Lietuvos fašistai nušauna beginklį lietuvį ir vadina tai susišaudymu. Visi atsidūrėme pavojuje. Vykime juos iš Seimo rinkimų metu

Užsižiopsosi, važiuodamas gatve, ir tave fašistai nušaus.

"Šeštadienio vakare prie sienos su Baltarusija pasieniečiai, bandydami sulaikyti įtariamą kontrabandą gabenusį lietuvį, jį mirtinai pašovė, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

 

Giedriaus Mišučio, VSAT patarėjo, teigimu, policijoje dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 

Nurodoma, kad šeštadienį apie 21 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai, turėdami informacijos apie kontrabandos gabenimą, vykdė paieškos ir sulaikymo veiksmus Šalčininkų rajono Paūdrionių kaimo prieigose.

 

Ši vieta yra prie pat sienos su Baltarusija.

 

Čia buvo pastebėtas važiuojantis automobilis „VW Passat“, kurio vairuotojas stabdomas uniformuotų pasieniečių su VSAT tarnybiniu visureigiu įjungtais šviesos ir garso signalais nepakluso šiam reikalavimui, o padidino greitį.

 

Pareigūnai jį vijosi. Netoliese ant kelio buvo kitas uniformuotas pasienietis, teigiama, kad į šią pusę lėkdamas bėglys automobiliu galėjo bandyti jį partrenkti, tačiau šis paskutinę akimirką išvengė pervažiavimo.

 

Pirminiais duomenimis, kilus pavojui sveikatai ir gyvybei bei siekdamas sustabdyti mirtinai pavojingą bėglį, pasienietis iš tarnybinio ginklo iššovė vieną šūvį į sprukusio automobilio padangą, nes „VW Passat“, įtariama, netrukus būtų įlėkęs į Tabariškių kaimą, kur galimai irgi būtų kilęs didelis pavojus aplinkiniams.

 

Kaip nurodo VSAT, po šūvio kiek pavažiavęs automobilis sustojo. Pareigūnai vairuotojo vietoje rado mirtinai šūvio sužalotą Lietuvos pilietį.

Gerai žinomas teisėsaugai

 

Rustamas Liubajevas, VSAT vadas generolas, sekmadienį žurnalistams tvirtino, kad žuvusysis yra gerai žinomas teisėsaugai, baustas už kontrabandos gabenimą.

 

„Tai buvo VSAT ir policijai jis buvo gerai žinomas Vilniaus miesto gyventojas, kuris turi įspūdingą kriminalinę praeitį,  ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, kontrabandą, tarp kurių buvo ir valstybės sienos pažeidimai bei disponavimas akcizinėmis prekėmis. Taip pat ne kartą baustas už kitus  nusižengimus administracine tvarka“, – tvirtino jis.

 

Pasak jo, automobiliu buvo gabenami, pasieniečių žiniomis, ryšuliai, kuriuose buvo kontrabandinės cigaretės.

 

Kaip sakė R. Liubajevas toks atvejis, kai pasieniečiai nušauna kontrabandą gabenusį žmogų jam priešinantis per pastaruosius kelerius metus yra antras.

 

R. Liubajevo teigimu, nuo pasieniečių bandžiusį sprukti 1980 m. gimusį vyrą pašovęs pareigūnas VSAT dirba daugiau negu 15 metų.

 

„Per visą savo tarnybos laikotarpį jis neturėjo nuobaudų, labai teigiamai charakterizuojamas tiesioginių vadovų, ne kartą buvo skatintas. Buvo apdovanotas VSAT sidabrinės spalvos pasižymėjimo ženklu „Pavyzdingas pasienietis“, – tvirtino R. Liubajevas.

 

Pasieniečiui yra teikiama psichologinė pagalba.

 

R. Liubajevas tvirtino, kad Baltarusijos pareigūnai į susišaudymą nesureagavo.

 

Dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos pradėtas VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje. Taip pat VSAT dėl šio įvykio atliekamas tarnybinis patikrinimas."

 

Kinija nuleido erdvėlaivį tolimojoje Mėnulio pusėje

„Nusileidimas priartina „Chang’e-6“ misiją žingsniu prie to, kad ji pirmoji grąžintų pavyzdį iš tos Mėnulio dalies, kurios niekada nebuvo matyti iš Žemės.

 

 Kinija sekmadienio rytą sėkmingai nusileido Mėnulyje esančiu nusileidimo aparatu tolimojoje Mėnulio pusėje, paskelbė šalies kosmoso agentūra, žengdama vieną žingsnį arčiau pirmojo mėginio iš tos Mėnulio dalies, kurios žemiečiai niekada nemato, sugrąžinimo.

 

 Nepilotuojamas zondas Chang’e-6 Mėnulio Pietų ašigalio-Aitken baseiną pasiekė 6.23 val., sakoma Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos pranešime.

 

 Agentūra paskelbė vaizdo įrašą, nufilmuotą nusileidimo kameros, kai zondas nusileido. Vaizdo įraše Mėnulio paviršius, išmargintas krateriais, nusileidžiant vis arčiau.

 

 Chang'e-6, pavadintas Kinijos mėnulio deivės vardu, yra antroji misija, nusileidusi į tolimą Mėnulio pusę. Jo pirmtakas „Chang'e-4“ įėjo į istoriją kaip pirmasis, tai padaręs 2019 m.

 

 Tolimoji mėnulio pusė skiriasi nuo artimosios pusės, kur pavyzdžius surinko JAV, Kinija ir tuometinė Sovietų Sąjunga. Jis turi storesnę plutą, daugiau kraterių ir mažiau marijų arba lygumų, kuriose kadaise tekėjo lava. Neaišku, kodėl dvi mėnulio pusės taip skiriasi; Chang’e-6 surinkti pavyzdžiai galėtų suteikti tam tikrų užuominų.

 

 Pietų ašigalio-Aitkino baseinas, didžiulis, maždaug 1600 mylių pločio smūginis krateris, yra vienas didžiausių Saulės sistemos istorijoje, ir manoma, kad jį sukūręs smūgis iškasė medžiagą iš Mėnulio mantijos. Ši medžiaga, jei ją galima gauti, galėtų padėti mokslininkams sužinoti daugiau apie mėnulio vidurių istoriją.

 

 Kinija yra vienintelė šalis, iki šiol siuntusi misijas į tolimąją Mėnulio pusę, o šios misijos yra jos augančių kosminių ambicijų dalis vis konkurencingesnėje pasaulinėje aplinkoje. Šalis sėkmingai pradėjo misiją į Marsą ir planuoja ateityje aplankyti asteroidą. Taip pat siekiama, kad žmogus būtų nugabentas į Mėnulį iki 2030 m., o tai taptų antra tauta po Jungtinių Valstijų.

 

 „Chang'e-6“ yra trečioji misija nusileisti Mėnulyje šiais metais. Japonija tapo penktąja šalimi pasaulyje, pasiekusia Mėnulio paviršių, kai sausį ten nusileido išmanioji Mėnulio tyrimo priemonė. Vasario mėnesį nusileido privačiai valdomas erdvėlaivis „Odysseus“, kurį sukūrė Hiustono „Intuitive Machines“.

 

 „Chang'e-6“ pakilo gegužės 3 dieną iš Venčango kosminės aikštelės Hainano saloje pietų Kinijoje. Jis pasiekė Mėnulį gegužės 8 d., pranešė Kinijos kosmoso agentūra, ir keletą savaičių skriejo aplink jį, kol nusileido. 

 

Nusileidimas truko apie 14 minučių, zondas naudojo kameras ir 3-D lazerinį skenavimą, kad išvengtų kliūčių, pranešė agentūra.

 

 Agentūra nurodė, kad zondas rinks mėginius maždaug dvi dienas, rinkdamas uolienas ir dirvožemį nuo Mėnulio paviršiaus, taip pat gręždamas į žemę, kad paimtų požeminius mėginius.

 

 Tada jis praleis papildomas savaites Mėnulio orbitoje, ruošdamasis penkių dienų kelionei atgal į Žemę. Agentūros teigimu, visa misija turėtų užtrukti apie 53 dienas.

 

 Misijos į tolimąją Mėnulio pusę yra sudėtingos, nes ten neįmanoma užmegzti tiesioginio ryšio su zondais.

 

 2018 metais Kinija išsiuntė palydovą Queqiao į Mėnulio orbitą, kad perduotų informaciją iš Chang’e-4 į Žemę. Šį kovą ji paleido antrąjį palydovą. Du palydovai bus naudojami kartu, kad palaikytų ryšį su Chang'e-6, kai jis renka pavyzdžius." [1]

 

1. China Lands Spacecraft on Far Side of the Moon. Zhuang, Yan.  New York Times (Online) New York Times Company. Jun 2, 2024.

China Lands Spacecraft on Far Side of the Moon

"The landing brings the Chang’e-6 mission a step closer to being the first to return a sample from the part of the moon that’s never seen from Earth.

China successfully landed a lunar lander on the far side of the moon on Sunday morning, the country’s space agency announced, taking the mission one step closer to bringing back the first sample from the part of the moon that earthlings never see.

The Chang’e-6 unmanned probe touched down on the moon’s South Pole-Aitken basin at 6:23 a.m., China’s National Space Administration said in a statement.

The agency released a video taken by the landing camera as the probe touched down. In the video, the surface of the moon, pockmarked with craters, gets closer and closer as the lander descends.

Chang’e-6, named after the Chinese moon goddess, is the second mission to have touched down on the far side of the moon. Its predecessor, Chang’e-4, made history as the first to do so in 2019.

The far side of the moon is distinct from the near side, where the United States, China and what was then the Soviet Union have gathered samples. It has a thicker crust, more craters and fewer maria, or plains where lava once flowed. It’s unclear why the two sides of the moon are so different; the samples collected by Chang’e-6 could provide some clues.

The South Pole-Aitkin basin, a massive impact crater about 1,600 miles wide, is among the largest in the history of the solar system, and the impact that created it is thought to have dug up material from the lunar mantle. That material, if it can be retrieved, could help scientists learn more about the history of the moon’s insides.

China is the only country to have sent missions to the far side of the moon so far, and the missions are part of its growing space ambitions in an increasingly competitive global environment. The country has successfully launched a mission to Mars and has plans for a future visit to an asteroid. It also aims to put a person on the moon before 2030, which would make it the second nation to do so after the United States.

Chang’e-6 is the third mission to land on the moon this year. Japan became the world’s fifth country to reach the moon’s surface when its Smart Lander for Investigating Moon landed there in January. Odysseus, a privately operated spacecraft built by Intuitive Machines of Houston, landed in February.

Chang’e-6 lifted off on May 3 from the Wenchang space site on Hainan Island in southern China. It reached the moon on May 8, China’s space agency said, and orbited it for several weeks before touching down. The descent took about 14 minutes, and the probe used cameras and 3-D laser scanning to avoid obstacles as it landed, the agency said.

The probe will collect samples for about two days, gathering rocks and soil from the lunar surface and also drilling down into the ground to collect subsurface samples, the agency said.

It will then spend additional weeks in lunar orbit preparing for a five-day return trip to Earth. The full mission is expected to take about 53 days, according to the agency.

Missions to the far side of the moon are complex because it is impossible to directly establish communications with probes there.

In 2018, China sent the Queqiao satellite into lunar orbit to relay information from Chang’e-4 to Earth. It launched a second satellite this March. The two satellites will be used in tandem to remain in contact with Chang’e-6 as it collects samples." [1]

1. China Lands Spacecraft on Far Side of the Moon. Zhuang, Yan.  New York Times (Online) New York Times Company. Jun 2, 2024.