Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. birželio 8 d., šeštadienis

Darbas kartu: menas susidraugauti

„Ryšio dėsniai

 Autorius Davidas Robsonas

 Pegasas, 320 puslapių, 29,95 doleriai

 

 Mokslo rašytojas Davidas Robsonas turi padrąsinančių naujienų tiems, kurie stengiasi užmegzti prasmingus ryšius su kitais. Knygoje „Ryšio dėsniai: mokslinės stipraus socialinio tinklo kūrimo paslaptys“ jis tvirtina, kad žmonės jus mėgsta ir gerbia labiau, nei jūs manote, ir kad juos labai domina jūsų giliausios mintys ir jausmai.

 

 P. Robsonas ne tik yra malonus, nors knygos tonas yra optimistiškas. Jo teiginiai yra pagrįsti naujausiais psichologijos ir neurologijos tyrimais, kuriuos jis greitai apibendrina. Jis taip pat pateikia įrodymų, kad socialinis ryšys yra gyvybiškai svarbus psichinei sveikatai ir ilgaamžiškumui, o tai rodo, kad turėtume būti taip pat įsipareigoję puoselėti santykius, kaip ir sportuoti ar stebėti savo mitybą.

 

 „Ryšių dėsniai“ pateikia 13 pono Robsono principų, kaip užmegzti tvirtus socialinius ryšius. Tai apima „dosniai girkite žmones“, „prašykite pagalbos, kai jos reikia“ ir „būkite pilietiški ir smalsūs nesutarimuose“.

 

 Nors kai kurie atrodo akivaizdūs, ponas Robsonas, knygų „Žvalgybos spąstai“ ir „Lūkties efektas“ autorius, pastebi, kad mes dažnai jų nepaisome. Jis rašo: "Kiekvieną kartą bendraudami su kitu asmeniu, priimame sprendimus, kurie gali sukelti didesnį supratimą ir meilę, arba nuolatinį atstumą ir izoliaciją. Dėl savo smegenų šališkumo mes pernelyg dažnai pasirenkame pastarąjį kelią."

 

 Vienas iš tokių šališkumo yra žinomas kaip „mėgimo atotrūkis“, kuris apibūdina tendenciją palikti socialinę sąveiką, darant prielaidą, kad sutikti asmenys mums patiko daugiau, nei mes jiems. P. Robsonas nori, kad skaitytojai neišmoktų šio klaidingo suvokimo ir rastų pasitikėjimo, kad galėtų remtis ryšiais – tai ypač naudinga strategija darbo vietoje.

 

 Smulkūs pokalbiai, įspėja autorius, neduos patenkinamų priedų. Jis nukreipia skaitytojus, susitikus su kuo nors, „nekreipti dėmesio į paviršutiniškus panašumus ir sutelkti dėmesį į savo vidinį pasaulį ir savotiškus būdus, kaip sutampa jūsų mintys ir jausmai“. Tai gali būti pernelyg didelis užsakymas tiems, kurių pokalbio komforto zonos yra sportas ir oras. Jiems p. Robsonas siūlo ne tik mokslu pagrįstas strategijas, bet ir patarimus, rastus 1813 m. Jane Austen romane „Puikybė ir prietarai“. Kai ponas Darcy prisipažįsta Elizabeth Bennet, kad jam trūksta „talento, kurį kai kurie žmonės turi, lengvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, Elizabeth atsako, kad jam tereikia praktikuotis."" [1]


1. REVIEW --- Books -- Shortcuts: Working Together: The Art Of Making Friends. Spindel, Barbara.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 June 2024: C.9.

Working Together: The Art Of Making Friends


"The Laws of Connection

By David Robson

Pegasus, 320 pages, $29.95

Science writer David Robson has encouraging news for those who struggle to create meaningful bonds with others. In "The Laws of Connection: The Scientific Secrets of Building a Strong Social Network," he insists that people like and respect you more than you might think and that they are keenly interested in your deepest thoughts and feelings.

Mr. Robson isn't just being kind, although the book's tone is upbeat. His claims are rooted in recent studies in psychology and neuroscience, which he briskly summarizes. He also offers evidence that social connection is vital to mental health and longevity, suggesting that we ought to be as committed to cultivating relationships as we are to exercising or watching our diets.

"The Laws of Connection" features Mr. Robson's 13 principles for forming robust social ties. They include "praise people generously," "ask for help when you need it," and "be civil and curious in disagreements."

While some seem obvious, Mr. Robson, author of "The Intelligence Trap" and "The Expectation Effect," notes that we frequently neglect them. He writes: "Every time we engage with another person, we make decisions that could either bring greater understanding and affection, or continued distance and isolation. As a result of our brains' biases, we all too often choose the latter path."

One such bias is known as "the liking gap," which describes the tendency to leave social interactions assuming that the individuals we met liked us less than we liked them. Mr. Robson wants readers to unlearn this false perception and find the confidence to build on connections, an especially useful strategy in the workplace.

Small talk, the author warns, will not yield satisfying attachments. He directs readers, upon meeting someone, to "ignore superficial similarities and instead focus on your internal worlds, and the peculiar ways that your thoughts and feelings coincide." That might be a tall order for those whose conversational comfort zones are sports and the weather. For them, Mr. Robson offers not just science-based strategies but advice found in Jane Austen's 1813 novel, "Pride and Prejudice." When Mr. Darcy confesses to Elizabeth Bennet that he lacks "the talent which some people possess of conversing easily" with strangers, Elizabeth responds that he merely has to practice." [1]

1. REVIEW --- Books -- Shortcuts: Working Together: The Art Of Making Friends. Spindel, Barbara.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 June 2024: C.9.. 


Ar verta išvesti milijardus azijiečių iš skurdo, priverčiant daugelį mūsų pačių žmonių iš nevilties išmirti be įprasto, gerai apmokamo, darbo?

Šiandienos atsakymas yra: neverta. Bet žmonės, rašantys knygas, dar apie tai diskutuoja.

 

 „Kaip pasauliui pritrūko visko

 Peter S. Goodman

 Mariner, 416 puslapių, 30 dolerių

 

 Reakcija į globalizaciją sukėlė besaikį įsivaizduojamos praeities ilgesį. Ar tikrai pasiilgome tų dienų, kai automobilių importas buvo mažas, o inovacijos reiškė vis didesnių automobilių su vis didesniais V-8 varikliais kūrimą? Ar turėtume grįžti į devintąjį dešimtmetį, kai dideli, importo drabužiams taikomi muitai, išsaugojo pusės milijono darbuotojų, kurie kirpimo ir siuvimo gamyklose pragyveno skurdų gyvenimą, darbo vietas? Ar mums buvo geriau, kai reguliavimo institucijos nurodė sunkvežimių vairuotojams, kokių rūšių krovinius jie gali vežti, kokiais greitkeliais gali važiuoti ir kokius tarifus gali taikyti?

 

 Knygoje „Kaip pasauliui pritrūko visko“ – spalvingoje ir labai skaitomoje apžvalgoje, kaip Covid-19 pandemija sukrėtė tiekimo grandines, Peteris S. Goodmanas aiškiai nurodo, kad jis nelabai gerai galvoja apie užsakomųjų paslaugų teikimą, perkėlimą į užsienį ir tiesiog gamyba laiku. Jis tvirtina, kad 2021 ir 2022 m. vėluojantys pristatymai ir nevaisingos mažmeninės prekybos lentynos buvo daugelį metų trukusių pastangų sumažinti išlaidas ir padidinti pelną, perkeliant gamybą į užsienį, pasekmė. „Korporacijų, kurių akcijomis prekiaujama viešai, vadovai ir jų pasamdyti politinės sferos įgalintojai apgaudinėjo pasaulio ekonomika“, – rašo jis. Kaip jis apibūdina situaciją, pastaruosius kelis globalizacijos dešimtmečius, bent jau gamybos srityje, buvo didelė klaida. (Atskleidimas: P. Goodmanas plačiai remiasi mano knyga „Dėžutė“, aptardamas konteinerių gabenimą ir ją giria savo padėkose.)

 

 P. Goodmanas rašo apie tarptautinę ekonomiką „New York Times“, o jo knyga yra tarsi reporterio užrašų knygelė. Sutinkame Kalifornijos migdolų augintoją, olandų doko darbuotoją, Queens, NY, sunkvežimių brokerį ir daugelį kitų, vienaip ar kitaip užsiimančių tarptautine prekyba. Jo pagrindinis veikėjas yra Misisipės verslininkas Haganas Walkeris, mažos bendrovės „Glo“ įkūrėjas, sudaręs proveržį parduoti šviesius plastikinius kubelius, kuriuose yra Sezamo gatvės veikėjas Elmo. J. Walkeriui pasirodė, kad kubelių gamybos JAV gamyklose kaina yra pernelyg didelė. 2020 m. gruodžio mėn., praėjus metams nuo pandemijos pradžios, jis užsakė 21 196 „Elmo“ figūrėles iš gamyklos Ningbo mieste, Kinijoje, parduoti per 2021 m. atostogų sezoną.

 

 Kitą vasarą konteinerių trūko, laivų linijos nukreipė krovinius, o Kinijos vyriausybė uždarė uostus, kad sustabdytų Covid plitimą. P. Walkeris desperatiškai ieškojo vieno konteinerio, nuo kurio priklausė jo įmonės ateitis, pervežimo. Elmo pagaliau pasiekė Misisipę lapkritį, kelis mėnesius atsilikęs nuo grafiko ir stebuklingai atvyko po amerikiečių Kalėdų eglutėmis prieš pat šventę.

 

 P. Goodmanas pasitelkia Elmo kančias, iliustruodamas savo teiginį, kad „šiuolaikinę tiekimo grandinę sukūrė didžiulės viešai prekiaujamos įmonės, nuo didelių mažmenininkų, tokių, kaip „Walmart“, iki elektroninės prekybos gigantų, tokių, kaip „Amazon“, ir besiplečiančių vandenynų vežėjų, geležinkelių. monopolininkų ir žemės ūkio verslo galijotų“. Jis rašo, kad reguliavimo panaikinimo dėka didelės transporto įmonės galėjo padaryti paslaugą dideliems klientams, o smulkieji klientai, tokie. kaip „Glo“, buvo palikti patys. Jis tvirtina, kad tiekimo grandinės gedimai pandemijos metais buvo „ne nelaimingas atsitikimas, o labiau suderintos strategijos išauga“, didinant koncentraciją pramonės šakose nuo galvijų skerdimo iki gabenimo konteineriuose, todėl, „dominuojančią padėtį savo pramonės šakose užimančios, įmonės buvo padėti išnaudoti pandemiją, kaip galimybę pakelti kainas.

 

 Ši globalizacijos kritika iš dalies yra tiksli. Daugelis įmonių ir investuotojų nesugebėjo suprasti ilgų, sudėtingų tiekimo grandinių rizikos. Firmos laikė per mažai atsargų ir per daug pasitikėjo trečios pakopos tiekėjais, kurių tapatybės net nežinojo. Daugelio šalių darbuotojai buvo atleisti dėl staigaus gamybos perkėlimo į Aziją, o realūs atlyginimai daugelyje pramonės šakų sustojo arba sumažėjo.

 

 Tačiau šioje istorijoje daug ko trūksta. P. Goodmanas visą dėmesį skiria tam, kaip tolimojo tiekimo grandinės paveikė JAV; jūs nežinotumėte, kad tos tiekimo grandinės buvo susipainiojusios ir kitose vietose, ypač Europoje, arba kad jos taip pat padėjo ištraukti milijardus žmonių iš skurdo tokiose šalyse, kaip Kinija, Vietnamas ir Bangladešas. Jo teiginys, kad tiekimo grandinės buvo sukurtos padėti dideliems mažųjų sąskaita, nepasitvirtina. Dešimtajame dešimtmetyje „Amazon“ buvo daug žadantis startuolis, kol sugalvojo, kaip aplenkti įsitvirtinusius mažmenininkus, iš dalies įvaldydamas tiekimo grandinės valdymą. Šio amžiaus pradžioje „Apple“ nebuvo korporatyvinis milžinas; juo tapo būtent todėl, kad didžiąją dalį gamybos perdavė Kinijoje veikiančiai Taivano įmonei. Glo sugebėjo sukurti verslą, gaminantį šviestuvus, tik todėl, kad tarptautinis tiekimo grandinė pristatė jos prekes.

 

 Tačiau rimčiausias knygos trūkumas yra tas, kuris netinkamas reportažams vietoje: makroekonominė politika. Pasaulyje ne viskas pritrūko dėl susipainiojusių tiekimo grandinių. Priežastis buvo koordinuotos viso pasaulio vyriausybių ir centrinių bankų pastangos paskatinti vartotojų išlaidas 2020 m. vasarą, kad pasaulio ekonomika nuolat smuktų. Daugelio rūšių paslaugos buvo nepasiekiamos, todėl vartotojai visur išleisdavo netikėtus pinigus fiziniams produktams. Net jei JAV tiekimo grandinės būtų buvusios tik vietinės, joms būtų buvę sunku susidoroti su didžiuliu prekių pirkimo padidėjimu nuo 2020 m. pavasario iki 2021 m. pavasario. Nenuostabu, kad laivai, traukiniai ir sunkvežimiai negalėjo patenkinti paklausos padidėjimo.

 

 Galų gale, G. Goodmanas mažiau rūpinasi tiekimo grandinėmis, o ne didele didelių korporacijų ir turtingų asmenų įtaka viešajai tvarkai. „Kai tėvai negali rasti itin reikalingų mišinių kūdikiams, pagrįstai atsisakome tikėjimo šiuolaikinės rinkos veikimu“, – iškalbingai rašo jis. Jis ragina griežtinti antimonopolinį vykdymą ir „grįžti prie valdymo režimo, vyravusio Jungtinėse Valstijose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos“. Už tai yra ką pasakyti. Tačiau tie pokario metai taip pat buvo laikas, kai importo apsauga išlaikė beviltiškai neefektyvias pramonės šakas, o vairuotojas negalėjo įkurti savo pristatymo įmonės neįrodžius, kad visuomenės patogumui ir būtinumui reikia jos paslaugų. Turime būti atsargūs, ko norime.

 ---

 Naujausia J. Levinson knyga yra „Outside the Box: How Globalization Changed from Moving Stuff to Spreading Ideas“." [1]

 

1. REVIEW --- Books: Too Much And Never Enough. Levinson, Marc.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 June 2024: C.7.

Is It Worth to Lift Billions of Asians Out of Poverty by Making Many of Our Own People to Dye Out of Despair Without Normal Good Paying Jobs?

Today's answer is: not worth it. But the people writing the books are still debating it.


"How the World Ran Out of Everything

By Peter S. Goodman

Mariner, 416 pages, $30

The backlash against globalization has created an inordinate longing for an imagined past. Do we really miss the days when auto imports were few and innovation meant building ever-larger cars with ever-larger V-8 engines? Should we go back to the halcyon 1980s, when high tariffs on imported apparel preserved the jobs of half a million workers who eked out bare livings in cut-and-sew plants? Were we better off when the regulators told truckers what types of freight they could carry, what highways they could use and what rates they could charge?

In "How the World Ran Out of Everything," a colorful and very readable look at how the Covid-19 pandemic wreaked havoc with supply chains, Peter S. Goodman makes clear that he doesn't think much of outsourcing, offshoring and just-in-time manufacturing. He contends that the late deliveries and barren retail shelves of 2021 and 2022 were the consequence of a yearslong effort to cut costs and boost profits by shifting production overseas. "The executives of publicly traded corporations and their hired enablers in the political sphere have played make-believe with the world economy," he writes. As he describes the situation, the past few decades of globalization, at least insofar as manufacturing is concerned, were pretty much a mistake. (Disclosure: Mr. Goodman draws extensively on my book "The Box" in his discussion of container shipping and praises it in his acknowledgments.)

Mr. Goodman writes about the international economy for the New York Times, and his book is something of a reporter's notebook. We meet a California almond grower, a Dutch dock worker, a Queens, N.Y., truck broker and many others engaged, in one way or another, in international trade. His lead character is the Mississippi entrepreneur Hagan Walker, the co-founder of Glo, a small company with a breakthrough deal to sell light-up plastic cubes that feature the Sesame Street character Elmo. Mr. Walker found the cost of making the cubes in U.S. factories prohibitive. In December 2020, a year after the onset of the pandemic, he ordered 21,196 Elmo figures from a plant in Ningbo, China, to sell during the 2021 holiday season.

By the following summer, containers were in short supply, ship lines were turning away cargo and the Chinese government was closing ports to stop the spread of Covid. Mr. Walker desperately sought transportation for a single container on which the future of his company depended. Elmo finally reached Mississippi in November, months behind schedule, miraculously arriving beneath Americans' Christmas trees just before the holiday.

Mr. Goodman uses Elmo's travails to illustrate his point that "the contemporary supply chain was constructed by and for the benefit of enormous publicly traded companies, from big-box retailers like Walmart to e-commerce giants like Amazon along with sprawling ocean carriers, railroad monopolists, and agribusiness goliaths." Thanks to deregulation, he writes, big transport companies were able to do favors for big customers, while small customers, such as Glo, were left to fend for themselves. The supply-chain breakdowns of the pandemic years, he insists, "were not an accident, but rather the outgrowth of a concerted strategy" of increasing concentration in industries from cattle slaughtering to container shipping, so "companies with dominant positions in their industries were positioned to exploit the pandemic as an opportunity to lift prices."

This critique of globalization is accurate in part. Many companies, and many investors, failed to understand the risks of long, complex supply chains. Firms kept too little inventory and relied too much on third-tier suppliers whose identities they didn't even know. Workers in many countries were displaced by the sudden shift of production to Asia, and real wages in many industries stagnated or fell.

But there's a lot missing from this story. Mr. Goodman focuses entirely on how long-distance supply chains affected the U.S.; you wouldn't know that those supply chains were tangled in other places, notably in Europe, or that they also helped bring billions of people out of poverty in countries like China, Vietnam and Bangladesh. His claim that supply chains were designed to help the big at the expense of the small doesn't stand up. Amazon was an unpromising startup in the 1990s before it figured out how to outdistance established retailers, in part by mastering supply-chain management. Apple was no corporate giant at the start of this century; it became one precisely because it outsourced much of its manufacturing to a Taiwanese company that operates in China. Glo has been able to build a business making light-up cubes only because an international supply chain delivered its goods.

The book's most serious omission, though, is one that doesn't lend itself to on-the-scene reporting: macroeconomic policy. The world didn't run out of everything because of tangled supply chains. The cause was the coordinated effort of governments and central banks around the globe to stimulate consumer spending in the summer of 2020 in order to steady a world economy in freefall. Many types of services were unavailable, so consumers everywhere spent their windfalls on physical products. Even if U.S. supply chains had been entirely domestic, they would have been hard-pressed to handle the massive increase in purchases of goods between spring 2020 and spring 2021. That ships, trains and trucks could not meet the spike in demand is no surprise.

In the end, Mr. Goodman is less concerned with supply chains than with the inordinate influence of large corporations and wealthy individuals over public policy. "When parents cannot locate crucially needed infant formula, we justifiably surrender faith in the workings of the modern marketplace," he writes eloquently. He calls for stricter antitrust enforcement and "a return to the mode of governance that prevailed in the United States from the end of World War II through the late 1970s." There's something to be said for that. But those postwar years were also a time when import protection kept hopelessly inefficient industries afloat and a driver could not start his own delivery company without proving that public convenience and necessity required its services. We need to be careful what we wish for.

---

Mr. Levinson's most recent book is "Outside the Box: How Globalization Changed From Moving Stuff to Spreading Ideas."" [1]

1. REVIEW --- Books: Too Much And Never Enough. Levinson, Marc.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 June 2024: C.7.