolidavimo būdas. Išmokime kalbėtis, diskutuoti, ieškoti politinio neraštingumo ir dvasinio stingulio ištakų ir tvirtinkime bendrąjį vardiklį.

Praėjo trečdalis amžiaus, pasikeitė kartos, sociumas atsinaujino, o 7 proc. E. Vaitkaus rėmėjų liko. Klausimas: ką nuveikė pilietinis ugdymas, visa švietimo sistema? Galbūt institucijos, kurių priedermė rūpintis įpilietinimo procesu, irgi linkusios skirstyti piliečius į savus ir ne visai savus? Kažkas šiame segmente neveikia.

Nuo pirmų laisvėjančios Lietuvos apklausų 1990 metais žmonių, rėmusių lemtingus sprendimus, buvo per 90 proc., kitaip mąstančiųjų buvo iki 10 proc. Kitaip mąstančiųjų dalis svyravo, bet išliko ir vėliau. Praėjo trečdalis amžiaus, pasikeitė kartos, sociumas atsinaujino, o 7 proc. E. Vaitkaus rėmėjų liko. Klausimas: ką nuveikė pilietinis ugdymas, visa švietimo sistema? Galbūt institucijos, kurių priedermė rūpintis įpilietinimo procesu, irgi linkusios skirstyti piliečius į savus ir ne visai savus? Kažkas šiame segmente neveikia.

Nuo 1996 metų ekonomistai ir sociologai su didėjančiu nerimu kreipė valdžios dėmesį į dviejų Lietuvų reiškinį. Skirtys darėsi vis akivaizdesnės, o galimybių jaunimui iš atokesnių vietovių, iš nepasiturinčių šeimų, galimybių „chruščiovkų“ kvartalų gyventojams siekti aukštesnio mokslo cenzo, gerovės be nepritekliaus – tų galimybių nepadaugėjo.

Jeigu nebus radikalių naujovių kultūros, švietimo politikoje, jei valstybė nesukurs jaunimui iš vargingesnių šeimų ir regionų rėmimo sistemos (socialinio mobilumo sistemos), kuri atvertų kelią kiekvienam ambicingam žmogui siekti aukščiausių diplomų ir karjeros, tai liks ir susiskirstymas pagal pilietiškumo brandą. Diskusijose apie „savus“ ir „kitus“ reikalingas gerokai reiklesnis etikos kodas."

Čia tau boba, ne etika, čia politika. Lietuvos politikos aksioma, kad konservatoriai turi mažą, bet patikimą rinkėjų skaičiuką, kuris už juos visada balsuoja, net audros, žiemos ir krušos metu. Kodėl tie jų rinkėjai tokie keisti? Nes tai prasigėrę Lietuvos rasistai (rėkiantys pasienyje moterims iš Afrikos angliškai: "Eik iš čia" ir mušantys jas) bei nacionalistai, kurie nekenčia visų kaimynų, ypač lenkų, iš kurių mūsų kaimiečiai (įskaitant ir Landsbergius), subėgę į Vilnių, atėmė dabar pabrangusias žemes. Visose tautose yra tokių žmonių, bet Lietuvoje jie turi juos organizuojančią konservatorių partiją. Konservatorių partijai neapykantos ir karo kurstymas stiprina ryšius su jų rinkėjais. Telieka tik susiorganizuoti rinkėjams, kurie už taikų darbą ir ramybę Lietuvai.

Lietuvių dingimo iš šio pasaulio katastrofos akivaizdoje

"Vykstantys rinkimai – puiki proga pasižiūrėti, kaip ir kokiomis priemonėmis bus siekiama kurti valstybę ir jos struktūras. Kandidatai kaip niekada aktyviai siekia eterio ir gali sau leisti kalbėti įvairiomis temomis, kurios tik užplaukia ant liežuvio. Tačiau, nepaisant to, kad Lietuvoje galima surasti pačių įvairiausių problemų, ne viskas buvo vienodai nuosekliai pasiekiama ir paliečiama.

Kalbėdamas apie Lietuvą, visada su malonumu sau ir aplinkiniams galiu konstatuoti, kiek daug yra pasiekta per laisvės metus, kaip mes radome atsakus į iškylančius iššūkius ir kaip Lietuva darėsi vis vakarietiškesnė valstybė. Nusikalstamumas, korupcija, nepotizmas ir kitos mažos valstybės problemos po truputį traukiasi į praeitį ir tuo reikia džiaugti, pripažįstant pasiekimus. Tačiau visame šiame procese mes galime stebėti ir katastrofas.

Mažos valstybės iššūkiai, susiformavę būnant ant geopolitinių plokščių pakraščio. Išmoktos pamokos, kad gynyba yra svarbu, kad reikia priklausyti gynybiniams blokams ir kad gynyba yra pirmiausia mūsų pačių reikalas. Būdami tokioje situacijoje, mes suvokiame, kad turime priešą išorėje, kurio reikia saugotis. Tačiau pirmasis Prezidento rinkimų etapas parodė, kad turime priešą ir viduje.

Tai nebuvo didelė paslaptis – Lietuvai nelojalių Lietuvos gyventojų, kurių mes niekaip nesugebėjome integruoti, visada buvo apie 10 procentų. Ir šis aspektas mums kalba apie galimą katastrofą, kuomet taip pat, kaip ir 1940 metais, bus kam pasitikti tankus su gėlėmis. O tai jau geopolitinis pralaimėjimas.

Kalbėdami apie tai, kad Lietuvoje nelojalių gyventojų visada buvo daug, turime pastebėti, kad pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. Mes šios problemos tarsi ir nepastebime, nediskutuojame, koks turėtų būti integracijos modelis, juk jeigu priimame šiuos naujus žmones, kažkaip reikia juos įsprausti į mūsų visuomenę. Tačiau kaip?

Vienintelis kelias yra švietimas. Tik pasitelkdami švietimą galime padėti žmonėms integruotis, suprasti mus ir susivokti patiems, ar jie nori čia integruotis. Tai lojalumo krizę patiriantys žmonės, kurie išvyko iš savo tėvynių, tačiau mes neturime absoliučiai jokio supratimo, kokie motyvai juos veda. Ekonominiai, politiniai ar vertybiniai? Koks jų santykis? Kada turėsime normalius tyrimus, bandančius atsakyti į tokius klausimus?

Mokslas, kuris gali bandyti kelti šiuos klausimus, tarsi ir nepasitelkiamas. Mes vis dar neturime suvokimo apie tai, kaip reikia priimti naujai atvykusius. Koks integracijos planas ir koks modelis. Net apie karo pabėgėlius iš Ukrainos mes nedrįstame paklausti: o kas bus, kuomet karas pasibaigs? Jie pasiliks Lietuvoje ar sugrįš į Ukrainą? Gudijos neapibrėžtumas taip pat yra faktorius. Mes nežinome, kokios Gudijos norime. Tiesiog įsivaizduojame, kad ten kažkokiais keistais būdais turi būti sukurta demokratija. Tačiau koks jos turinys? Į tai atsakymų mes neturime, neturime jokios strategijos. Ir tai yra baisiausia, kas prognozuoja katastrofą.

Žvelgiant į politinį lauką, atrodo, kad mes galime pyktis dėl perėjos spalvos, dėl paberto smėlio, dėl lentelių. Tačiau tingime sugalvoti kažką savo ir autentiško. Būtent tingėjimas galvoti, tingėjimas vertinti patiems, kokius iššūkius mums kuria ši diena, ir veda prie katastrofos. Padabinę savo kalbas įvairiais šūkiais, mes nesugebame sutelkti žmonių bendram darbui. Vyrauja požiūris „myliu-nemyliu“. Labai paprasta priimti tai, kas tau artima ir suprantama. Pabandyk apmąstyti tai, su kuo nesutinki. Ir tada atsiveria vaizdas, jog pasaulis yra žymiai sudėtingesnis.

Besidžiaugdami pilnėjančia Lietuva, visada turime nepaleisti iš akių, kad tokiu būdu susidaro prielaidos vykti demografinei katastrofai. Juk demografija – tai ne tik kiekybė, bet ir kokybė.

Todėl besidžiaugdami pilnėjančia Lietuva, visada turime nepaleisti iš akių, kad tokiu būdu susidaro prielaidos vykti demografinei katastrofai. Juk demografija – tai ne tik kiekybė, bet ir kokybė. Referendumą dėl pilietybės išsaugojimo organizavę žmonės tai darė atsainiai, labiausiai trūko aiškumo ir supratimo, kam tas referendumas. Pasyvūs užsienyje gyvenantys lietuviai – taip pat kokybinis parametras. Nors matydami lituanistinių mokyklų ar bendruomenių veiklą, tikrai neturime teisės šių žmonių atsisakyti. Tuo tarpu Lietuvoje gyvenantys ir ją vis papildantys užsieniečiai juk irgi yra iššūkis. Kaip su juo dorosimės? Atsakymų vis dar nėra.

Galima būtų grįžti prie rinkiminių debatų – šis klausimas nebuvo kažkaip ypatingai gvildentas. Nors buvo paliestos švietimo problemos, tačiau ir jos pasiliko nuošalyje. Ką per debatus galėjome išvysti? Turime du svarbiausius mūsų valstybės pareigūnus, kurie pasisakė šiais klausimais.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasakojo apie savo iniciatyvas: įtraukus ugdymas, lygaus starto galimybės ir t. t. Tačiau ką jos reiškė? Pats konstatavo, kad nebuvo numatyta lėšų įgyvendinti tokioms iniciatyvoms. Nors instrumentai (biudžeto vetavimas, spaudimas naudojantis veto teise ir t .t.) buvo jo rankose. Tačiau tai nepasirodė pakankamai svarbu jam pačiam.

Premjerė Ingrida Šimonytė irgi laikėsi panašiai. Iš pradžių buvo primintas didėjantis švietimo biudžetas, operuojama skaičiais (finansai, studentai, moksleiviai), tačiau galiausiai, neatlaikiusi spaudimo, ji pripažino, kad mokyklų tinklas priklauso savivaldybėms ir kad jos yra administratorius, o su klausimais dėl detalių galima eiti ten. Savivaldybėse ieškoti mokytojo prestižo, savivaldybėse ieškoti pavyzdžių ir t. t.

Tiek Prezidentas, tiek premjerė pademonstravo, kad švietimas, t. y. demografijos kokybės klausimai, jiems nelabai rūpi, jie nėra jų apgalvoję. Tai ne jų funkcijos. Tačiau... Jeigu prisimintume „Covid-19“ valdymą, apie jį visi viską žinojo. Nes tai buvo akivaizdi politinės darbotvarkės dalis.

Todėl, žvelgdami į demografijos kiekybės ir kokybės klausimus, mes turime pripažinti, kad katastrofos mes kol kas čia nematome, nors ji akivaizdi. Stovėdami katastrofos akivaizdoje mes vis dar tingime galvoti. Ar ilgai tai gali tęstis? Kodėl negalime numatyti ir spręsti problemas iš anksto? Kažkokia keista nuojauta kankina, kad netrukus teks dėl to verstis per galvą."

Kompiuterinių mokslų studentai susiduria su prastesnėmis darbo perspektyvomis

    „JAV universitetuose kompiuterių mokslas yra karštesnis, nei bet kada. Tačiau šį mėnesį studijas baigiantys studentai atranda, kad jų diplomai nebėra patikimas bilietas į technologijų pramonės turtus.

 

     Tiesą sakant, daugeliui sunkiau, nei jie kada nors manė, bus susirasti darbą.

 

     Technologijų milžinams, kurie agresyviai plėtėsi vos prieš kelerius metus, dabar mažiau reikia pradinio lygio samdomų darbuotojų arba jie atsisako darbo vietų. Jie taip pat vis daugiau dėmesio skiria dirbtiniam intelektui – technologija, kurios daugelis bijo, gali sumažinti koduotojų poreikį. Skelbimai darbo pasiūlymų svetainėje rodo, kad, iš tiesų, programinės įrangos kūrimo vaidmenų, kompiuterių mokslo įgaliotinio, sumažėjo 30 % nuo priešpandeminio lygio.

 

     Tuo pačiu metu įmonės gali rinktis iš gausybės naujų absolventų. JAV kompiuterių ir informacijos mokslų specialybių studentų skaičius per penkerius metus šoktelėjo 40 % ir 2023 m. pasiekė daugiau, nei 600 000. Švietimo departamento duomenimis, 2021 m. šiose specialybėse suteiktų bakalauro laipsnių skaičius viršijo 100 000. Tai yra 140% daugiau, nei 10 metų anksčiau.

 

     Studentai, kurie kažkada turėjo darbus ir vasaros stažuotes per Padėkos dieną (rudenį), dabar plečia jų paieškas.

 

     „Kai sakau žmonėms, kad užsiimu informatikos mokslu, jie tarsi sako: „Tau pasisekė. Tu uždirbsi daug pinigų. Gali daryti viską, ką nori“, – sakė 22 metų amžiaus Benas Riesettas. -senjoras, kuris šį mėnesį baigė Amerikos katalikų universitetą. „Tiesa ta, kad kai pradedi ieškoti dabar, neįmanoma įsidarbinti."

 

     Vos prieš kelerius metus Riesett nuolat girdėjo, kad darbdaviams reikia darbuotojų, turinčių jo įgūdžių; dabar jo bendrakursiai, turintys darbus, gavo juos per draugus, šeimą arba iš stažuočių. Riesettas iš Vašingtono, Kolumbijos apygardoje, teigė, kad jis kreipėsi į pradinio lygio pareigas visoje šalyje ir gavo tik keletą atsakymų.

 

     Žinoma, aukščiausios pakopos mokyklų comp-sci specialybės studentai vis tiek gali gauti darbą. Prognozuojama, kad užmokestis sieks apie 75 000 dolerių, o Nacionalinės kolegijų ir darbdavių asociacijos (NACE) peržiūrėtos pagrindinės įmonės yra aukščiausios klasės. Jie tiesiog ne visi eina į „Facebook“ ar „Google“.

 

     „Darbo ieškantys asmenys turi iš naujo nustatyti savo lūkesčius“, – sakė technologijų sektorių sekančios prekybos grupės „CompTIA“ vyriausiasis tyrimų pareigūnas Timas Herbertas. „Naujiems absolventams gali tekti pakoreguoti, kur jie nori dirbti, kai kuriais atvejais, kokį atlyginimą, privilegijas ar pasirašymo premiją jie gaus, ir kokio tipo įmonėje jie dirbs."

 

     Šių metų informatikos absolventų atlyginimai turėtų būti 2,7% didesni, nei pernai – tai mažiausias augimas iš aštuonių EVRK apžvelgtų krypčių.

 

     Pasak Darbo departamento, per pastaruosius 18 mėnesių programinės įrangos leidėjų, darbdavių grupės, kuriai priklauso programinės įrangos kūrėjai, darbo vietų skaičius išliko toks pat. Studentų darbo platformoje „Handshake“ neseniai paskelbtų darbų, skirtų technologijų įmonėms, skaičius sumažėjo 30 %, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu.

 

     Jarin Rahman, informacijos mokslų magistrė, ką tik baigus jaunesniuosius metus Kornelio universitete, ilgai manė, kad bandys įsidarbinti didelėje technologijų įmonėje. Būdama pirmos kartos koledžo studentė, ji manė, kad tai geriausias kelias.

 

     Tačiau Rahman pažįsta daugybę senjorų, kurie praėjusią vasarą stažavosi didelėse technologijų įmonėse ir negavo grįžimo pasiūlymų. Technologijų pramonei pasirodžius mažiau stabiliai, nei ji tikėjosi, ji pradėjo ieškoti kitur. „Tai mane tikrai išgąsdino, nes žinau, kad turiu rasti būdą išlaikyti šeimą“, – sakė ji.

 

     Šią vasarą ji stažuosis nekilnojamojo turto investicijų valdymo įmonėje.

 

     Stephanie Johnson, Šiaurės Karolinos universiteto Informatikos katedros karjeros plėtros vadovė, teigė, kad jos studentai vidutiniškai pretenduoja į 150 ar daugiau darbo vietų. Daugelis net ir pavasarį dar laukė pasiūlymų. Vos prieš kelerius metus jie galėjo pretenduoti į 20 ar 40 pozicijų ir gauti galutinį pasiūlymą rudenį.

 

     Johnson sakė mačiusi daugiau studentų, besikreipiančių į įmones, kuriose technologijos yra paslauga, o ne produktas. Ji pažįsta du studentus, kuriems buvo pasiūlyti vaidmenys didelėse technologijų įmonėse, tačiau jie atsisakė.

 

     Pasiūla lūžta nuo comp-sci studentų, kuriems per ateinančius kelerius metus reikės darbo. Nacionalinio studentų kliringo centro tyrimų centro duomenimis, kompiuterių ir informacijos mokslai yra sparčiausiai populiarėjantys 20 pagrindinių JAV 4 metų koledžų krypčių. Tai ketvirta pagal populiarumą pagrindinė dalis. 2018–2023 metais kompiuterių ir informacijos mokslų specialybės studentų skaičius šoktelėjo nuo maždaug 444 000 iki 628 000.

 

     Pierce'as Avneris, ką tik baigęs jaunesniuosius metus Kolorado universitete Boulderio valstijoje, sakė, kad pernai internetu pateikė pareiškimus šimtams stažuočių. Dauguma niekada neatsakė. Daugelis iš tų, kurie tai padarė, per 15 sekundžių ar minutę atsiuntė atmetimo pranešimą.

 

     Šiais metais jis pasirinko senamadišką kelią, rankiniu būdu pristatydamas apie 20 programų technologijų įmonėms aplink Denverį ir Boulderį. Jis taip pat siuntė el. laiškus „Theta Tau “profesionaliosios inžinierių brolijos absolventams.  Šią vasarą jis ruošiasi stažuotis vienoje aviacijos ir kosmoso kompanijoje – pas vieną iš darbdavių, kurį rado per savo brolijos tinklą.

 

     Alexas Giangas, kompiuterių mokslų magistras, ką tik baigęs jaunesniuosius metus Kornelyje, ruošiasi pradėti programinės įrangos inžinerijos stažuotę skaitmeninės reklamos įmonėje. Programos Uber, Airbnb, Tesla, Facebook, Apple ir Amazon.com nepasiteisino.

 

     Draugai irgi prisitaiko. Jų naujas mentalitetas yra toks: „Jei gauni darbą, net jei jis tau nepatinka, reikia jo imtis, nes nežinai, ar gausi dar ką nors“, – sakė jis." [1]

1. Computer-Science Students Face Weaker Job Prospects. Bindley, Katherine; Driebusch, Corrie; Ellis, Lindsay.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 May 2024: A.1.

Computer-Science Students Face Weaker Job Prospects

"Computer science is hotter than ever at U.S. universities. But students graduating this month are discovering their degrees are no longer a surefire ticket to tech-industry riches.

In fact, many are finding it harder than they ever thought it would be to land a job.

Tech giants that were expanding aggressively just a few years ago now have less need for entry-level hires -- or are shedding jobs. They are also increasingly turning their focus to artificial intelligence, a technology many fear could reduce the need for coders. Postings on jobs website Indeed for software-development roles, a proxy for computer science, have dropped 30% from prepandemic levels.

At the same time, companies have a burgeoning supply of new grads to choose from. The number of students in the U.S. majoring in computer and information science has jumped 40% in five years to more than 600,000 as of 2023. The number of bachelor's degrees conferred in those majors topped 100,000 in 2021, according to the Department of Education, a 140% rise from 10 years earlier.

Students who once had jobs and summer internships lined up by Thanksgiving are now broadening their searches.

"When I tell people I'm in computer science, they're, like, 'Lucky you. You're going to make a lot of money. You can do anything you want,'" said Ben Riesett, a 22-year-old who graduated this month from Catholic University of America. "The truth is, when you start looking right now, it's impossible to get hired."

Just a few years ago, Riesett heard constantly that employers needed staff with his skill set; now, his classmates with jobs got them through friends or family, or from internships. Riesett, in Washington, D.C., said he has applied to entry-level roles all over the country and received only a few responses.

To be sure, comp-sci majors from top-tier schools can still get jobs. Pay, projected to be at about $75,000, is at the high end of majors reviewed by the National Association of Colleges and Employers, or NACE. They are just not all going to Facebook or Google.

"Job seekers need to reset their expectations," said Tim Herbert, chief research officer at CompTIA, a trade group that follows the tech sector. "New grads may need to adjust where they're willing to work, in some cases what salary, perks or signing bonus they'll receive, and the type of firm they'll work for."

Salaries for this year's graduates in computer science are expected to be 2.7% higher than last year's, the smallest increase of eight fields reviewed by NACE.

In the past 18 months, job growth has remained flat for software publishers, a group of employers that includes software developers, according to the Labor Department. On the student jobs platform Handshake, the number of full-time jobs recently posted for tech companies is down 30% from the year-ago period.

Jarin Rahman, an information-science major who just completed her junior year at Cornell University, had long assumed she would try to land a job at a large tech company. As a first-generation college student, she thought it was the best path.

But Rahman knows lots of seniors who interned at big tech companies last summer and didn't get return offers. With the tech industry appearing less stable than she anticipated, she started looking elsewhere. "It made me really stressed out because I know that I have to find a way to support my family," she said.

This summer, she will intern at a real-estate investment-management firm.

Stephanie Johnson, a career-development lead with the computer-science department at the University of North Carolina, said her students on average were applying to 150 or more jobs. Many were still waiting for offers in the spring. Just a few years ago, they might apply for 20 or 40 positions -- and get a final offer in the fall.

Johnson said she has seen more students focused on companies where tech is a service and not the product. She knows two students who were offered roles at big tech companies but declined.

The pipeline is bursting with comp-sci students who will need jobs in the next few years. Computer and information science is the fastest-growing top-20 major in the U.S. at four-year colleges, according to the National Student Clearinghouse Research Center. It is the fourth-most-popular major overall. Between 2018 and 2023, the number of students majoring in computer and information science jumped from about 444,000 to 628,000.

Pierce Avner, who just finished his junior year at the University of Colorado, Boulder, said he applied online for hundreds of internships last year. The majority never responded. Of those that did, many sent back a rejection note within 15 seconds to a minute.

This year, he took an old-fashioned route, hand-delivering about 20 applications to tech companies around Denver and Boulder. He also sent emails to alumni from the Theta Tau professional engineering fraternity. He is set to intern at an aerospace company this summer, one of the employers he found through his fraternity networking.

Alex Giang, a computer-science major who just finished his junior year at Cornell, is preparing to start a software-engineering internship at a digital-advertising company. Applications to Uber, Airbnb, Tesla, Facebook, Apple and Amazon.com didn't pan out.

Friends are adjusting, too. Their new mentality is: "If you get a job, even if you don't like it, you need to take it because you don't know if you're going to get anything else," he said." [1]

1. Computer-Science Students Face Weaker Job Prospects. Bindley, Katherine; Driebusch, Corrie; Ellis, Lindsay.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 May 2024: A.1.

Kuris still arrogantly spoke against dual citizenship. His mother did not teach him to speak Lithuanian

We are a small, disappearing state. We are not Greece and not Britain. If we continue to sing about cases that are separate from the main ones, as for some reason very rare cases and hold naive, unrealistic referendums, then we will disappear like smoke, undisturbed by the wind. The Prussians are our guiding star. They are already gone. They wanted dual citizenship, but the Prussian Kúris wouldn't let them, because his mother didn't teach him Prussian either. Let us not repeat the mistakes of the Prussians.

 

 

 

Kūris dar arogantiškai pavarė prieš dvigubą pilietybę. Jo mama neišmokė jį kalbėti lietuviškai

Esame maža, išnykstanti, valstybė. Mes - ne Graikija ir ne Britanija. Jei toliau taip giedosime apie atskirus nuo pagrindinių atvejus, kaip apie kažkodėl labai retus atvejus, ir suksime naivius, nerealistiškus, referendumus, tai išnyksime, kaip dūmas, neblaškomas vėjo. Prūsai yra mūsų kelrodė žvaigždė. Jie jau išnyko. Jie norėjo dvigubos pilietybės, bet prūsiškas Kūris jiems neleido, nes jo mama irgi jį neišmokė prūsų kalbos. Nekartokime prūsų klaidų.

 

 

Tūkstančiai gyventojų turi tai padaryti savo miško sklype: atvyksta tikrintojai, gresia ir baudos

"Tūkstančiai gyventojų turi žemės sklypus, kuriuose yra ir miško teritorija. Tačiau specialistai įspėja – miško teritorijos bet kada gali būti patikrintos, o jeigu neatliksite šių svarbių darbų ir medžiai nebus prižiūrimi, už tai galima sulaukti ir baudos. 64 Valstybinės miškų tarnyba skelbė, kad Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško, o vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Tačiau dažnu atveju šių sklypų savininkai, kaip teigia specialistai, yra žmonės, kurie neturi nieko bendro su miškininkyste, yra kitų profesijų atstovai, gyvenantys ir dirbantys miestuose. TAIP PAT

 

Vis dėlto specialistai perspėja, kad tai nėra pasiteisinimas, kodėl miško plotas neturėtų būti prižiūrimas. Tad kiekvienas savininkas privalo atlikti svarbius namų darbus.

 

Ką privalote padaryti? Valstybinės miškų tarnybos Viešųjų ryšių specialistas Ūdrys Staselka naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja jų savininkus ir valdytojus atlikti tam tikrus darbus. Pavyzdžiui, miškų plotų savininkai turi iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki jų liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo. O spygliuočiai medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukų susiformavimo taip pat turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 2 kilometrų atstumu nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc. pakraščio arba nužievinti. REKLAMA „Savo ruožtu, Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus apsilankyti 40 metų ir vyresniuose eglynuose bei įvertinti medžių būklę. Kenkėjų pažeistų eglių pirmiausia reikėtų ieškoti šalia pernai buvusių žievėgraužio tipografo židinių, vėjavartynų ar plynų kirtaviečių pakraščiuose augančiuose eglynuose“, – teigė pašnekovas.

 

Be kitų prievolių kiekvienas miško savininkas privalo: saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai; laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones (įrengti priešgaisrines juostas ir laužavietes, valyti užšlemštą mišką ir kita), stichinių nelaimių miškuose atvejais vykdyti aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones; informuoti valstybinius miškų pareigūnus apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius. Vykdomi patikrinimai, skiriamos baudos Specialistai taip pat gyventojams primena, kad kirtavietes ir želdintinas miško aikštes reikia atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo.

 

Tuo metu žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Be to, Valstybinės miškų tarnybos atstovai atkreipia dėmesį, kad miškas privalo būti atkurtas žinomos kilmės ir geros kokybės sodmenimis, mat yra siekiama, kad užaugęs miškas ne tik džiugins jo savininką, bet ir teiks ekonominę bei socialinę naudą. Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad aplinkosaugininkai nuolatos atlieka skirtingus patikrinimus. „Departamento pareigūnai nuolatos atlieka miškų valstybinę kontrolę ir jos priežiūrą miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos srityse.

 

Dėl nurodytų aplinkybių Departamento pareigūnai vykdo ir prevencinę veiklą: tikslines išvykas, aplinkosaugos akcijas. Taip pat, remiantis rizikos vertinimu, yra atrenkami didesnės rizikos miško plotai, kuriuos apžiūrima kontrolės metu“, – teigiama atsiųstame komentare. Pasak departamento atstovų, 2023 m. dažniausiai aplinkosaugos pareigūnai baudas gyventojams skyrė už netaisyklingą transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis būtent miškingose teritorijose, kur tai daryti draudžiama. Būtent už šio tipo pažeidimus aplinkosaugininkai gali skirti baudą nuo 20 iki 50 eurų. AAD atstovai taip pat įvardija ir kitus pažeidimus, už kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys taip pat susilaukia baudų – tai medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimai. REKLAMA Už šiuos nusižengimus fiziniai asmenys gali sulaukti baudos, kurios dydis siekia nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 110 iki 300 eurų.

 

Sklypų savininkams taip pat gresia baudos

 

Specialistai taip pat gyventojams dar kartą primena, kad jeigu medžius savo teritorijoje kirtote ne pagal reikalavimus, už tai taip pat gali būti skiriama bauda. Štai miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, kai buvo padaryta žala aplinkai, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 120 eurų. Jei tokio pobūdžio pažeidimas padaromas dar kartą, baudos dydis gali padidėti net iki 1,2 tūkst. eurų. Be to, jeigu gyventojai nesilaikys miško atkūrimo ir įveisimo reikalavimų, už tai asmenys gali sulaukti baudos nuo 80 iki 150 eurų. Jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, gali būti skiriama ir 210 ar net 300 eurų bauda. Leidimai kirsti mišką Miškų tarnyba primena, kad jeigu gyvnetojai nori mišką kirsti, jų savininkai pirmiausiai privalo gauti leidimą.

 

Leidimai kirsti mišką privačių miškų savininkams yra privalomi visiems kirtimams, išskyrus: jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami pavieniai sausuoliai ar vėjavartos; kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę). Tačiau, jei savininkas iškirstą medieną planuoja parduoti ar kitaip tiekti į rinką, tuomet net ir aukščiau išvardintiems atvejams būtina gauti leidimą arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Taip pat pranešimai apie ketinimą kirsti mišką yra būtini norint vykdyti:

 

retinimo ir einamuosius kirtimus; atrankinius sanitarinius kirtimus; plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimus neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.

 

Be to, asmenys, gabendami privačiuose miškuose pagamintą apvaliąją medieną, privalo laikytis Aplinkos ministro patvirtintos apvaliosios medienos gabenimo tvarkos ir turėti užpildytą medienos gabenimo lapą. Aplinkos apsaugos departamento sukurtame interaktyviame žemėlapyje sudaryta galimybė žymėti kenkėjų apniktas (pvz. žievėgraužio tipografo veisimosi vietas) ar nuvirtusias egles. Gyventojų perduotą informaciją tirs kelios atsakingos institucijos, duomenys bus sutikrinami su Valstybinės miškų tarnybos turima informacija, ir jei „Tvarkau Lietuvą“ pasieks iki šiol nežinomi atvejai, į užfiksuotas kenkėjų pažeidimų vietas vyks miškininkai, kurie įvertins pažeidimus ir imsis tinkamų miško sanitarinės apsaugos priemonių."